Nieko nuostabaus, kad pasiskiepiję gali užsikrėsti
Onkoimunologas mokslų daktaras Marius Strioga sako, jog nuo pat COVID vakcinų atsiradimo rašyta, kad jų klinikinių tyrimų efektyvumo duomenys rodo, kokią apsaugą jos sukuria nuo simptominės ligos.
„Akcentuota, kad vakcinų efektyvumas mažesnis, apsaugant nuo besimptomio užsikrėtimo (laikino viruso nešiojimo) bei tyliojo infekcijos platinimo. Na, ne visoms vakcinoms pavyksta sukurti sterilizuojantį imuninį atsaką, t.y. tokį, kuris patogeną neutralizuotų vos jam patekus į organizmą. Tarkim, kalbant apie virusines infekcijas, MMR, ŽPV vakcinos dažniausiai sukuria sterilizuojantį imunitetą, o vakcina nuo rotaviruso – ne“, – savo Facebook paskyroje rašė dr. M. Strioga.
Anot mokslininko, vakcinos nuo COVID, bent jau šiuo metu esamos, tikrai ne visada sukuria sterilizuojantį imunitetą, todėl nieko nuostabaus, kad dalis pasiskiepijusių žmonių gali užsikrėsti ir kurį laiką tyliai platinti virusą.
Situacija atsiradus Delta atmainai keičiasi itin prasta linkme
Anot mokslų daktaro, situacija iki išplintant Delta atmainai buvo gana aiški: Izraelio duomenimis, Pfizer vakcinos apsauga nuo užsikrėtimo yra apie 81%: „Svarbiausia, kad pasiskiepiję, bet užsikrėtę asmenys viruso išskiria mažiau ir jį platina trumpiau, t.y. tikimybė užkrėsti kitus žmones yra ženkliai mažesnė. Be to, įvairių šalių duomenys rodo, kad pasiskiepijusių, bet užsikrėtusių žmonių infektabilumas (rizika užkrėsti nevakcinuotus žmones) sumažėja apie 40-50%“, – rašo dr. M. Strioga.
Visgi, kaip sako daktaras, reikalai pakrypo kiek kita linkme į areną įšokus delta atmainai:
„Pilnai vakcinuoti asmenys delta atmaina užsikrečia 3 kartus rečiau nei nevakcinuoti. Apskaičiuota, kad pilnos vakcinacijos efektyvumas apsaugant nuo užsikrėtimo yra 49%, o nuo simptominės ligos – 59%. Tačiau ir pilnai vakcinuoti gali užsikrėsti. Kas tada?“
M. Strioga kelia klausimą: ar tiesa, kad tiek pilnai vakcinuotų, tiek ir nevakcinuotų asmenų, užsikrėtusių delta atmaina, viršutiniuose kvėpavimo takuose nustatomas toks pat viruso kiekis?
„Trumpas atsakymas: Taip, bet... Čia pakomentuosiu plačiau. JAV atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad tiek vakcinuoti, tiek nevakcinuoti asmenys, užsikrėtę delta atmaina, turi vienodą viruso kiekį viršutiniuose kvėpavimo takuose: daroma prielaida, kad tiek vakcinuoti, tiek nevakcinuoti asmenys, užsikrėtę delta atmaina, virusą platina vienodai. Tačiau Singapūre atlikto detalesnio tyrimo rezultatai rodo, kad delta atmaina užsikrėtusių vakcinuotų (iRNR vakcina) ir nevakcinuotų asmenų viršutiniuose kvėpavimo takuose“, – soc. tinklo paskyroje dalinasi ekspertas.
Anot biomedicinos mokslų daktaro, viruso kiekis yra vienodas tik infekcijos pradžioje, tačiau vakcinuotųjų grupėje jis pradeda mažėti anksčiau ir mažėja greičiau, lyginant su nevakcinuotais asmenimis. Tai, anot M. Striogos, leidžia daryti prielaidą, kad delta atmaina užsikrėtę nevakcinuoti asmenys gerokai ilgiau platina virusą.
Tyrimai atskleidžia reikšmingą skirtumą
„Šio tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad pirmąją sav. po diagnozės antikūnai prieš S baltymą nustatyti 100% vakcinuotųjų ir 16% nevakcinuotų asmenų; neutralizuojančiųjų antikūnų geba buvo: vakcinuotųjų grupėje 98,3% pirmąją sav. ir 99,6% antrąją sav. po diagnozės nustatymo; nevakcinuotųjų grupėje žemiau aptikimo ribos (20%) tiek pirmąją, tiek antrąją sav. po diagnozės nustatymo“, – ženkliu skirtumu dalinasi mokslininkas.
Besidomintiems plačiau, M. Strioga pasakoja, kaip nustatomas SARS-Cov-2 viruso kiekis mėginyje, paimtame iš infekuoto žmogaus:
„Tai atliekama, aptinkant viruso genetinę medžiagą – RNR molekules, tačiau nėra tokių jautrių prietaisų, kad paėmus mėginį, iškart būtų galima aptikti („pamatyti“) viruso RNR. Tam atliekama polimerazės grandininė reakcija (PGR), kurios metu viruso RNR paverčiama į DNR, o ši padauginama iki tokio lygio, kad ją būtų galima aptikti; kuo paimtame mėginyje viruso yra daugiau, tuo mažiau jo genetinės medžiagos dauginimo ciklų reikia atlikti, kad ją aptiktume. Viruso genetinės medžiagos dauginimo ciklų skaičius, kurį atlikus ji jau aptinkama (testas yra teigiamas), yra vadinamas PGR ciklų slenksčiu (Ct – cycle threshold)“, – rašo vyresnysis mokslo darbuotojas.
Pasak M. Striogos, remiantis įvairių tyrimų duomenimis, jei PGR tyrimas teigiamas, bet Ct >30, tai infektabilus virusas jau nėra išskiriamas, kitaip tariant, žmogus negali užkrėsti kitų, jei iš jo paimtame mėginyje virusą pavyko aptikti tik po daugiau nei 30 genetinės medžiagos dauginimo ciklų. Kita vertus, anot eksperto, yra duomenų, kad ši Ct >30 riba nėra tiksli, nes ir ją viršijant galima išskirti infektabilų virusą, tačiau tai daug retesni atvejai.
