Jo teigimu, centrinė valdžia iš pradžių žadėjo viena, bet kol kas niekas nesikeičia.
„Iš pradžių „tik kelioms paroms“, paskui „tik dešimčiai dienų“ – mūsų pagalbos prašė valstybės pareigūnai. Aptvertoje Alytaus aerodromo teritorijoje nelegalūs migrantai gyvena jau visą mėnesį. Šiuo metu jų – 71. Visi iš Afrikos šalių. Skaitantys, sportuojantys. Palyginus ramūs ir nekonfliktiški. Bent jau iki šiol.
Tačiau nežinomybė pradeda nervinti visus: ir mus, ir gyventojus, ir pačius nelegalus. Vis dažniau ir garsiau klausinėjama, kiek dar laiko bus uždaryti, kada ir kur juos išveš, kokios procedūros ir terminai – šių atsakymų neturime ir mes. Praėjo visas mėnuo, tačiau ir ministrai, ir atsakingi valstybės pareigūnai sutartinai tyli“, – rašė jis.
Taip pat piktinosi, kad Lietuvoje yra daug institucijų, tarnybų, specialistų ir ekspertų, kurie daugybę metų kuria planus ekstremalioms situacijoms, organizuoja pratybas, neva viskam pasiruošę, visko turi.
„O kai ateina krizinė situacija – žiūri didelėmis akimis ir kažko laukia. Už šį absoliutų pasimetimą mes visi mokėsime didelę kainą. Man pats svarbiausias dalykas – alytiškių saugumas. Šiuo metu aerodromo teritorija aptverta ir saugoma ginkluotų viešojo saugumo tarnybos pareigūnų. Neseniai jų pajėgos sustiprintos dvigubai.
Mano didžiausias noras ir tikslas – kad nelegalūs migrantai kuo greičiau paliktų miestą ir būtų grąžinami į kilmės šalis. Kiek galėjome, tiek padėjome. Daugiau nelegalų priimti neketiname. Turime rūpintis savo miesto žmonėmis ir jų gerove“, – tikino meras.
N. Cesiulio teigimu, iki šio momento visas Alytaus patirtas išlaidas nelegalams išlaikyti apmokėjo Vyriausybė.
„Iš miesto biudžeto šiai krizei valdyti neišleidome nė cento. Tačiau ne už kalnų šaltasis sezonas. Mūsų patalpos nepritaikytos gyventi žiemą. Kai kurie ten jau dabar vaikšto su striukėmis. Ką turėsime daryti, jei orai atvės, o centrinė valdžia ir toliau į klausimus atsakinės miglotai?
Galų gale, kol valdžios vyrai ir moterys galvos, kur juos patogiai įkurti, o ne kaip uždaryti sieną ir juos sustabdyti – problemos neišsispręs“, – teigė jis.
„Delfi“ primena, kad praėjusią parą Lietuvoje sulaikyti 35 neteisėti migrantai – kur kas mažiau nei pastarosiomis dienomis, rodo trečiadienį paskelbta statistika.
Didžioji dalis bandžiusių kirsti Lietuvos-Baltarusijos sieną migrantų buvo apgręžti pasienio pareigūnų.
Pastarąjį kartą dviženklis sulaikytų migrantų skaičius per parą fiksuotas liepos 24 dieną, kai buvo sulaikyta 40 migrantų.
Vėliau, migrantų srautams augus, rugpjūčio 2 dieną fiksuotas paros sulaikytųjų rekordas – 287 asmenų.
Ieškant būdų pažaboti krizę, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė šią savaitę leido pasieniečiams apgręžti migrantus į Baltarusiją, pasiūlant jiems kirsti sieną ir pasiprašyti prieglobsčio oficialiuose pasienio punktuose.
Siekiant įgyvendinti tokį sprendimą, pareigūnams leista naudoti jėgą. Apgręžimo politiką pasieniečiai taiko nuo antradienio.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas spaudai Rokas Pukinskas BNS atsisakė įvardyti tikslius skaičius, kiek migrantų buvo apgręžta pastarąją parą.
Jis tik patvirtino, kad buvo apgręžta daugiau migrantų, nei per pirmąjį antradienio pusdienį. Tuo metu sienos kirsti neleista 180 migrantų.
Tai rodo, kad pasieniečiai apgręžė kur kas didesnę prieglobsčio prašytojų dalį, nei įleido į šalį. Į Lietuvą per sieną su Baltarusija šiemet pateko 4090 migrantų, daugelis jų yra iš Irako.
Lietuvos pareigūnai dėl išaugusių migracijos srautų kaltina Baltarusijos režimą ir vadina tai hibridine agresija.
