Laidoje „Delfi tema“ Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys, buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius pasidžiaugė, kad užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui pasisekė diplomatinėmis priemonėmis pasiekti susitarimo, kad Irakas nutraukia skrydžius.

„Tai yra tikrai didžiulis pasiekimas. O tai, kas vyksta Baltarusijos pasienyje, aš tikrai nemanau, kad reikia vertinti, kad situacija yra aprimusi. Manau, kad turime vertinti labai atsargiai tokius veiksmus, nes gali visko būti“, – kalbėjo A. Pocius.

Pašnekovas neatmetė, kad gali atsitikti taip, kad Baltarusijos teritorijoje bus sukauptas didžiulis kiekis pabėgėlių, kurie gali bandyti įvairiais būdais patekti į Lietuvos teritoriją.

„Nepamirškime, kad Baltarusijos teritorijoje vyksta karinės pratybos „Zapad“, kurios gali būti susijusios, ir į tų pabėgėlių tarpą gali būti infiltruoti kažkokie žmonės“, – teigė A. Pocius.

Situacija, kurioje ypač svarbūs šalti nervai

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė anksčiau perspėjo dėl rizikos tokioje situacijoje naudotis kariuomenės pagalba.

„Kol nėra fizinio barjero, tol naudoti kariuomenę pasienyje labai pavojinga, nes tikėtini ginkluoti konfliktai. Ką gal ir norima išprovokuoti. Nesant nors kokio fizinio barjero neįmanoma įrodyti kas peržengė sieną. Todėl ir nepaprastosios padėties įvedimas pasienyje, be labai konkretaus apibrėžimo, kaip bus panaudojama kariuomenė, labai pavojingas karinio konflikto požiūriu“, – rašė D. Grybauskaitė.

Buvęs kariuomenės vadas irgi pripažino, kad visada ten, kur yra ginkluotų žmonių, yra rizika, kad ginklas bus panaudotas.

„Išprovokuoti žmogų, kuris yra ginkluotas, konfliktui nėra sudėtinga. Tarkime būtų bandymas atimti iš jo ginklą, tada karys bus priverstas gintis. Būtent tokiu būdu savigynos elementas ir būtų ginklo panaudojimas. Kas gali paneigti, kad tokių provokacijų nėra ruošiama“, – kalbėjo A. Pocius.

Jis neatmetė tokio scenarijaus, kad Baltarusijos infiltruoti žmonės galėtų įsilieti į migrantų tarpą.

„Manau, kad visko galima tikėtis. Reikėtų labai atsargiai karių panaudojimo klausimą spręsti“, – perspėjo A. Pocius.

Jo nuomone, pasienio ruože karius į pagalbą būtų galima pasitelkti nebent esant didžiulei būtinybei.

„Bet šiaip turėtų tvarkytis pasieniečiai, Viešojo saugumo tarnyba, reikalui esant ir policija galėtų daugiau padėti. O karių panaudojimas tai yra vis dėlto kraštutinis atvejis“, – sakė A. Pocius.

Reikėtų spręsti klausimą, kada karys galėtų panaudoti ginklą

Vis dėlto antradienį Seimas spręs klausimą dėl įgaliojimų praplėtimo kariuomenei.

„Reikia suteikti galimybes kariams, jeigu jie skiriami į tokias užduotis. Ginklo panaudojimo taisyklės turi būti aiškios, apibrėžtos, nes čia yra neeilinė situacija.

Kariai yra paruošti veikti prieš ginkluotus asmenis, o čia yra situacija, kai kariai ateina į pagalbą pasieniečiams, policijai, užtikrinti jų funkcijų vykdymą. Tai yra nestandartinė situacija. Jeigu politikai priima tokį sprendimą, tai, manau, kad kariams turi būti suteikiamos teisės ir garantijos, jeigu kažkas atsitiktų, kad tas karys nenukentėtų. Kad paskui sakykime Tarptautinis Hagos karinių nusikaltimų tribunolas jo neteistų už panaudotas kažkokias spec. priemones ar ginklą prieš civilius asmenis“, – teigė A. Pocius.

Psichologinis krūvis kariui – labai didelis

Kitas laidos dalyvis, buvęs Specialiųjų operacijų pajėgų karininkas Aurimas Navys patikino, kad mūsų kariai ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai yra pakankamai gerai paruošti susidoroti su tokiais iššūkiais.

„Jų psichologinis paruošimas yra tinkamas. Kas neramina, – tai, kad (…) kariai yra apmokyti veikti būtent karo arba ginkluoto konflikto sąlygomis.

Iš kitos pusės, mes matome situaciją, kuri ne tik atsiremia į Baltarusijos ar Lietuvos pusę, bet ir jau paminėtas „Zapad“ pratybas. Matyt, kad tas konfliktas gilėja. Kartais man yra šiek tiek neramu, kad mūsų valdžios vyrams prie vairo yra visai ramu“, – kalbėjo A. Navys.

Pasak pašnekovo, kai nėra fizinio barjero, ir, kai nėra aiškių procedūrų, psichologinis krūvis pačiam kariui yra labai didelis.

„Nes jis nėra užtikrintas, jis nežino, ar jis iš tiesų gali panaudoti ginklą, kada jis gali jį panaudoti, ir ne tik kalbant apie grėsmę žmonių (migrantų) gyvybėms, bet kalbame apie tokio lygio galimą provokaciją, kai tai išsivers į labai sudėtingą, galbūt net ir ginkluotą agresiją iš Rusijos ir Baltarusijos pusės“, – sakė A. Navys.

Atsargos karys irgi atkreipė dėmesį į pratybas „Zapad 2021“, kurių aktyvi fazė yra rugsėjo 10-16 dienomis.

„Matyt būtų naivu galvoti, kad tik Baltarusijos pastangomis vyksta tai, kas dabar vyksta, mūsų pasienyje. Irako apsisprendimas nebesiųsti lėktuvų yra sveikintinas. Sveikintina ir tai, kad ES diplomatai dėjo dideles pastangas, kad tai būtų padaryta. Tačiau turbūt puikiai suprantame, kad traukinys Maskva-Minskas toliau važiuoja, ir niekas neuždarė jokių reisų į Rusiją.

Žinant tokį kontekstą, reikėtų suprasti, kad tam kariui, kuris yra ant žemės su ginklu, teks didžiulė atsakomybė, sprendžiant dėl savo veiksmų. Ypač, jeigu jam teks panaudoti ginklą, o situacija, panašu bręsta to link, kad taip gali atsitikti“, – teigė A. Navys.

Gresia konfliktas iš dviejų pusių

Aurimas Navys


Atsargos kario vertinimu, blogiausio atvejo scenarijumi turėtume konfliktą iš dviejų pusių. Vienas iš pavojaus taškų – Rūdininkų stovykla, kur laikoma daugiau kaip 800 nelegalių migrantų.

„Jeigu ten kiltų dideli neramumai, o panašu, kad ten bręsta neramumai, turint žinių, kaip yra jie saugomi, ir, kas ten dabar vyksta, tai yra blogiau negu kalėjime. Labai gali būti, kad ten yra asmenų, kuriuos Rusija su Baltarusija infiltravo ir paruošė būtent tam, kad sukeltų tuos neramumus“, – teigė A. Navys.

Projektuodamas, kas gali nutikti Lietuvoje, jis prisiminė Rusijos jau Sakartvele pritaikytus veiksmus, kas vadinasi „priverstinis taikos taikymas“.

„Tai gali būti blogiausias ir labiausiai tikėtinas variantas, kad sukėlus dvigubą krizę – migrantų, esančių jau mūsų teritorijoje, ir – prie sienos, Baltarusija pasiprašo pagalbos iš Rusijos. Ji kaip tik šiuo metu, vykstant pratyboms, yra vietoje, ir tada, „stengiantis išspręsti humanitarinę krizę“, Rusija galėtų imtis ir tolesnių veiksmų“, – svarstė A. Navys.

Kaip į tai reaguotų mūsų kariai, pasak jo, yra jau kariuomenės vadovybės ir apskritai viso Aljanso klausimas.

„Aš tikiu, kad tam yra ruošiamasi“, – sakė A. Navys.

Netoli sienos jau turime apie keturis tūkstančius profesionalių rusų karių

Rusijos kariai, pasak atsargos kario, jau yra netoli Lietuvos sienos.

„ Mano paskutinėmis žiniomis iš viešai prieinamų šaltinių (...), yra penkios bataliono dydžio taktinės grupės, kurios jau yra Rusijos ir Baltarusijos teritorijoje, netoli Lietuvos sienos. Tai reiškia, kad mes jau turime keturis tūkstančius gerai paruoštų profesionalių rusų karių. Be abejo jie yra skirti pratyboms. Visa tai įpaišoma į pratybų scenarijų.

Bet matant tai, kas vyksta pasienyje, ir tai, kas gali įvykti Rūdininkuose, ir žiūrint į tai, kaip yra komunikuojama viešojoje erdvėje, ypač Baltarusijoje, Rusijoje, kur (…) išnaudojama ta pati korta, kad „Lietuvoje atgimsta nacizmas“, (…) yra ruošiama psichologinė dirva vietinėms auditorijoms, kurie kaip ir Krymo, ir Sakartvelo atveju, galėtų pateisinti, kodėl imamasi kažkokių agresyvių veiksmų, jeigu jų imtųsi“, – kalbėjo A. Navys.

Atsargos kario vertinimu, nevertėtų galvoti, kad tai reikštų pasaulinį karą.

„Tiesiog būtų naudojamasi pretekstu, kad bandoma išspręsti humanitarinę krizę, saugant migrantus nuo smurto. Kas jau dabar yra pasirodę, kad „jie yra žudomi“. Tai būtų jau pačio Aljanso klausimas, kaip jis reaguoja. Nereikėtų galvoti, kad tai būtų labai didelė krizė pasauliniu mastu, bet Lietuvoje tai būtų rimtas įvykis, kuris čia ganėtinai ilgam įšaldytų neaiškų konfliktą, ko turbūt Rusija ir siekia“, – spėjo A. Navys.

Ruošiamasi visiems scenarijams

Seimo NSGK narys A. Pocius sakė, kad bet koks scenarijus yra įmanomas.

„Kariuomenėje, kai ruošdavomės rimtoms pratyboms, arba, kai vykdavo ankstesni „Zapad“ mokymai, vertindavome įvairiausius (ir pačius netikėčiausius) variantus. Blogiausio atvejo scenarijus turi būti. Jeigu pasiruoši ir blogiausiam scenarijui, bet jis neįvyksta, tai viskas tvarkoje. Blogiausia, kai tave užklumpa nepasirengus“, – teigė A. Pocius.

Į politiką pasukusio kario vertinimu, V. Putino ir A. Lukašenkos pagrindiniai tikslai yra padaryti taip, kad ES ir NATO su jais kalbėtųsi.

„Dabar jie jaučiasi izoliuoti, jie nėra pasauliniai veikėjai. Tai turbūt ir yra pagrindinė scenarijaus dalis, kad jie su šia situacija turbūt nori priversti: „turite problemą, ateikite pas mus, ir derėkimės“. Mums reikia išvengti konfliktų, netikėtų susidūrimų, nepasiduoti provokacijoms ir šaltais nervais apsisaugoti nuo galimų jų kėslų, ir tokiu būdu neduoti jiems šanso, kad su jais būtų pradedamos derybos“, – teigė Pocius.

Jis paaiškino, kad nuolatos vyksta NATO karinio komiteto posėdžiai. Iš savo ankstesnės darbo patirties pašnekovas paminėjo, kad Briuselyje būdavo kalbama ir apie „Zapad“ pratybas ir įvairius scenarijus.

„Kai kurie scenarijai, kurie būdavo ten pristatomi, kai kuriems mūsų kolegoms neatrodydavo grėsmingi , bet po įvykių Kryme, Ukrainoje, daugelis pakeitė savo nuomonę, ir suprato, kad tai yra rimti reikalai, ir vertinimas yra kitoks“, – teigė A. Pocius.

Jis vardijo, kad Lietuvoje esančiame priešakinių pajėgų batalione turime karių iš Vokietijos, Prancūzijos, Nyderlandų, kitų šalių. Taip pat čia turime NATO oro policijos misiją.

„Mes neturime jaustis vieni. O konsultacijos nuolat vyksta. Mūsų sąjungininkai ir partneriai yra supažindinti su situacija, ir reikalui esant tikrai ateis mums į pagalbą“, – patikino A. Pocius.

Yra metodų, kaip atpažinti galimus provokatorius

Arvydas Pocius


Atsakydamas į klausimą apie situaciją Rūdininkų stovyklavietėje, Seimo NSGK narys teigė, kad šioje situacijoje nekalbama apie dar vieną žaidėją – Valstybės saugumo departamentą (VSD).

„VSD viena pagrindinių funkcijų ir yra išsiaiškinti, kas yra tų nelegalių pabėgėlių tarpe, nustatyti ir identifikuoti jų asmenybes. Beveik visi jų ateina be dokumentų. Kartu su migracijos tarnyba, pasieniečiais ir VSD specialistais yra aiškinamasi, ir bandoma identifikuoti tuos asmenis. Metodai yra. Mūsų kariai, kurie dalyvavo Afganistane, tame tarpe ir atsargos majoras A. Navys, turi patirties dirbti su asmenimis, kurie susiję su ginklais, specialiu pasirengimu ir galimais teroristiniais aktais“, – sakė A. Pocius.

Atsargos karys A. Navys teigė, kad situacija Rūdininkų stovykloje yra labai negera.

„ Jau septyni asmenys yra pabėgę. (…) Taip, kaip dabar yra nesaugoma Rūdininkų stovyklavietė, taip negali tęstis. Yra keli žmonės, kurie atvirai sako, kad, jeigu kiltų riaušės, jie pabėgtų, kad yra vandens patranka, bet nėra vairuotojo, kuris – kažkur pasislėpęs. Tai yra tikrai nerimą keliantys faktai, kuriuos reikia spręsti čia ir dabar“, – teigė A. Navys.

Pasak pašnekovo, net, jeigu ten nėra infiltruotų žmonių, problema yra tai, kaip ten formuojasi situacija su kalėjimo subkultūra, „kai galbūt į kriminalinius polinkius linkę asmenys daro tvarką, o nėra reaguojama iš mūsų pusės“.

„Nėra net elementarių dalykų, kad būtų užtikrinamos vertėjo ar medicininės paslaugos tiems, kuriems labiausiai reikia“ – sakė A. Navys.

Pasigenda už krizės koordinavimą atsakingos institucijos

Pasak atsargos kario, tie jo paminėti atvejai galėtų būti arti tokių, kur būtų galima kelti klausimą, ar nepažeidžiamos žmogaus teisės.

„Taip atsitinka dėl to, kad, kaip ir mano minėtoje Rūdininkų stovykloje, nėra jokios išoriškai palaikomos tvarkos. Žmogaus teisės yra labiau pažeidžiamos galbūt ne Lietuvos pusės aktyviais veiksmais, bet neaktyviais veiksmais arba nesikišant“, – teigė A. Navys.

Jo įsitikinimu, Lietuvai reikėtų bendro krizės valdymo centro.

„ Anksčiau toks buvo, dabar jo nėra. (…) Jame būtų sukaupta kompetencijų, žinių bazė, kuri kreiptų dėmesį,valdant šią krizę, ir į žmogaus teises“, – sakė A. Navys.

Pasak jo, šiuo metu krizės valdyme dalyvauja daug institucijų, kurios nėra koncentruotos vienoje vietoje.

„Tarkime yra Valstybės gynimo taryba, kuri yra strateginis politinis įrankis, ir jis nėra skirtas spręsti operaciniams taktiniams klausimams, o jie tikrai kyla. Žinau, kad nėra minios valdymo, kibernetinės saugos specialistų. Pareigūnai skundžiasi, kad yra įsilaužiama į telefonus, nutekinami duomenys. Toks centras su sąjungininkų pagalba ir visais profesionalais, taip pat ir žmogaus teisių, būtų skubiai reikalingas žingsnis“, – teigė A. Navys.

Nemano, kad Lietuva peržengė ribą

Kalbant apie žmogaus teises, Seimo NSGK narys mano, kad Lietuva neperžengė ribos dėl žmogaus teisių.

„Tie nelegalūs migrantai patys žino, kad jie yra nelegalūs migrantai, kokiu keliu jie papuolė į Lietuvą. (…) Lietuva kaip Europos Sąjungos valstybė pasirašė Konvenciją dėl pabėgėlių, kur mes privalome priimti asmenis, kurie bėga nuo karo, politinio persekiojimo. Bet mes turime priimti juos civilizuotu būdu, kai asmuo kreipiasi į mūsų pasienio punktus su dokumentais ir prašosi politinio prieglobsčio. Toks kelias teisiškai teisingas, o patekimas į Lietuvos teritoriją nelegaliai – nelegaliai kertant sieną, be dokumentų, tai jau yra pažeidimas“, – sakė A. Pocius.

Kartu jis priminė, kad jau dabar yra aiškinimasi, kas tie migrantai, kurie patenka į Lietuvos teritoriją, yra.

„Moterys, vaikai atskirti nuo grupių žmonių, kurie gali kelti įtarimo“, – teigė A. Pocius.

Jis taip pat priminė, kad yra krizių valdymo centras prie Vyriausybės.

„Prie Vyriausybės yra krizių valdymo centras. Galbūt jame trūksta kai kurių patyrusių asmenų, bet šioje vietoje reikia prisiminti, kad esame NATO ir ES valstybė, ir konsultuotis su tų šalių atstovais, patyrusiais profesionalais“, – kalbėjo A. Pocius.