Projektui po pateikimo pritarė 80, prieš balsavo 3, susilaikė 39 Seimo nariai. Pagrindiniu šių klausimų svarstyme paskirtas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Projektas bus svarstomas ypatingos skubos tvarka.
„Mums yra būtina įrengti tvirtą, patikimą sieną su Baltarusija ir tai padaryti kuo greičiau. Priėmus siūlomus įstatymo projektus mes procesus galėsime pagreitinti dvigubai“, – Seimo posėdyje projektą pristatė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Opozicijai įstatymo projektas sukėlė abejonių
Vis tik opozicijai įstatymo projektas sukėlė nemažai abejonių. Seimo opozicijos lyderis Saulius Skvernelis akcentavo, kad reikalingus sprendimus dėl tvoros statymo ekstremalios situacijos metu galima priimti supaprastinta tvarka.
„Iš tikrųjų kalbant apie skaidrumą, procedūras, kurias visą laiką akcentuojate, yra svarbu įstatymų laikytis. Ir šiandien Viešųjų pirkimų įstatymas suteikia galimybę ekstremalios situacijos metu vykdyti supaprastintą procesą“, – S. Skvernelis.
„Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje Viešųjų pirkimų vadovas bent tris kartus pakartojo, kad pagal galiojantį įstatymą, kai šiandien yra ekstremali situacija, kad šiandien pat parašo sprendimu tą procesą pradėti“, – taip pat akcentavo jis.
Todėl politikas mano, kad neskelbiamų derybų būdu atliekami pirkimai gali kelti abejonių dėl jų skaidrumo.
„Ar jūs nemanote, kad tame pačiame įstatyme, kurį pristatinėjate, nuostata, kad pirkimai, kad gali būti vykdomi slaptai, analogiškai, kai susiję su krašto apsaugos sistemos pirkimais, tikrai skaidrumo čia neprideda“, – į ministrę kreipėsi S. Skvernelis.
Opozicijos lyderiui antrino ir „valstietis“ Dainius Gaižauskas, akcentuodamas, kad „turime įstatymus, leidžiančius pirkimus atlikti per vieną dieną“.
Savo ruožtu Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime seniūnas Algirdas Sysas suabejojo, kas garantuos sienos statymo projekto skaidrumą.
„Dėl šio įstatymo ir kyla klausimai, kaip bus kontroliuojamas visgi šio projekto kainos stabilumas“, – sakė A. Sysas.
Fiziniu barjeru būtų laikomas valstybės sienos apsaugos infrastruktūros objektas ar tarpusavyje susiję objektai, sudaryti iš visumos statinių ir įrenginių, reikalingų užtikrinti valstybės sienos apsaugą, stebėjimą ir kontrolę.
Tokio projekto įgyvendinimas būtų finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis, finansavimui taip pat galėtų būti naudojamos Europos Sąjungos paramos ir kitų šaltinių lėšos.
Fizinio barjero įrengimo įstatymo projekte siūloma sudaryti teisines, finansines ir organizacines sąlygas operatyviam fizinio barjero Lietuvos Respublikos teritorijoje prie Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusijos Respublika įrengimui, nustatyti efektyvų sprendimų priėmimo ir darbų organizavimo mechanizmą, reglamentuoti fizinio barjero įrengimo organizavimo tvarką, atsakingus subjektus, finansavimą, viso projekto, susijusio su fizinio barjero įrengimu, priežiūrą.
Aiškinamajame projekto rašte akcentuojama, kad teikiamame įstatymo projekte numatyto fizinio barjero įrengimo projekto įgyvendinimu užtikrinami gyvybiniai nacionalinio saugumo interesai, nurodyti Nacionalinio saugumo strategijoje, todėl, esant susidariusiai ekstremaliajai situacijai, būtina skubiai organizuoti reikalingų darbų atlikimą, skirti tam reikiamas lėšas, sudaryti tokio projekto įgyvendinimui reikalingas sutartis.
Vyriausybė viliasi, kad priimtas įstatymas turės teigiamos įtakos kriminogeninei situacijai, nes bus apsunkintos galimybės užsieniečiams neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos valstybės sieną.
Fizinio barjero Lietuvos Respublikos teritorijoje prie Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusijos Respublika įrengimui, preliminariais skaičiavimais, reikėtų apie 152 mln. eurų, tačiau ši suma gali keistis atsižvelgus į techninius, inžinerinius ir kitus su fizinio barjero įrengimu susijusius sprendimus.
„Projekto vykdytoju šio straipsnio 1 dalyje nurodytu Vyriausybės sprendimu skiriamas juridinis asmuo, kuriame valstybei tiesiogiai ar per valstybės valdomas įmones priklauso ne mažiau nei 2/3 balsų, suteikiančių vykdytojo akcijų ar dalių, taip pat kuris turi būtiną patirtį, pajėgumus ir galimybes įgyvendinti projektą“, – rašoma parengtame įstatymo projekte.
ELTA primena, kad vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pastarąją savaitę teigė, kad fizinis pasienyje su Baltarusija barjeras bu sudarytas iš dviejų komponentų. Pasak jos, 3 metrus aukščio siekiančią koncertinos užtvarą ketinama tiesti šešiomis juostomis – piramidės principu. Ministrės teigimu, šalia koncertinos tvoros ketinama statyti ir fizinę, stacionarią tvorą, kurios aukštis sieks iki 4 metrų.
A. Bilotaitė sako, kad visų pirma prioritetas yra padengti labiausiai pažeidžiamus maždaug 95 kilometrus pasienio su Baltarusija.
