Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos narys Audronius Ažubalis pasidžiaugė, kad Lietuvoje migrantai jau yra apgręžiami prie sienos.
„Pagaliau vienas iš rimtesnių veiksmų, siekiant suvaldyti hibridinio karo pasekmes. Bus realiai atkuriamas Lietuvos valstybinis sienos statusas, taigi, asmenys, tyčia bandantys kirsti valstybės sieną draudžiamose vietose, bus vertinami kaip vykdantys nusikalstamą veiką.
Žinoma, tą buvo galima padaryti anksčiau, dar Seimo neeilinėje sesijoje prieš tris savaites, kuomet iškėliau šią idėją. Mano siūlymas buvo paremtas EP ir Tarybos direktyva 2013/32/ ES, (valstybės narės gali reikalauti, kad tarptautinės apsaugos prašymai būtų pateikiami nurodytoje valstybės vietoje), kad tokius prašymus galima būtų pateikti tik tam skirtose vietose – pasienio kontrolės punktuose arba Migracijos departamento asmenų aptarnavimo skyriuose, tačiau tuomet siūlymas nesurinko daugumos“, – feisbuke rašė A. Ažubalis.
Kartu parlamentaras pažymėjo, kad su sprendimais jau atsiliekama mėnesiu.
„Todėl tikiuosi kad neeilinėje Seimo sesijoje rugpjūčio 10-ą dieną bus priimti adekvatūs, o ne pusiniai sprendimai, t.y. bus paskelbta nepaprastoji padėtis“, – rašė A. Ažubalis.
Sako, kad dabar reikėtų palaukti ir pažiūrėti
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas iš TS-LKD frakcijos Laurynas Kasčiūnas teigė, kad jis ir pats yra iškėlęs mintį dėl nepaprastosios padėties pasienio ruože.
„Mintis yra ta, kad tokiu atveju tu gali labai aiškiai apriboti, kas galima, ir ko negalima daryti, taip pat išplečiant kariuomenės galimybes pagelbėti.
Tačiau, kadangi nuo vakar vakaro įjungėme tą mums jau gerai žinomą mechanizmą, tai aš dabar siūlyčiau luktelti, ir pažiūrėti, kaip visa tai veikia. Galbūt rugpjūčio 10 dieną mes jau matysime aiškesnį vaizdą“, – sakė L. Kasčiūnas.
Kalbėdamas apie „jau gerai žinomą mechanizmą“ Seimo narys turėjo mintyje sprendimą apgręžti migrantus be dokumentų prie sienos. Parlamentaras sako, kad dabar reikėtų tiesiog palaukti ir pažiūrėti, kas darosi.
Be nepaprastosios padėties klausimo per Seimo sesiją būtų svarstomas tvoros pasienyje klausimas.
„Galbūt svarstysime pripažinti ypatingos reikšmės srateginiu objektu, arba galbūt bus kiti sprendiniai. Aš turėsiu penktadienį komiteto posėdį, ten irgi apie tai kalbėsimės. Turime sutarti dėl visų modalumų, nes tai yra didelis, valstybinės reikšmės projektas“, – sakė L. Kasčiūnas.
Taip pat, pasak parlamentaro, taip pat svarstoma apie tai, kad ekstremalios situacijos atveju būtų galima padidinti kariuomenės įgaliojimus. Kaip konkrečiai jie būtų didinami pašnekovas nedetalizavo.
Seimas spręs dėl didesnių įgaliojimų suteikimo kariškiams
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad Seimas spręs dėl didesnių įgaliojimų suteikimo kariškiams, dirbantiems pasienyje.
„Kariuomenė kaip buvo, taip yra ir bus talkinanti sienos apsaugai jėga, nes vis tik kariuomenės paskirtis yra karinė šalies gynyba ginkluotomis priemonėmis – ginklu. Šiuo atveju mes turime kitokią situaciją, kariuomenė turi talkinti. Artimiausiu metu bus dar pakeisti įstatymai, kad mūsų kariškiai dar giliau įsitrauktų į sienos apsaugą, tiesiog neleisdami tos sienos kirsti“, – antradienį Seimo laidoje „Klausk politiko“ sakė ministras.
Jo teigimu, šiuo metu pasienyje dirba šimtai karių – tiek profesionalų, tiek savanorių.
„Kariuomenė visada veikia pagal galiojančius įstatymus, dėl to, norint kariuomenės gilesnio įsitraukimo, reikia žiūrėti į įstatymo raidę. Kariuomenė negali jų pažeidinėti“, – paaiškino A. Anušauskas.
Kalbėdamas apie galimybę pasienyje įvesti nepaprastąją padėtį, krašto apsaugos ministras teigė, kad tokią idėją svarsto visi, tačiau toks režimas galiotų ir Lietuvos piliečiams.
„Visi mes svarstome nepaprastosios padėties galimybes, tačiau iškyla klausimas, kai nepaprastoji padėtis įvedama, – ar LR piliečių susirinkimų ribojimas ir komendanto valanda Lietuvos piliečiams sumažintų nelegalių migrantų ėjimą į Lietuvą, ar nieko nepakeistų? Jei nieko nepakeistų, vadinasi, reikalingas kitas įrankis.
Būtent šiomis dienomis mes tai Vyriausybėje svarstysime, – kad kariai įgautų teisę, kaip sienos apsaugos tarnyba, ne tik talkinti, bet ir savarankiškai užtikrinti žmonių, kurie nelegaliai mėgintų kirsti sieną sulaikymą, apieškojimą, dokumentų patikrinimą ir grąžinimą atgal į Baltarusiją. Čia reikia pakeisti įstatymus“, – sakė A. Anušauskas.
Opozicija dar nežino, ar palaikys
Opozicinės frakcijos dar pozicijos dėl nepaprastosios padėties poreikio neturi.
Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija tokio klausimo dar nesvarstė.
„Mes frakcijoje dar tikrai nesvarstėme, nes mes vis dar laukiame iš atsakymo iš vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės ir užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio, kuriuos kvietėme ateiti pasikalbėti į frakciją. Nuo praėjusio trečiadienio laukiame jų atsakymo, ir planuojamės frakcijos posėdį“, – sakė LVŽS frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė.
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Sysas teigė, kad jie irgi dar tokio svarstymo neturėjo.
„Bet iš principo mes nelabai palaikome, nes, – ką tas duos? Ir šiandien kariuomenė padeda, o situacija nesikeis įvedus nepaprastąją padėtį.
Nežinau, kai bus frakcijos posėdis, tada galėčiau atsakyti labiau. Bet, kiek apie tai kalbėjome partijos lygmeniu, tai mes kol kas nematome tokios būtinybės“, – sakė A. Sysas.
Apskritai socialdemokratų frakcijos seniūno nuomone, esantiesiems valdžioje sunkiai sekasi dorotis su iškilusia krize.
„Manau, kad visiems būtų sunku dorotis, nes tai yra visiškai nauji iššūkiai. Reikia užjausti juos, nes jiems visą laiką nesiseka, kai jie ateina į valdžią“, – sakė A. Sysas.
Svarstomi du scenarijai
Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius interviu LRT radijui minėjo du svarstomus nepaprastosios padėties scenarijus. Pasak jo, sprendimus lems ne patys migrantų skaičiai, o apgyvendinimo vietų poreikis.
„Nepaprastosios padėties situacija leistų lengviau pasirinkti vietas, esančias arti sienos, ir jas apgyvendinti. (…) Kol kas vietų pakankamai, kad galėtume kasdien priimti, bet vietos ieškomos visose pasienio savivaldybėse. Vienur kalba randama konstruktyvesnė, kitur mažiau konstruktyvi“, – kalbėjo A. Abramavičius.
Viceministras įvardijo du svarstomus galimus nepaprastosios padėties scenarijus.
„ Pirmiausia, procedūrų tam tikras supaprastinimas būtent pasienio ruože. Penkių kilometrų pasienio ruožas yra vienas variantas įvesti nepaprastąją padėtį. Negalėčiau dabar komentuoti, kokie bus sprendimai.
Taip pat yra svarstomas variantas įvesti nepaprastąją padėtį pasienio savivaldybėse. Tai leistų šiek tiek supaprastinti tiek pirkimų procedūras, tiek galbūt ir kariuomenės, tiek kitų priemonių panaudojimą. Dabar negalėčiau atsakyti, ar nepaprastoji padėtis bus įvesta, bet, kaip matote, nepaprastosios priemonės pasienyje operacijų vadovo sprendimu jau yra priimtos ir dabar, leidžiančios apgręžti ir parodyti migrantams kitą pusę nei Lietuva“, – kalbėjo A. Abramavičius.
Žalimas – apie tai, ką reikštų nepaprastoji padėtis
Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas „Info TV“ laidai „Info diena“ yra teigęs, kad nepaprastosios padėties įvedimas galėtų duoti „besąlygiškai teisėtą migrantų sulaikymą“.
„Kitas dalykas – galbūt net visiškas sienos uždarymas. Nes jei valstybė visiškai nepajėgi susidoroti su migrantų srautu, tai ji negalėtų jų priimti. Tam irgi reikėtų tokios priemonės. Ir galiausiai – reikėtų baigti su mitingais žmonių, kurie, deja, yra suklaidinti, bet dalis jų veikia specialiai“, – tikino buvęs KT pirmininkas.
D. Žalimas aiškino, jog sunerimę gyventojai gali vykdyti protestus, tačiau nepaprastosios padėties metu tokie susirinkimai būtų „tiesiog neleistini“.
„Tą reikėtų pasakyti labai atvirai. Ir tas susirūpinimas neturi būti reiškiamas tokiomis priemonėmis, kad būtų trukdoma valstybės pareigūnams ir institucijoms dirbti. Nes visiems yra akivaizdu, kad patinka kam nors, ar nepatinka, bet migrantus reikia laikyti. Čia visiškai pateisinama, kad specialiai tam skirta bazė yra atblokuojama. Ir tokiais būdais, kurie nėra ypatingai švelnūs. Bet kita vertus, aš tikrai nematau pagrindo teigti, jog ten buvo naudojama perteklinė jėga“, – tikino D. Žalimas.
Buvęs KT pirmininkas teigė, jog nepaprastoji padėtis gali būti įvesta tik pasirinktoje teritorijoje.
„Tik čia klausimas, ar tikrai tik pasienio ruožo užtektų. Gal ir kai kurias savivaldybes turėtų apimti. Dabar sunku pasakyti. Bet tai leistų taikyti tas mano minėtas priemones laikinai, bet visiškai teisėtai“, – aiškino laidos „Info diena“ pašnekovas D. Žalimas.
„Jeigu merai trukdytų valstybei vykdyti šitą funkciją, galimas ir tiesioginio valdymo įvedimas. Bet visa tai turėtų būti daroma Seimo sprendimu“, – aiškino jis.
D. Žalimas teigė, jog nepaprastąją padėtį galima įvesti 6 mėnesiams, bet tai nereiškia, kad šiam laikui praėjus negalima jos įvesti iš naujo.
