Šią informaciją VSAT vadas žiniasklaidai pristatė po susitikimo su parlamentinių frakcijų lyderiais.

„Kaip jau buvo paminėta, šiandien pasitarimo metu aš pristačiau techninio, inžinerinio barjero diegimo koncepciją. Ji buvo parengta atsižvelgiant į pasaulinę praktiką“, – sakė VSAT vadas.

Jis teigė, jog kol kas nenori detalizuoti šios koncepsijos elementų, bet pristatė, kaip turėtų atrodyti šis fizinis barjeras.

„Būtų iš dviejų pagrindinių elementų – pirmasis elementas yra koncertina, ji būtų montuojama ant sienos linijos, šalia jos būtų diegiama ir apsauginė tvora. Tai būtų 4 metrų aukščio metalinė tvora, su Y formos viršūnėmis, kur būtų papildomai montuojama koncertina. Ir toliau būtų diegiamos ir kiti infrastruktūros elementai. Kai kurie jau dabar egzistuoja, pavyzdžiui – kontrolės pėdsakų juosta, stebėjimo kameros“, – priemones vardijo R. Liubajevas.

Jis teigė, jog nebus diegiamas pamatas.

„Bus tik betonuojami stulpeliai. Ir taip pat dalis šitos tvoros būtų įkasama į žemę“, – teigė jis.

Koncertinos buvimas prie apsauginės tvoros, anot R. Liubajevo, apsunkintų prieigą prie apsaugos tvoros.

„Tam, kad tą tvorą įveiktum, ar ją pažeistum, ar sunaikintum“, – sakė VSAT vadas.

R. Liubajevas teigė, jog pateikė paskaičiavimus pagal kitų šalių praktiką.

„Tokio projekto biudžetas galėtų būti 152 milijonai eurų. Kalbame apie fizinio barjero diegimą prie sienos ruožo, kuris yra 508 kilometrai. Priminsiu, kad sienos ilgis su Baltarusija yra 670 kilometrų, bet ne visur bus ta fizinė kliūtis dėl landšafto ypatybių“, – teigė R. Liubajevas.

VSAT paskaičiavimais, visa tvora galėtų užtrukti, pagal dabartinę teisinę bazę, apie 2 metus.

„Tačiau, matyt, bus priimami sprendimai suteikti šitam objektui ypatingą valstybės objekto svarbos statusą“, – teigė VSAT vadas.

Kad fizinis barjeras pasienyje su Baltarusija yra būtinas, pirmadienį sakė ir ten apsilankiusi Europos Komisijos narė Ylva Johansson.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, fizinio barjero pasienyje su Baltarusija, įskaitant ir stebėjimo bei kitas sistemas, įrengimui iš viso gali reikėti apie pusę milijardo eurų.

Y. Johanssson teigė kol kas negalinti atsakyti, ar tvoros įrengimas galėtų būti finansuojamas iš Europos Sąjungos fondų.

Šiemet sieną iš Baltarusijos į Lietuvą perėjo daugiau kaip 4 tūkst. neteisėtų migrantų. Šis skaičius yra daugiau kaip keliasdešimt kartų didesnis nei buvo per visus 2020 metus.

Lietuva dėl išaugusios neteisėtos migracijos yra paskelbusi ekstremalią situaciją. Šalies pareigūnai laikosi pozicijos, jog išaugę migracijos srautai yra organizuota Minsko režimo akcija prieš Lietuvą.