„Net nežinau, kuris veiksnys dabar yra pavojingesnis. Mes su nerimu sekame, kiek buvo pareigūnų grąžintų (migrantų). Suprantame, kad tie žmonės tai niekur nedingsta. Jie lieka ir ten grupuojasi, ir laiko klausimas, kada tos grupės bandys įsiveržti arba šturmuoti mūsų pareigūnus“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo pasieniečių profsąjungos vadovas J. Amelinas.
Pasieniečių atstovas tikisi, kad jų vadovybė turi planą B, ir tam dalykui ruošiasi, tiek kalbant apie pajėgas, tiek apie priemones. Jo nuomone, turėtų būti visiems žinoma, kaip tokioje situacijoje reikės elgtis.
„Dabar tai, ką aš girdžiu iš pareigūnų, tai jie tiesiog elementariai yra neįsitikinę dėl to, ką jie darys, ir, ar tai, ką jie darys duos naudos. Nes, jeigu ne, tai mes turėsime labai dideles grupes pas save, ir iškyla tada klausimas, ar bus užtikrintos jų laikymo vietos“, – sakė J. Amelinas.
Kartu pasieniečių profsąjungos vadovas pripažino, kad priimtas sprendimas apgręžti migrantus duoda rezultatų.
„Tris paras mes stebime situaciją, ji džiugina. Yra daugybė apgręžtų migrantų, nes dėl to neva džiaugiamės. Bet, kaip Jūs teisingai pažymėjote, tai yra tiksinti bomba“, – kalbėjo J. Amelinas.
Kelia susirūpinimą pareigūnų saugumas
Pasieniečių profsąjungos vadovas aiškino, kad pareigūnų saugumas yra pats didžiausias jų rūpestis.
„Gauname iš pareigūnų pranešimų, kad kartais būna taip, kad migrantų skaičius ir jų asmenybės (kelia rūpesčių – „Delfi“). Nes, jeigu tai yra šeimos, tai yra saugiau. Dažniausiai jie yra ne tokie agresyvūs, jie yra su vaikais, moterys, jie – atskiras reikalas, ir su jais yra paprasčiau.
Jeigu tai yra 35-40 metų amžiaus vyriškiai, ir jų yra didelis kiekis, ir saugo, pavyzdžiui, du pareigūnai, šitoje vietoje mes jau į tokius dalykus reaguojame, kalbamės su užkardos vadovybėmis, kad būtų padidintas pareigūnų skaičius. Galbūt, prie jų, jeigu yra galimybė, būtų skirti Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai arba Šaulių sąjungos nariai, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai“, – sakė J. Amelinas.
Pasak pašnekovo, dabar karščiausias taškas Lietuvoje yra Varėnos rinktinės užkardoje.
„Neišskirčiau vienos ar poros užkardų. Varėnos rinktinės visos užkardos, išskyrus tas, kurios yra prie vidaus sienos, (…) yra migrantų, ir skaičiai yra nemaži“, – teigė J. Amelinas.
Trūksta pasieniečių
Lietuva siekia stiprinti pasieniečių gretas. Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) siūlo tapti pasieniečiu vos per keturias savaites. Tiek truktų sutrumpinti mokymai. Įprastai mokymai trukdavo penkiolika savaičių.
Siūlo į rankas mokėti 810 eurų plius priedai už viršvalandžius. Į kursus atrinkti pretendentai aprūpinami uniforma, nemokamai apgyvendinami bendrabutyje, gauna nustatyto dydžio stipendiją. Kviečia aukštąjį universitetinį arba neuniversitetinį, arba aukštesnįjį išsilavinimą turinčius, nepriekaištingos reputacijos asmenis.
Remiantis rekvizitai.vz.lt informacija, VSAT vidutinis visų darbuotojų atlyginimas 2021 m. birželio mėnesį buvo 1 983,54 euro neatskaičius mokesčių, o atskaičius – maždaug 1200 eurų. Įmonės darbo užmokesčio mediana buvo 1 999,33 euro.
Pasieniečių mokyklos viršininkas Deividas Kaminskas aiškino, kad tokio kvietimo tikslas yra kuo greičiau naujomis pajėgomis papildyti pasienio tarnybą.
„Žinome, kad yra ekstremali situacija, dirbantys pareigūnai yra pervargę, jų trūksta. Todėl buvo priimtas sprendimas sutrumpinti įvadinių kursų programą, pakviesti Lietuvos piliečius aktyviai prisijungti prie sienos apsaugos“, – sakė D. Kaminskas.
Pasieniečių mokyklos viršininkas aiškino, kad 810 eurų mėnesinis atlygis yra tik minimumas, priedai mus mokami už viršvalandžius, tam tikras sąlygas.
„Reikia pridurti, kad mes dar turime ir socialines garantijas – kaip anksčiau išeiname pensiją. Šiuo metu tam reikia 25 metų darbo stažo. Važiavimo išlaidas kompensuoja. Todėl ne tik pasienio regiono gyventojai galėtų pabandyti save pasieniečio amplua, bet ir iš tolesnių regionų“, – kalbėjo D. Kaminskas.
Taip pat, pasak jo, Vidaus tarnybos statutas numato butpinigių mokėjimą, uniforma yra nemokama.
„Tie kursantai, kurie mokysis mokykloje, nemokamai gaus bendrabutį, stipendiją, sudarytos geros sąlygos sportuoti kursų metu“, – sakė D. Kaminskas.
Įsipareigos dirbti tarnyboje bent trejus metus
Su visais įstojančiais į pasieniečių mokyklą, į įvadinius kursus, sudaroma vidaus tarnybos trišalė sutartis. Joje numatyta išlyga, kad kursantas turi pradirbti trejus metus vidaus reikalų sistemoje. Jeigu jis nepradirba, tai turi grąžinti už mokslus valstybės patirtas išlaidas.
„Tie treji metai labai greitai prabėga, nemanau, kad tai turėtų būti kažkokia neigiamybė“, – kalbėjo D. Kaminskas.
Pasieniečių mokyklos vadovas patikslino, kad baigę šiuos mokymus bus įdarbinti būtent prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos esančiuose padaliniuose ir Užsieniečių registracijos centre.
Pasak Pasieniečių mokyklos vadovo, pirminės grandies pareigūnams amžiaus apribojimas – iki 60 metų, tad tai neturėtų būti kliūtimi. Pašnekovo teigimu, pagrindinis faktorius, renkantis šią profesiją, yra sveikata ir fizinis pasirengimas.
„Mes kviečiame ne tik 25-30 metų asmenis, bet ir vyresnius, kurie norėtų save išbandyti pasieniečių amplua“, – sakė D. Kaminskas.
