Tikslas – grąžinti į kilmės šalis
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad šiuo metu yra išnagrinėta apie 200 nelegaliai sieną kirtusių migrantų prašymų suteikti pabėgėlio statusą, tačiau visi jie pripažinti ekonominiais migrantais.
„Tie žmonės, kurie nebus pripažinti pabėgėliais, turės būti grąžinti į kilmės šalis. Toks yra planas, darome viską, kad taip ir įvyktų“, – sakė L. Kasčiūnas.
Anot jo, vertinant ir kitų šalių praktiką, šis procesas nėra paprastas: „Yra atvejų, matant Pietų Europos šalių patirtis, kai dalis žmonių stovyklose praleidžia ir metus, ir dvejus. Tos kilmės šalys dažnai tiesiog nenori jų priimti atgal.“
Viena didesnių problemų, pasak L. Kasčiūno, yra tai, kad Irakas neturi readmisijos susitarimo su ES ir čia viena iš didesnių problemų.
„Yra savanoriškas grįžimas ir priverstinis po įvairių procedūrų. Dabar turime sutelkti pastangas dėl savanoriško grįžimo, yra tarptautinės migracijos organizacijos programa, nacionaliniai instrumentai, kai nuperki bilietą namo ir duodi tam tikrą pinigų kiekį įsikūrimui. Žinau, kad keli žmonės jau yra sutikę tai padaryti“, – pasakojo jis.
L. Kasčiūno teigimu, tarp migrantų galima pastebėti ir žmonių, kurie galbūt yra infiltruoti, kad padėtų nesugriauti migrantų gabenimo verslo schemų, jie atkalbinėja atvykusius grįžti į kilmės šalį.
„Juos atpažinti nesudėtinga, nes dažniausiai tai yra tie patys [asmenys], kurie organizuoja ir neramumus stovyklose. Mano požiūriu, geriausias instrumentas yra juos izoliuoti atskirai. Ir tai yra daroma“, – sakė L. Kasčiūnas.
Procesas užtrunka mėnesius
Užsieniečių registracijos centro vadovas Aleksandras Kislovas pateikė šiuo metu Pabradėje apgyvendintų užsieniečių skaičius. Jų šiuo metu yra 540, didžiausia dalis Irako piliečiai – 268. Iš viso apgyvendinti per 30 šalių atstovai – yra ir 41 Kamerūno pilietis, 39 Kongo Demokratinės Respublikos piliečiai, 24 atvykėliai iš Naujosios Gvinėjos.
Pasak A. Kislovo, kai kurie migrantai neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, dalis jų kaitalioja tapatybę ir prisistato vis kitaip. Tokių migrantų, jo teigimu, yra apie 10 proc. Tuomet darbas su jais sudėtingesnis ir užtrunka ilgiau.
A. Kislovas pasakoja, kad siekiant grąžinti migrantus į kilmės šalį vien procesas, siekiant gauti reikiamus dokumentus, kurie leistų kirsti sieną ir grįžti namo, užtrunka apie 3–4 mėnesius. Visa tai reikia suderinti su kilmės šalimi, kad ši sutiktų priimti.
„Jeigu kalbame apie irakiečius, mes siunčiame mūsų ambasadai Varšuvoje paklausimą su prašymu perduoti atitinkamą užpildytą anketą, dokumentų kopijas Irako ambasadai Varšuvoje. Aišku, tas procesas užtrunka. Jau keletą tokių anketų buvome išsiuntę, tačiau po keturių savaičių gavome atsakymą, kad prašoma papildomai pateikti spalvotas kopijas. Sunku pasakyti dėl kokios priežasties jos reikalingos, bet mes privalome tai vykdyti“, – aiškino A. Kislovas.
Anot jo, daug ką lemia ir santykių tarp šalių intensyvumas. Jis taip pat paaiškino, kuo yra svarbus readmisijos susitarimas, kurio Irakas su ES šalimis neturi.
„Ko gero, pats didžiausias readmisijos sutarties privalumas yra tai, kad mums, pasieniečiams, nereikia rinkti dokumentų ir įrodinėti, kad jis (migrantas – „Delfi“) yra tos šalies pilietis. Tuo užsiima pati valstybė“, – kalbėjo Užsieniečių registracijos centro vadovas.
Sudėtinga procedūra
A. Kislovo aiškinimu, nelegalių migrantų išsiuntimas į kilmės šalį nėra paprastas procedūra, kai išsiunčiamasis asmuo tiesiog įsodinamas į lėktuvą, daug kas priklauso ir nuo skraidinančių aviakompanijų.
„Kiekviena aviakompanija turi tam tikras atitinkamas taisykles, kur numatyti tam tikri atvejai, susiję su tokiu asmenų skraidymu. Aviakompanijos reikalauja vertinti tam tikrus rizikos faktorius, nes kai kurie užsieniečiai nenori skristi namo. Jis gali turėti pasą, bet nevažiuos namo. Yra tam tikri būdai ir mes turime praktikos, kai žmogus grąžinamas priverstinai. Tai pakankamai sudėtingas darbas, nes net suplanavus tokį išsiuntimą užsienietis gali įvairiai priešintis, šaukti, verkti, imituoti priepuolius“, – pasakojo Užsieniečių registracijos centro vadovas.
„Dėl fizinio įsėdimo į lėktuvą sprendžia lakūnas, kapitonas. Ir jo teisė yra atsisakyti jus vežti. Mūsų praktikoje buvo vienas Kubos piliečio išsiuntimas, kai iš trečio karto tik išsiuntėme. Pirmą kartą jis šaukė. Antrą kartą tas užsienietis tiesiog savo išmatomis pradėjo žymėti sėdynes, bandyti žymėti kitus keleivius, mūsų pareigūnus, spjaudėsi, kandžiojosi ir t. t. Trečias kartas buvo sėkmingas“, – pasakojo A. Kislovas.
Kalbant apie komercinius skrydžius, kaip aiškina A. Kislovas, vienu reisu galėtų būti išsiunčiami ne daugiau nei du atvykėliai su palyda, bet yra galimybė su FRONTEX agentūra organizuoti jungtinius skrydžius – tada galima išsiųsti ir iki 50 užsieniečių, bet tai sudėtinga procedūra.
„Grąžinimo operacija frachtuojant lėktuvą yra sudėtinga procedūra, sudėtingas pirkimas. Kitas momentas yra visų atitinkamų leidimų gavimas, pavyzdžiui, leistis kilmės valstybėje. Kalbant apie Iraką, jis nepriima išsiunčiamų asmenų, tik savanoriškai grįžtančius. Jie deklaruoja, kad jo piliečiai gali apsispręsti, ar jiems grįžti į šalį“, – aiškino A. Kislovas.
Anot jo, svarstomi įvairūs nelegalių migrantų grąžinimo į kilmės šalis variantai – ne tik komerciniais skrydžiais.
„Su kolegomis iš Lenkijos kalbame apie galimybę važiuoti iki Šopeno oro uosto, nes skrydžių kiekis iš Lietuvos yra pakankamai limituotas. Kalbant apie kitus išsiuntimo būdus, norėčiau paminėti, kad mes ir su FRONTEX agentūra bendradarbiavome, buvo ne viena operacija per pastaruosius keletą metų. Buvo netgi tokie niuansai, kad iki Vilniaus oro uosto kolegos atskrisdavo pasiimti mūsų charteriu skrendant į kilmės šalį. Ko gero, ir dabar teks spręsti tokius momentus su problematiškų šalių išsiuntimu.“
Apie 5 proc. gali pasilikti Lietuvoje
A. Kislovas aiškino, kad galimybė grąžinti nelegalius migrantus į kilmės šalis priklauso nuo įvairių veiksnių.
„Tai yra kaip reaguos ambasados ir kaip sparčiai išdavinės dokumentus. Kiek bus nenorinčių važiuoti, problematiškų [migrantų]. Kaip sparčiai pavyks išugdyti profesionalus, kurie galės tą darbą daryti. Ko gero, tam tikra dalis užsieniečių tikrai liks Lietuvoje. Negalėčiau pasakyti, kad šimtu procentu visi bus išsiųsti“, – prognozavo jis.
„Galbūt mes turėtume kalbėti apie 5 proc., galbūt šiek tiek daugiau. Jie, ko gero, gali pasilikti Lietuvoje“, – svarstė A. Kislovas.
Pasak A. Kislovo, šiuo metu dalis migrantų mąsto apie grįžimą, tačiau yra ir kategoriškai atsisakančių vykti namo.
„Aišku, tam tikra dalis, kuri sako, kad nevažiuos namo, irgi priims atitinkamus sprendimus pamatę, kad jų tėvynainiai išvažiuoja. Ne paslaptis, kad grįžę namo, ko gero, jie bandys keliauti dar kartą. Galbūt jau ne per Lietuvą“, – mano A. Kislovas.
Jis sako, kad šiandien organizuojant išsiuntimą trūksta ir žmogiškųjų išteklių, yra numatyta steigti papildomus etatus.
„Šiandien esančių užsieniečių skaičius, ko gero, yra labai didelis iššūkis organizuojant jų išsiuntimus ir grąžinimus, nes, kaip minėjau, tai visgi sudėtingas procesas. <...> Prieš keletą metų kolegos iš Švedijos buvo susidūrę su irakiečių antplūdžiu. Iš esmės būtent savanoriško grąžinimo dėka ir buvo pavykę nemažą dalį irakiečių grąžinti į jų kilmės šalį, bet savanoriškas grąžinimas iš tikrųjų yra ilgas darbas, su žmogumi reikia ilgai kalbėti, aiškinti“, – „Delfi TV“ laidoje „Faktai ir nuomonės“ kalbėjo Užsieniečių registracijos centro vadovas.
