„Norėčiau pažymėti, kad žmogaus teisių klausimai pirmiausiai turėtų būti keliami Baltarusijoje, nes reikėtų kelti klausimus, o kas yra su tais žmonėmis, kurie šiandien yra Baltarusijos pusėje. Iš jų yra atimami dokumentai, jie neturi galimybių grįžti į savo šalį, nors pareiškė tokį norą. Kaip su jais yra elgiamasi, kad jie negauna nei vandens, nei maisto, su jais elgiamasi išvis nežmoniškai“, – pirmadienį po vizito Mickūnuose atsakinėdama į žurnalistų klausimus sakė A. Bilotaitė.
Ministrė pabrėžė, kad į Lietuvą jau patekusiems migrantams, pagal galimybes, yra sudaromos visos būtinos sąlygos.
„Žmogaus teisių klausimai yra ne Lietuvos problema. Lietuva tikrai daro viską, kad tos žmogaus teisės būtų užtikrintos pagal galimybes, bet didžiausios problemos yra Baltarusijoje, kur režimas nepaiso jokių žmogaus teisių“, – tvirtino vidaus reikalų ministrė, kartu patikslindama, kad turi preliminarių duomenų dėl galimų žmogaus teisių pažeidimų kaimyninėje valstybėje.
„Turime preliminarios informacijos, kad nėra viskas gerai, nėra laikomasi kažkokių žmogaus teisių ar kitų dalykų. Suprantama, nes Baltarusijos režimui neegzistuoja žmogaus teisės“, – tvirtino ji.
Ministrė taip pat pažymi, kad, Lietuvai nusprendus apgręžti į Lietuvą pro pasienį su Baltarusija ketinančius patekti nelegalius migrantus, išaugusius atvykėlių srautus pastebėjo kaimyninės Latvija ir Lenkija.
„Tiek lenkai, tiek latviai šiomis dienomis gavo tikrai didesnį neteisėtų migrantų skaičių. Panašu, kad tie žmonės, kurie yra neįleidžiami į Lietuvą, tiesiog keliauja į Latviją arba Lenkiją“, – pasakojo A. Bilotaitė.
R. Liubajevas: pasienyje gyvenantys baltarusiai reiškia nepasitenkinimą migrantų buvimu
Tuo metu Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas patikslino, kad migrantai į Lenkijos teritoriją šiuo metu taip pat bando patekti su Aliaksandro Lukašenkos režimo pareigūnų pagalba.
„Mūsų kolegų Lenkijos pasieniečių vertinimu, tie srautai, kurie dabar nukreipti į Lenkijos Respubliką, jie būtent nukreipti režimo“, – sakė R. Liubajevas, kartu pabrėždamas, kad lenkai šiuos migrantų srautus taip pat vertina, kaip hibridinę ataką prieš jų valstybę.
VRM priėmus sprendimą apgręžti migrantus, buvo nuogąstaujama, kad bus bandoma organizuoti didesnes grupes, bandančias pakartotinai kirsti sieną. Tačiau, pasak VSAT vado, bandymų kirsti sieną didesnėmis grupėmis nebuvo pastebima.
„Bandymų kirsti sieną didelėmis grupėmis mes nefiksavome, mes tikrai stebime situaciją, vykdome stebėjimą, tačiau kol kas tokių atvejų nebuvo. Tos grupės, kurios kartais atsiranda prie sienos, jos nėra labai didelės, maksimum iki 20 asmenų, bet tokių grupių, kaip buvo prognozuojama, iki 300–400 nebuvo“, – teigė R. Liubajevas.
Jis taip pat pažymėjo, kad dėl Baltarusijos teritorijoje išaugusio nelegalių migrantų skaičiaus vietiniai gyventojai jau ima reikšti nepasitenkinimą.
„Galime tik įsivaizduoti, koks gali būti jų likimas stebint viešą erdvę ir Baltarusijos nepriklausomus informacijos šaltinius, matome, kad tų neteisėtų migrantų prie sienos yra tikrai nemažai. Taip pat matome, kai vietiniai gyventojai reiškia savo nepasitenkinimą šių neteisėtų migrantų buvimu prie sienos iš Baltarusijos pusės“, – kalbėjo R. Liubajevas.
Iš viso šiemet nelegaliai sieną perėjusių migrantų sulaikyta 4112.
Šis skaičius yra dešimtimis kartų didesnis, nei buvo per visus 2020 metus. Pernai visame Lietuvos pasienyje sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. – 104, 2017 m. – 72.
Šiemet liepą sulaikyti 2882, birželį – 473, gegužę – 77, balandį – 70, o kovą – 8 neteisėti migrantai.
Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 2797. Taip pat sulaikyti 200 Kongo, 131 Kamerūno, 130 Sirijos, po 91 Rusijos ir Irano, 83 Afganistano ir 79 Gvinėjos bei kitų šalių piliečiai.
