Išvadino niekšais, nes neva Lietuva priėmė įstatymą leidžiantį pasienyje šaudyti migrantus. Valdžia sako turinti planą ką darys – jei apgręžtus migrantus baltarusiai vėl bandys stumti į Lietuvą.

Vyriausybė linkusi pasienyje statyti tokią tvorą – visų pirma prie Baltarusijos nutiesti piramidės formos pjaunančios vielos – koncertinos barjerą. Trijų metrų aukščio ir pločio, šalia siūloma statyti 4 metrų aukščio metalinę tvorą. Dalis tvoros įleidžiama į žemę, kad nepavyktų prasikasti, o ant tvoros viršaus – dar viena koncertinos juosta.

„Tokio projekto biudžetas galėtų būti 152 milijonai eurų“, – ketvirtadienį planus pristatė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas.


Vyriausybė kita savaitę Seimui teiks pataisas, kad tvorą būtų galima statyti išvengiant biurokratinių procedūrų, maksimaliai greitai.

Premjerė Ingrida Šimonytė prašo opozicijos, kad jei turi pasiūlymų, sakytų dabar.

„Nes kaip visada, tokio projekto metu, dažniausia kritika, kuri pasigirsta, kad tokio dalyko reikėjo, bet ne tokio“, – Vyriausybėje po susitikimo su parlamentinių partijų atstovais teigė premjerė.

Vyriausybė siūlo, kad sienos statybas organizuotų stambių projektų patirties turinčios energetikos įmonės.

„Ieškosime praktiškiausio sprendimo, turbūt, „Epso–G“ grupėje“, – teigė ji.

„Epso–G“ nutiesė elektros jungtį su Švedija, Roko Masiulio vadovaujama grupės įmonė „Litgrid“ įgyvendina elektros jungtį su Lenkija.

„Kuri konkrečiai bendrovė bus pasirinkta, tai tą pasakysime vėliau. Bet tai bus energetikos sektoriaus įmonė“, – teigė ministrė pirmininkė.

Opozicija žada palaikyti maksimaliai greitas tvoros statybas, ginantis nuo neteisėtų migrantų.

„Ne nuo karo tie žmonės bėga, jie specialiai vežami. Tai siena turi būti, ją reikia padaryti kuo greičiau“, – tikino Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime seniūnas Algirdas Sysas.

Opozicijos lyderis Saulius Skvernelis tikino, jog tvoros reikia.

„Abejonių nekyla, tai bus ilgalaikė, tvari investicija. Ir mano manymu, pokyčių Baltarusijoje tikėtis sunku būtų. Tai tikrai bus ne mėnesio, ne vienerių metų investicija“, – aiškino S. Skvernelis.

Po dviejų savaičių pertraukos pasienyje vėl montuojama koncertina. Ji jau dedama trimis aukštais, taip, kaip numatyta būsimos tvoros galutiniame projekte.

„Šiandien mes tęsiame toliau darbus. Ir koncertina jau yra tiesiama Druskininkų užkardoje. Tikimės, jog tie darbai judės sparčiai“, – teigė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Neteisėtų migrantų į Lietuvą įleidžiama vis mažiau. O atgal į Baltarusiją apsukamos šimtais skaičiuojamos žmonių grupės. Ir tai jau tampa rūpesčiu A. Lukašenkai.

„Jie priėmė įstatymą, leidžiantį šaudyti į migrantus, mušti, spausti, nuodyti, tikri niekšai. Jie parodė savo tikrąjį veidą. (…) Mus turi jaudinti paskutiniai mūsų sienos metrai ir čia didžiausia atsakomybė tenka jums. Nuo šios dienos nei viena koja negali įžengti į Baltarusijos teritoriją – ar iš pietų, ar iš vakarų“, – teigė faktinis Baltarusijos lyderis.

A. Lukašenka sukvietė jėgos struktūrų vadus duoti naujų nurodymų.

„Uždarykite kiekvieną sienos metrą. Mes ne veltui skyrėme daug investicijų pasienio pajėgoms. Tauta turi jaustis rami. Jie turi žinoti, jog yra vyrai, kurie gali ją apsaugoti. Neduok Dieve, jie pradės įgyvendinti taktiką, kai per oficialius patikrinimo punktus išvaromi ten jų pakviesti žmonės. Žinote, kokios būtų pasekmės, jie irgi. Todėl mąsto, mes juos perspėjome, o jie tegul mąsto“, – kalbėjo jis.

Aliaksandras Lukašenka

O A. Lukašenkos generolams paliko sutikti.

„Jeigu A. Lukašenka tikrai pasirūpins sienų saugumu, imsis rūpintis sienomis, čia būtų neįtikėtina“, – kalbėjo vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.

„Tie pokyčiai galėtų būti, kad kaip nors, labai slapta lydėti nelegalų grupes jiems patiems bus sudėtinga. Jų pareigūnų įsitraukimas, kuris ir dabar matomas, bus tiesiog daugiau nei akivaizdus“, – LNK žinioms sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Anot jo, dalis į Lietuvą neįleistų migrantų priversti klaidžioti Baltarusijoje.

„Mūsų sugrąžinti neįleisti neteisėti migrantai dabar dalis jų tik sulaikyta, jie skelbia apie kelis kartus mažesnius skaičius, nei mes neįleidome į Lietuvą. Tai vadinasi, jog jie sulaikė tik dalį jų, o kiti, matyt, blaškosi kažkur pasienyje, kurdami jiems problemas“, – sakė ministras.

Anot vidaus reikalų ministrės, Lietuvos pareigūnai turi planą, kaip elgtis, jei į Lietuvą neįleistus migrantus prie pat sienos baltarusiai ir vėl bandys stumti į Lietuvą.

„Matyt, gali būti įvairiausių scenarijų būti, nes iš A. Lukašenkos režimo galima tikėtis visko. Bet labai aiškus dalykas yra tas, kad Lietuva tikrai neįsileis neteisėtų migrantų. Ir mūsų visos pajėgos šiuo metu yra sutelktos tam“, – aiškino vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.

Tūkstančius irakiečių lyg figūras pasienyje stumdantis A. Lukašenka patiria vis didesnį tarptautinį spaudimą.

Europos Sąjungos diplomatijos tarnyba išsikvietė Baltarusijos atstovą ir pareikalavo nutraukti migrantų srautą į Lietuvą.