„Jeigu mes perlenkiame lazdą, piketuokite, sakykite, mes taisysime“
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas laidoje teigė, jog žmonės turi teisę išsakyti savo nuomonę.
„Priimu tą mitingą ir skirtingą nuomonę labai teigiamai. Gyvename demokratinėje valstybėj, tas pats dedasi ir kitose šalyse, žmonės turi teisę išsakyti savo nuomonę“, – sakė parlamentaras.
Jis teigė, jog kai kurie politikai naudojasi protestuojančias žmonėmis, eskaluoja situaciją.
„Bet argumentų išsakoma labai nemažai. Ir daugelis turi psichologinių nusistatymų, baimes. Bet noriu atkreipti dėmesį, kad tai yra rimtas argumentas. Psichologinis nusistatymas yra sunkiai įrodomas argumentas, bet mes turime stengtis tai daryti. O dabar dėl tų priemonių, kurios buvo numatytos taikyti, mes girdime, išgirdome, klausomės“, – ragino A. Matulas.
Jis teigė, jog kitos alternatyvos tiesiog nėra.
„Bet kai kurie skaičiai – virš 90 procentų žmonių, kurie gulėjo ligoninėse dėl šios ligos, yra neskiepyti. O Lietuvos duomenimis, 92 procentai mirusiųjų yra neskiepyti“, – skaičius vardijo A. Matulas. Jis Žinių radijo laidoje tikino, jog būtent šiuos skaičius reikia kuo dažniau ir garsiau komunikuoti.
„Tikrai neturime turėti tikslo, kad 100 procentų įtikinsime žmones“, – laidoje svarstė politikas.
Daug nepasitenkinimo sulaukė ne tik pristatyti planai dėl ribojimų Galimybių paso neturintiems, bet ir mintis nesuteikti ligos išmokos asmenims, kurie nesiskiepijo.
A. Matulas teigė, jog kai kurie ribojimai buvo pertekliniai, tačiau dalis pastabų išgirsta ir jos ištaisytos.
„Jie buvo pertekliniai. Džiaugiuosi, kad jau dabar kalbama, jog reikalavimai išgirsti. (…) Žmonės patys mato, kiek ta liga pavojinga. Ir mano prašymas, rekomendacija – joks dokumentas jūsų neapsaugos, tik jūs patys save apsaugosite“, – tikino Seimo Sveikatos reikalų komiteto vadovas.
„Jeigu mes perlenkiame lazdą, piketuokite, sakykite, mes taisysime. Bet būkite sveiki“, – aiškino A. Matulas.
„Privalomo skiepo nėra ir nebus“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ antradienį aiškino Seimo narys A. Matulas.
„Valdžia kalba saikingai“
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Vytautas Dumbliauskas Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ prie Seimo antradienį vykstantį protestą vertino kaip prieš mokslą nusiteikusių žmonių susitikimą.
„Manyčiau, kad čia dar vienas įrodymas, kad žmonijoje, ne tik šiame amžiuje, bet ir praeitame buvo tokių, kurie nepatikliai žiūri į mokslą. (…) Mes čia turime dar vieną įrodymą, juk ne tik Lietuvoje. Juk ir kitose šalyse yra tokių, kurie skeptiškai žiūri į skiepus, jie turi teisę būti išklausyti. Bet nepamirškime ir tų, kurie paskiepyti, nori būti sveikais. Suskilo visuomenė ir turime, ką turime. Reikia bandyti tas dvi visuomenės dalis derinti, kad nebūtų priešiškumo“, – laidoje teigė politologas.
Jis aiškino, jog valdžios retorika nėra per griežta.
„Manau, kad valdžia pakankamai saikingai kalba. Nepamirškime, kad jai yra ne tik šis galvos skausmas. (…) Nepavydžiu nei vienam ministrui šios padėties. Mes turime suprasti ir valdžios žmones. Negi jiems labai smagu klausyti, kad juos dergia. Jie gi nėra mūsų priešai, jie mūsų išrinkti žmonės. Aišku, viešųjų ryšių prasme visada galima ieškoti geresnių sprendimų. Nemanau, kad jie kažką perlenkia“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė politologas V. Dumbliauskas.
„Tai žmonių skaldymas“
Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytoja, filosofė Nida Vasiliauskaitė antradienį ėjo į sceną protestuojantiems tarti žodžio.
Filosofė Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ teigė, jog protestas vyko prieš Vyriausybės politiką, numatomus ribojimus ir Galimybių pasą.
„Pagrinde dėl Galimybių paso. Ir kad Vyriausybė atsistatydintų“, – teigė N. Vasiliauskaitė.
Ji teigė, jog vakcinacija nuo koronaviruso platinimo nepadeda.
„Vakcinacija nuo platinimo nepadeda, nepadeda ir nuo naujų atmainų, tai visiškai politinis sprendimas, kuris negali būti ir toliau atvirai į akis meluojant, motyvuojamas. Saugojant nepaskiepytų nuo paskiepytų“, – savo poziciją dėstė laidos pašnekovė.
„Tai dehumanizacija, žmonių skaldymas, priešų sukūrimas“, – sakė N. Vasiliauskaitė.
„Tokios blogos situacijos ligoninėse mes nesame turėję“
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė laidoje ragino prisiminti, kokią situacija ligoninėse buvo žiemą.
„Jeigu pasižiūrėtume, kaip atrodė ši žiema ir kaip buvo užimtos ligoninės, tai ši infekcija mus labai šokdina. (…) Jos niekas dirbtinai nesvarbina. Tiesiog tokia yra realybė. Tokios blogos situacijos ligoninėse mes nesame turėję, kada dėl infekcijos taip būtų užkemšamos ligoninės“, – pabrėžė ji.
A. Žvirblienė Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ teigė, jog skiepo negavę asmenys darbovietėse kelia grėsmę kitiems.
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė tikino, jog vakcinuoti asmenys neturėtų patirti naujų ribojimų.
„Mes tada visi kentėjome nuo karantino, visi. Todėl, kad nebuvo pasirinkimo, nebuvo galimybės skiepytis. Ir visa visuomenė buvo uždaryta. Ir buvo uždaryti prekybos centrai, visos kitos galimybės visai visuomenei. Tai dabar atsiradus galimybei, kad paskiepiję žmonės save apsaugo ir saugo aplinkinius, kodėl jie turėtų vėl pakliūti į tokį uždarą ratą. Čia labai aiškūs argumentai – tie, kurie gavo skiepą, jiems ir nebereikia laikytis tų didelių ribojimų“, – pabrėžė jis.
A. Žvirblienė laidoje taip pat tvirtino, jog vakcinuoti asmenys virusą platina trumpiau.
„Vis dėl to pasiskiepiję žmonės platina virusą trumpiau, jei ir platina, be to tikrai ne visi, skiepas apsaugo ir maždaug pusė neplatina viruso. Tai sumažėja galimybė platinti virusą. Bet vakcina apsaugo nuo rizikos sirgti sunkiai ir nuo mirties. Tai jei mes kalbame apie savo sveikatos apsaugos sistemą, kuri nebeturėtų būti taip perkrauta“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė A. Žvirblienė.
