Nacionalinio saugumo ir gynybos ekspertai apie susidariusią situaciją prie valstybės sienos su Baltarusija diskutavo penktadienį, „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“.

Stankovičius ragina įvertinti visų veiksmų galimas pasekmes: sprendimai sukuria problemas

Nacionalinio saugumo klausimų ekspertas Ignas Stankovičius teigė, kad neramumus pasienyje buvo galima prognozuoti, žinant, koks yra Baltarusijos autokratas Aliaksandras Lukašenka ir kad jis priklausomas nuo Kremliaus.

„Manau, kad ne vien Lukašenkos čia pastangomis. Kad suagituotų ir sukeltų viską, užpildytų eismą, reikia dėti pastangų. Kadangi tai yra verslas, žmonės moka nemažus pinigus, tai tą verslą užsuko. Iš pradžių man buvo keista, kad mūsų ministrai sakė, jog nereikia galvoti, koks kitas Lukašenkos žingsnis, (…) bet protingėjo labai greitai“, – apie ministrų retoriką kalbėjo I. Stankovičius.

Neįvertinus potencialių grėsmių, Lietuva, pasak jo, į neteisėtos migracijos krizę reaguoja pavėluotai.

„Vėluojame, bet mane džiugina tai, kad, palyginus, greit mokomės. Tvora, techninės priemonės reikalingos, bet ne jos iš esmės sprendžia. (…) Vyriausybė jau mato, kad reikia žiūrėti, iš kur tas šaltinėlis teka – tas šalis, iš kur tie migrantai kyla“, – akcentavo ekspertas.

Jo teigimu, tai yra kompleksinė problema, tad sprendimai taip pat turi būti kompleksiniai, o juos daryti reikia atidžiai apgalvojus.

Ignas Stankovičius

„Mes turime pagalvoti, ką galime, kokiu laipsniu ir tą kompleksinį sprendimą labai atsargiai apgalvoti. Kiekvienas problemos sprendimas sukuria naują problemą ateityje – didesnę ar mažesnę, tai mes turime galvoti, kokie sprendimai, kokias problemas sukurs artimoje ir tolimesnėje ateityje“, – pabrėžė I. Stankovičius.

Kalbėdamas apie tai ekspertas išskyrė kalbas apie migrantų integraciją.

„Jeigu mes masiškai įsileidžiame kultūrą, kur gimstamumas yra žymiai didesnis, o pas mus ir tai su gimstamumu yra problema, tai mes iškart keičiame demografinę situaciją Lietuvoje. Nacionalinis saugumas yra identiteto gynimas: arba mes turime keisti identitetą, mes nebebūsime mes, arba reikia žiūrėti, ką daryti“, – kalbėjo specialistas.

„Pažiūrėti kelis žingsnius į priekį dar sunkokai išeina“

I. Stankovičius atkreipė dėmesį, kad, turint šalia A. Lukašenkos režimą, tikėtis tikėtis nehumaniškų, su ES teise nederančių veiksmų buvo galima.

„Techninis aprūpinimas reikiamo lygio niekada nebuvo sukurtas. Dabar bumbtelėjo, tai puolame daryti. Gal ne tokioje apimtyje, bet mes tą sienos sutvarkymą anksčiau turėjome padaryti. Tai būtų Lukašenkos nevilioję taip lengvai tuo pasinaudoti“, – paaiškino nacionalinio saugumo ekspertas.

Dėl to, anot I. Stankovičiaus, reikia galvoti, kaip spręsime po mūsų sprendimų kylančias problemas.

„Pažiūrėti truputį plačiau, galvą pakelti nuo batų galų, pažiūrėti kelis žingsnius į priekį – sunkokai išeina. Manau, čia tas atvejis ir buvo“, – pripažino jis.

Vis dėlto jis teigė nemanantis, kad Rusija ir Baltarusija siekia išprovokuoti tikrą karą.

„Nemanau, kad Lukašenka siekia išprovokuoti karą, net nemanau, kad Rusija siekia išprovokuoti karą. Tam, kad pradėtum karą, reikia turėti pakankamai košės“, – kalbėjo I. Stankovičius.

„Jeigu tavo ekonomika silpna, nesivelk į ilgalaikį konfliktą. (…) Šiandien Rusija išteklių neturi ir veltis į ilgalaikį karinį konfliktą neturi pajėgų. Pasienio įvairūs konfliktai, žinoma, galimi“, – tęsė jis.

Ragina nebijoti prarasti „gerų, švelnių, pūkuotų veidą“

Provokacijos, I. Stankovičiaus teigimu, yra galimos.

„Reikia demonstruoti, kad mes turime pasiruošę atsakymus į galimus žingsnius. Tai iškart sukelia klausimų anoje pusėje“, – pabrėžė ekspertas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad A. Lukašenka turi kontaktą su Kinija, ne tik su Rusija, tad Lietuva turi galvoti ir apie tai, kas būtų diktatoriui pavojinga.

„Kad Lukašenkai pavojus gali kilti – reikėtų pagalvoti, pasukti galvą, kaip tai padaryti ir aš manau, kad užgestų šis reikalas“, – sakė I. Stankovičius.

„Tegul mes kažkiek prarasime gerų, švelnių, pūkuotų veidą, bet verčiau turėti veidą, kad per Lietuvą nelegalai (…) nepateksit“, – pridūrė ekspertas.

Buvęs VSD vadas Grina: buvo pakankamai laiko įvertinti grėsmes

Buvęs VSD vadas Gediminas Grina taip pat kalbėjo, kad žvalgyba yra ne kartą įspėjusi valdžią apie potencialias grėsmes iš Baltarusijos pusės.

„Kol nevyksta kažkokie vieši įvykiai, negalima labai plačiai rašyti, ką žvalgybos yra surinkę, bet aš neabejoju, kad per kokius 4-5 metus įslaptintose pažymose šios problemos yra atspindėtos, o jas, kaip žinome, gauna visa vykdomoji valdžia ir Seimo nariai. Taigi, buvo pakankamai laiko įvertinti šias grėsmes ir imtis kažkokių išankstinių priemonių“, – sakė G. Grina.

Jis pateikė vaizdingą apibūdinimą, kad nereikėtų pirma įsivelti į mūšį, o tada galvoti, ką daryti.

„Jeigu kalbame apie tų valstybių žvalgybas, tai manau, kad jie geriau žino Lietuvą, nei mes patys ją žinome. Nepamirškime, kad Baltarusija ir Rusija yra sąjunginė valstybė, aš netgi mėgstu Baltarusiją apskritai vadinti guberniją, nes realiai Lukašenka yra tiesiog administratorius tos teritorijos su kažkiek laisvių, nes, kaip ir pas mus savivaldoje, – savivalda turi kažkiek laisvių, nepriklausomai nuo centrinės Vilniaus valdžios“, – palygino buvęs VSD vadovas.

Rusija ir Baltarusija nepraleis progos pasinaudoti klaidomis

Situaciją Lietuvoje, pasak G. Grinos, akylai stebintis Kremlius ir Baltarusija nepraleis progos pasinaudoti klaidomis.

„Jie žino plačiai apie mus tiek, kiek jiems reikia žinoti. Jie visada laukia, kol mes padarysime kažkokį silpną žingsnį. Tikrai nepareis daug laiko, kai jie juo pasinaudos. Ši migracinė krizė labai gerai parodė, kad jie labai gerai seka mūsų teisinius pagrindus, mūsų įsipareigojimus ES, prieš Jungtines Tautas“, – pastebėjo G. Grina.

Nedraugiškoms valstybėms tai, pasak jo, atvėrė rankas naudoti tokį įrankį kaip neteisėta migracija.

Gediminas Grina

„Lietuva turi absoliučiai visus įsipareigojimus dėl kertančių sieną – pradedant elementariu maitinimu ir baigiant kitais dalykais. Neabejoju, kad Rusija tikrai gerai žino mūsų visas teisines peripetijas“, – akcentavo G. Grina.

Vis dėlto jis teigė, kad, nepaisant visų provokacijų, kurios buvo, terorizmo grėsmė nėra labai išaugusi.

„Šiuo metu nemanyčiau, kad grėsmė yra labai didelė ar padidėjus ir žvalgyba praktiškai tai patvirtina“, – sakė buvęs VSD vadas.

„Jeigu kalbame apie islamišką, musulmonišką pasaulį, akivaizdu, kad krikščioniškas pasaulis neturi sąlyčio taškų, yra visiškai skirtingi gyvenimo įsivaizdavimai. Manau, kad ši trintis labiausiai kelia terorizmo grėsmę visur pasaulyje, nes kiekvienas nori įrodyti savo tiesą“, – pasaulinius iššūkius komentavo G. Grina.

Buvęs VSD vadovas M. Laurinkus: kas nors daroma tada, kai sugriaudėja

Laidoje dalyvavo ir kitas buvęs VSD vadas Mečys Laurinkus, taip pat antrinęs kitiems pašnekovams, jog į galimas grėsmes iš Baltarusijos anksčiau jokia valdžia rimtai nereagavo.

„Aš ir pats žinau, seku, net nebūdamas toje sistemoje, dokumentus bei suprantu, kas apie ką rašo ir įspėja, bet Lietuvoje vis tiek yra tradicija ir ją sunku išgyvendinti. (…) Kas nors daroma tada, kai sugriaudėja, bėgama paskui įvykį ir niekas šios tradicijos nepakeitė“, – sakė jis.

M. Laurinkus priminė, kad fizinio barjero – tvoros statybų pasienyje su Baltarusija idėja nėra nauja.

Mečys Laurinkus

„Tvoros klausimas yra ne naujas, senai keltas, niekas tada nereagavo. Tai turėjo būti daroma, 2015 metais buvo labai aktualu Vakarų valstybėms. (…) Mes žiūrėjome kaip stebėtojai“, – konstatavo M. Laurinkus.

Jis teigė, kad Lietuva apskritai rimtai nevertino Baltarusijos.

„Atvirai pasakius, Lietuva paskutiniais metais tol, kol yra režimas, iš aukšto žiūrėjo į Baltarusiją, laikė ją silpna ekonomika, priklausoma politika. Tai, beje, buvo akivaizdžiai matoma prieš metus, kai Baltarusijoje prasidėjo vadinamoji revoliucija, (…) jau tada buvo sakoma, kad ateis ruduo ir jo (Lukašenkos – aut.p.) neliks“, – priminė buvęs VSD vadas.

Neteisėtos migracijos operacijoje gali būti pertrauka, bet kas po jos – neaišku

Visgi M. Laurinkus pasidžiaugė, kad, anot jo, Lietuva pastaruoju metu pradėjo griežtesnėmis priemonėmis spręsti neteisėtos migracijos krizę.

„Lietuva jau pradėjo šiuo metu susigriebti, visai neblogai veikti. Jau matosi, kad yra solidus ir, matyt, rezultatų duosiantis veikimas“, – įvertino jis.

Kalbėdamas apie potencialias terorizmo grėsmes, M. Laurinkus pažymėjo, kad reikia identifikuoti, kas yra kas.

„Man atrodo, kad Lietuva dabar pradėjo daryti labai teigiamus, aš juos visus vertinu teigiamai, gana solidžiai ir manau, kad rezultatai bus. Manau, kad Lukašenka ir jo režimas planavo, jog ilgai ta operacija nesitęs, ji negalės ilgai tęstis, nes Lietuva yra ne viena“, – pažymėjo buvęs VSD vadas.

Tačiau M. Laurinkus atkreipė dėmesį, kad neteisėtos migracijos akivaizdoje Lietuvos institucijoa yra priešinamos tarpusavyje, tad priešiškų režimų tikslas, pasak jo, iš esmės yra pasiektas.

„Rusija nėra suinteresuota konfliktu su NATO, nesvarbu, kokiame lygyje. Žodžiais taip, bet realiai nėra suinteresuoti. Manau, kad Rusija nebus patenkinta, jei Lukašenka savarankiškai vykdys kažkokias operacijas per „Zapad“ karinius mokymus. Gali būti pertrauka, o kas bus po jos – šito nežinau, bus įvairūs scenarijai“, – pridūrė M. Laurinkus.

Kasčiūnas: mūsų siena su Baltarusija gali faktiškai tapti siena su Rusija

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pažymėjo, kad neteisėta migracija yra kaip hibridinio karo įrankis, keliantis grėsmę nacionaliniam saugumui.

„Natūralu, kad mes pereiname prie tos pilkosios zonos, tų hibridinių grėsmių, trinasi riba tarp karo ir taikos. Nelegalios migracijos organizavimas, matyt, gali papulti į tokią poveikio svertų kategoriją“, – sakė L. Kasčiūnas.

Politikas įvardijo, kad šiuo metu vyksta Baltarusijos politinė absorbcija – sąjunginės valstybės su Rusija kūrimas.

„Baltarusijos savarankiškumo likučiai aukojami ir Lukašenka, vardant to, kad išgyventų ir pratęstų savo režimo vegetavimą, iš esmės pardavinėja savo suverenitetą visiškai. Jeigu karinėje srityje Baltarusija jau dabar beveik nėra savarankiška valstybė ir tas raudonas mygtukas yra Rusijoje, tai vyksta ir kitose srityse“, – dėstė parlamentaras.

Laurynas Kasčiūnas

L. Kasčiūnas akcentavo, kiek Minskas yra priklausomas nuo Maskvos.

De facto 600 kilometrų siena su Baltarusija gali tapti faktine siena su Rusijos Federacija ir su iš to kylančiomis įvairiomis rizikomis“, – sakė NSGK pirmininkas.

Jis nenorėjo spekuliuoti, kiek realus pasienyje ginkluotas konfliktas.

„Mes tikrai tuos scenarijus nagrinėjame, jau dabar strategiškai planuojame į vieną ar kitą atvejį turėti deramą atsaką“, – patikino L. Kasčiūnas.

Dėl to, pasak jo, dabar reikia žiūrėti, kaip veiks jau taikomos griežtesnės priemonės, nes ir, jei Seimas pritars, pasienyje dirbančių karių vaidmuo taps stipresnis.

„Gali būti taip, kad to gali užtekti neskelbti nepaprastosios padėties, bet niekada nesakyk niekada, tas klausimas visada tvyros ore. Jei mums pavyks stabilizuoti situaciją, mes galėsime kalbėti apie tai, kad to tiesiog šiame etape nereikia“, – pridūrė L. Kasčiūnas.