Viena į mitingą su dviem mažais vaikais iš Kauno atvykusi moteris sakė, kad buvo atleista. Skiepytis nuo koronaviruso ji bijo, nors teigė iš esmės nesanti prieš skiepus, ir vaikus skiepijanti.
„Pavyzdžiui, ir aš, ir vyras astma sergame, ir sveikatos problemų turime. Darbe jau mane atleido. Sako: „arba skiepykis, arba testuokis už savo pinigus. Spaudimas darbovietėje buvo didžiulis, jau nuo pavasario, ir turėjau išeiti“, – teigė maisto gamybos sektoriuje dirbusi ponia Eglė.
Ji sakė, kad kalbėjosi apie galimybę skiepytis su šeimos gydytoja.
„Mūsų gydytoja irgi yra prieš skiepus“, – sakė ponia Eglė.
Apie problemas, kylančias dėl darbo, kalbėjo ir iš Žemaitijos į protestą atvykusi šeima.
„Mama privalėjo skiepytis, nes medicinoje dirba. Teta – lygiai tas pats. Yra nustatyta, kad vakcina padėjo vėžiui. Dukra negalės eiti į mokyklą (atlikti praktikos, dukra studentė – „Delfi“), nes nepasiskiepijusi, antras kursas. Reikės skiepytis, o ar nustatyta, ar ji galės vaikų turėti?“, – klausė moteris.
Šeimos gydytojai šiuos žmones ragina skiepytis, bet jie nepasitiki.
Iš esmės protestuotojų, neskaitant organizatorių, išgirstus rūpesčius galima sugrupuoti į tris dideles temų grupes: įvairios baimės dėl galimo skiepų poveikio sveikatai, problemos dėl darbo ir nepasitikėjimas žiniasklaida bei sisteminėmis politinėmis partijomis apskritai.
Plačiau su žmonių nuomonių įvairove galima susipažinti „Delfi“ reportaže iš mitingo čia.
Profsąjungos užverstos skundais
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė teigė, kad jie jau irgi gal mėnesį užversti darbuotojų užklausomis dėl panašių problemų.
„Jau gal mėnesį kaip atsakinėjame pilnu tempu į užklausas ir skambučius. Vyriausybė dar nespėjo pasakyti, kad jie rengiasi įvesti prievartinį skiepus, o spaudimas jau buvo naudojamas darbo vietose“, – teigė I. Ruginienė.
Pasak profsąjungų konfederacijos vadovės, darbdaviai darbuotojus ėmė spausti įvairiais būdais.
„Vieni grasino atleidimais, kiti grasino net iki tokio dalyko, kad apsaugos priemones reikės pirkti“, – pasakojo I. Ruginienė.
Profsąjungų konfederacija laikosi pozicijos, kad priverstinių skiepų negali būti.
„Šiandien kaip tik gavome iš Vyriausybės derinti įstatymo pakeitimą, kuriuo jie nori įteisinti priverstinius skiepus. (…) Jie jau ten rašo, kad gali darbdavys ir nušalinti, jeigu tu nepasiskiepijai“, – teigė I. Rugnienė.
Pasak pašnekovės, dokumente rašoma, kad profesijų sąrašą gali nustatyti Vyriausybė atskiru nutarimu.
„Tai praktiškai įstatymas kalba apie visus. O, jeigu Vyriausybė norės susiaurinti ir įvesti tam tikras profesijas, tai ji įves, bet to dabartiniame projekte nėra“, – sakė I. Ruginienė.
Nemato dramos, kad vasarą sulėtėjo skiepijimosi tempai
Ji teigė, kad jie nėra prieš skiepus, ir supranta, kad kelti imunizacijos lygį yra labai svarbu.
„Bet mes nematome tokios skubos šiai dienai. Žmonės pakankamai skiepijasi. Vyriausybė dar sausio mėnesį, kad vasarą sulėtės tempai. Keista, kad tai jiems yra nuostaba. Normalu, dabar yra vasaros laikotarpis, sumažėjo atvejų, didžioji dalis žmonių atostogauja. Negali jų kaltinti po tokių sunkių metų“, – teigė I. Ruginienė.
Pasak pašnekovės, artėjant rudeniui skiepijimosi tempai vėl atsigauna.
„Tikrai nėra dabar katastrofiška situacija. Daugelis Europos šalių už mūsų velkasi su tuo pačiu skiepijimusi, bet tokių drastiškų priemonių nesiima. Kažkodėl mes keliame įtampas darbo vietose, kurios ir taip begalinės yra šiai dienai. Nelabai suprantamas noras imtis botago“, – sakė I. Ruginienė.
Sako, kad darbdaviai turėtų pirkti testus
Profsąjungų konfederacijos vadovės įsitikinimu, dabartinėje situacijoje būtent darbdavys turėtų pasirūpinti, kad jų darbuotojai galėtų nemokamai testuotis. Ir būtent testavimosi svarbą ji pabrėžia labiausiai.
„Skiepijimasis ir testavimasis yra skirtingi procesai. Skiepijiesi iš esmės dėl to, kad nebūtų komplikacijų, bet tai nereiškia, kad nesusirgsi. (…) Tik matyt pasiskiepijęs asmuo, jei ir susirgs, tai bus lengvesne forma. To ir siekiame, kad reanimacijoje atsidurtų kuo mažiau žmonių.
Bet, jeigu kalbame apie darbo sąlygas ir saugią darbo vietą, tai turi būti atliekamas testavimas. O testavimas turėtų būti darbuotojams nemokamas. Testavimą turi užtikrinti darbdavys darbo metu ir už savo kaštus“, – teigė I. Ruginienė.
Pasak profsąjungų konfederacijos vadovės, pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą, būtent darbdavys yra atsakingas už saugias darbo sąlygas.
„Jūs kaip darbuotojas ateinate į darbą turbūt ne kavos pagerti, papramogauti, o atlikti darbo funkcijas. O, kad tinkamai atliktumėte darbo funkcijas, jums turi duoti darbo priemones, ir, kad jūs saugiai jas atliktumėte, tai turi sudaryti saugias sąlygas. Jeigu kalbame apie saugias sąlygas, mes kalbame apie testavimą“, – sakė I. Ruginienė.
Darbuotojas gali gintis
Pasak profsąjungų konfederacijos vadovės, dabartinėje situacijoje darbuotojai, jeigu juos spaudžia, gali gintis.
„Šiandien tokių galimybių yra, jeigu Vyriausybė nesugalvos padaryti privalomo skiepijimo. Šios dienos situacijoje, kol nėra pakeisti teisės aktai, tai privalomai versti skiepytis darbdavys negali ir neturi teisės.
Jeigu vyksta toks procesas, darbuotojas turi prašyti raštiško įpareigojimo privalomai pasiskiepyti, ir tada raštiškai pasakyti, kad jis nesutinka. Jeigu darbdavys pritaiko tam tikras sankcijas, tada jas galima skųsti“, – aiškino I. Ruginienė.
Iš profsąjungų praktikos, pasak pašnekovės, dažniausiai viskas pasibaigia, kai darbuotojas paprašo raštiško įpareigojimo skiepytis.
„Darbdaviai puikiai patys supranta, kad jie neturi teisės to daryti. Vyksta psichologinis žaidimas, kiek gali nepalūžti“, – sakė I. Ruginienė.
Vyriausybė rengia naujas priemones
Ekstremalios situacijos dokumente rašoma, kad Galimybių paso reguliavimas neapima dalies kontaktinių veiklų, todėl papildomai Vyriausybė sieks įgyvendinti kitas priemones aptartiems tikslams pasiekti. Šios priemonės bus įgyvendinamos lygiagrečiai:
– darbuotojų, dirbančių ar vykdančių veiklą, nurodytą Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąraše, sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, finansuojami darbuotojo ar darbdavio lėšomis;
– tam tikrų profesijų darbuotojams vakcinacija nuo užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, yra privaloma, (išskyrus atvejus, kai asmenys negali pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių), kartu sudarant teisines prielaidas darbdaviams spręsti dėl darbuotojų nušalinimo nuo darbo, jei šie reikalavimai nevykdomi;
ligos išmokos nemokamos asmenims, susirgusiems užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, nepasiskiepijusiems nuo šios ligos, išskyrus atvejus, kai asmenys negali pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių.
Vakcinos patikimai apsaugo nuo sunkių koronaviruso atvejų ir mirties. Kaip matosi iš Statistikos departamento duomenų, dauguma ligoninėse gydomų ir nuo kovido mirusių žmonių buvo nepasiskiepiję.
