Tyrimą atlikusios profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas „Delfi“ paaiškino, kad skaičių, jog nepanaudojama 6000 mokytojų etatų, jie išvedė iš tos informacijos, kurią viešai teikia ŠMSM.

„Ministrė ne kartą kalbėdama apie mokytojų darbo užmokestį yra akcentavusi, kad ta problema ne vien dėl to, kad atlyginimai patys iš savęs yra maži, bet jie yra nedideli vien dėl to, kad mokytojai dirba 0,7 etatu. Tai reiškia, jeigu mokytojai vidutiniškai dirba 0,7 etato, tai išvedus proporciją išeina, kad apie 6000 etatų mokytojams nėra suteikiami. Kitaip sakant, taupomi“, – sakė jis.

E. Milešinas pateikė skaičius, kad mokytojų Lietuvoje dirba 27 682, o valstybė finansuoja pagal mokinių skaičių 26 784,81 etatų.

„Vadinasi, valstybė garantuoja 0.95 etato. Tiek jie skiria pinigų. Tai yra viena medalio pusė, nes tas skyrimas reiškia, kad mokytojų yra daugiau negu yra finansuojamų etatų. Kitas dalykas, kad tie etatai yra finansuojami remiantis tokiu santykiniu koeficientu R, kuriuo skaičiuojamas vidutinis mokytojų pareiginės algos koeficientas. Tai yra mokytojai metodininkai su ne mažesniu, negu dešimties metų stažu.“

Jo teigimu, jeigu mokyklose, o ypač didžiosiose gimnazijose, tokių mokytojų yra daugiau, vadinasi, tie etatai jau yra nefinansuojami.

„Vadinasi, išeina minusas ir mokyklų vadovai negauna tiek pinigų, todėl jie yra priversti taupyti šioje vietoje, turi neduoti kažkam etato dalies, kad kitiems mokytojams sumokėtų atlyginimus. Kitas dalykas, kad įstatyme yra numatyta ir gražiai surašyta, kad mokytojams už papildomas veiklas galima mokėti iki 30 proc. priemoką kas mėnesį arba vieną kartą per metus 100 proc.

Taip pat dėl veiklos sudėtingumo t. y. dirbant su mokiniais, kurie turi spec. poreikių arba su mokiniais, kurie mokosi namuose, <...>, turi būtų mokamas padidintas koeficientas iki 20 proc. Tačiau tam Vyriausybė neskiria tam nei euro“, – pabrėžė jis.

Sutaupoma 120 mln. eurų

E. Milešinas akcentavo, jeigu mokytojai dirba sudėtingesnėmis sąlygomis, tuomet tam, kad vadovas galėtų už tai sumokėti, kaip numatyta įstatyme, turi kažkam taupyti pinigus.

„Kažkam neduoti etato dalies, kad sumokėtų kitiems už tuos darbus. Taigi, šioje vietoje yra taupoma ir, matyt, dar taupoma priemokoms ir pan. Jeigu pasižiūrėtume į gruodžio mėnesio „Sodros“ duomenis, kurie yra laisvai prieinami, tai praktiškai galime sakyti visų mokyklų atlyginimai yra didesni negu kitais mėnesiais.

Vadinasi, kai direktoriai sutaupo, gruodžio mėnesį yra išmokamos įvairiausios premijos ir priemokos ir dažnu atveju, kiek mums tenka išgirsti, tai mokytojai nelabai ir žino kokiais kriterijais vadovaujantis kiek ir kam sumokama. Mūsų skaičiavimais tuos 6000 etatų paverčiant ta eurine išraiška, išeina apie 120 mln.“, – nurodė jis.

Egidijus Milešinas
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Profesinės sąjungos pirmininkas pabrėžė, kad iš tų 6000 etatų 700 etatų užima patys direktoriai, jų pavaduotojai ir kiti švietimo darbuotojai.

„Tai yra ne mokytojai, o šie 700 etatų kainuoja apie 15 mln. eurų. Kitas dalykas, kas yra irgi svarbu, ministerija dar 2018 m. prailgino mokslo metus viena savaite, <...>, bet pinigų tam neskyrė. Paskaičiuota, kad ta viena savaitė yra apie 700 etatų arba 15 mln. eurų.

Vadinasi, tų kontaktinių valandų mokslo metai prasitęsė, bet jau treti metai niekas nesikeičia. Matome, kad ruošiamas naujas projektas, kuriame kontaktinių valandų skaičių išplečiamas, bet papildomų pinigų neduoda“, – teigė E. Milešinas.

Jis piktinosi, kad mokytojams pridedama įvairiausių papildomų funkcijų, bet finansavimo nėra. Taip pat pridūrė, kad kone visos mokyklos susiduria su šia problema, nes joms yra nurodyta taupyti 2-3 etatus, kad būtų galima padengti nenumatytus atvejus.

Sako, kad situacijos yra įvairios

Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) prezidentas Dainius Žvirdauskas, paklaustas, kodėl kai kurie vadovai taupo mokytojų etatų sąskaita, komentavo, jog sudėtinga apie tai kalbėti, nes mokyklose situacijos yra įvairios.

„Visų pirma, reikia pradėti nuo to, kaip yra sutvarkytas kiekviename mieste mokyklų tinklas. Jeigu jis yra sutvarkytas optimaliai, jeigu mokyklos yra pilnos, o klasės yra optimalios, kai jose mokosi po 26 -28 vaikus, tada tokios mokyklos yra labiau finansiškai subalansuotos.

Kiekviena mokyklos vadovybė, tardamasi su darbuotojų atstovais, profesinėmis sąjungomis, darbo tarybomis, priima tuos optimalius sprendimus. Pavyzdžiui, jeigu atskirai klasei reikia pagalbos specialisto, gal reikia spec. pedagogo, gal reikia mokytojo padėjėjo, <...>, visokių situacijų yra“.

Taigi, sakė jis, teiginys, kad taip taupoma mokytojų sąskaita, yra lygiai toks pats, jeigu būtų lyginami visi žurnalistai.

„Sudėliotume į vieną eilę ir vyr. redaktorius, ir redaktorius, ir žurnalistus, ir tuos, kurie rašo daug straipsnių, ir tuos, kurie dirba 0,3 etato, ir jų visas pajamas padalintume iš vidurkio. Tada būtų galima sakyti, kad žurnalistai uždirba mažai“, – juokavo D. Žvirdauskas.

Jo nuomone, profesinės sąjungos teiginiai yra ne visiškai pagrįsti, todėl siūlytų susėsti ir daryti finansinius pjūvius.

„Galbūt reiktų pagal savivaldybių, pagal didmiesčio pjūvį, arba atskirai imti miestą, kaimą ir t. t. Taip pat būtų galima pagal regiono, mokyklos <...> tipą. Manau, kad kalbėti apie vidurkius yra tas pat, kas kalbėti, kaip ligoninėje susirenka gydytojai į konsiliumą ir klausia, kokia šiandien yra ligonio vidutinė temperatūra. Gydytojai iš palatų pasako, kad šiandien – 37,2, o vakar buvo 37,6. Vadinasi, šiandien ligonis serga mažiau. Taigi, matote, tai yra juokinga“, – sakė D. Žvirdauskas.

Kita vertus, pridūrė, kad supranta ir profsąjungų būgštavimą, todėl jautrius taškus reikėtų išgryninti.

„Konkrečiai išsiaiškinti, kur taip yra ir bandyti spręsti tą klausimą. Gali būti ir kita medalio pusė, nes aš tarsi vieną pusę pasakiau. Taigi, yra savivaldybių, kur neįmanoma optimalios mokyklos padaryti. Tarkime, ji yra labai nutolusi arba savivaldybė priėmė sprendimą, kad ten yra daug socialinės rizikos vaikų ir juos kažkur vežioti būtų sunku. Tada palieka tą mokyklą ir papildomai finansuoja, bet ji vis tiek priversta kažkur taupyti. Žinokite, tų istorijų galėtų būti begalybė“, – tikino jis.

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

LMVA prezidentas džiaugėsi, kad profsąjunga kelia problemą, bet akcentavo, jog būtina išsiaiškinti, kokiose savivaldybėse tai vyksta, nes, jo žiniomis, Kauno mokyklų tinklas taip sutvarkytas, kad mokytojai dirba daugiau nei etatą. Vis dėlto, E. Milešino teigimu, ne pilno etato mokyklų yra ir šiame mieste, bet visą tyrimą su lentelėmis pristatys įpusėjus rugpjūčiui.

Ministerija: kai kurie skaičiai kelia abejonių

ŠMSM komentavo, kad LŠMPS pranešime minima nemažai skaičių, bet kai kurie kelia abejonių.

„Tačiau dabar sunku juos komentuoti – tą galėsime padaryti, kai susipažinsime su tyrimu, atliksime duomenų analizę. Mūsų žiniomis, tyrimas turėtų būti paskelbtas rugpjūčio pabaigoje. Pranešime minimi konkretūs skaičiai, reikėtų gilintis, kokie duomenų šaltiniai, ar duomenys teisingai interpretuojami.

Lėšos ugdymui apskaičiuojamos pagal nustatytą tvarką, atsižvelgiant į mokinių skaičių ir pagal jį nustatytą sąlyginių pareigybių skaičių. Mokyklų yra apie 1000, tad jose gali susidaryti įvairių situacijų. Vienos lėšų sutaupo, kitoms gali trūkti. Pagal nustatytą metodiką šiems netolygumams tarp mokyklų sušvelninti savivaldybėms skiriama atskira lėšų dalis“, – teigė ministerija.

Taip pat nurodė, kad ministerijos manymu, finansavimo metodika užtikrina pakankamą ugdymo aprūpinimą.

„Tačiau valstybės finansinės galimybės ribotos, todėl negali būti patenkinami visi poreikiai. Lėšas būtina naudoti labai pasvertai ir atsakingai, atsižvelgiant į galimybes“, – aiškinama komentare.