Per naktį į Baltarusiją buvo grąžintos kelios nelegalų grupės.
Delfi tai patvirtino Valstybės sienos apsaugos tarnybos Komunikacijos skyriaus vedėjas Rokas Pukinskas. Pasieniečiams padėjo Karo policija. Dirbo VSAT kinologai su tarnybiniais šunimis.
Gerai informuotų Delfi šaltinių duomenimis, pastarąją naktį iš viso apgręžta ir į Baltarusiją buvo grąžinta daugiau nei 100 neteisėtai sieną kirsti bandžiusių migrantų. Nepatvirtinomis žiniomis, spec. priemonių pareigūnams naudoti neprireikė.
Antradienį, po to, kai su nakties įvykiais bus supažindinta vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, VSAT žada pateikti tikslesnius duomenis ir visuomenei.
„Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai yra kompetentingi ir patyrę taikyti taktines priemones tokiose situacijose. Lietuvos siena turi būti visomis teisėtomis priemonėmis saugoma nuo bet kokio neteisėto valstybės sienos kirtimo, kaip šiuo metu prieš Lietuvą vykdomos hibridinės agresijos instrumento. Asmenys, tyčia bandantys kirsti valstybės sieną draudžiamose vietose, turi būti vertinami kaip asmenys, kurie ketina padaryti nusikalstamą veiklą – neteisėtai pereiti valstybės sieną“, – teigia A. Bilotaitė VRM pranešime spaudai.
Kad Lietuvos pasienio pareigūnai jau šią naktį naktį sulaikė ir grąžino keliasdešimt neteisėtai sieną kirtusių migrantų atgal į Baltarusiją, LRT radijui patvirtino ir vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius. Jis teigė, kad tokios priemonės yra būtinos.
„Tik per mėnesį mes pradedame jas taikyti, nes Lietuva nebegali priimti nuolat didėjančio migrantų srauto, be to, valstybės sienos kirtimas yra neteisėtas veiksmas. Kokios taikomos priemonės, apgręžiant migrantus, galbūt konkrečiau galėtų įvardyti sienos apsaugos tarnyba.
Pirmiausia, migrantams turbūt nurodoma, kad jie pasiklydo. Kad atvyko į puikiąją šalį Baltarusiją, grožėjosi jos gamta ir pasiklydo vietovėje ir kad jie gali turistinį maršrutą tęsti Baltarusijos Respublikoje toliau“, – ironizavo viceministras.
Jis pažymėjo, kad išlieka kelios vietos, kur jie gali pasiprašyti prieglobsčio, tai yra pasienio kontrolės punktuose, diplomatinėse atstovybėse.
„O mūsų situacija dabar vis dėlto yra ekstremalios padėties situacija, tolygiai blogėjanti ir pereinanti į nepaprastąją padėtį. Nors negaliu dabar konkrečiai to patvirtinti, ar ji bus priimta. Todėl visus teisėtus būdus apgręžiant ir parodant tą sienos pusę, iš kurios jie atvyko, tą tikrai yra pajėgūs profesionaliai atlikti sienos apsaugos tarnybos pareigūnai“, – teigė A. Abramavičius.
Pasak viceministro, pirmiausia, tie būdai, kurių imsis pareigūnai yra psichologiniai ir nurodomieji.
„Ar gali būti panaudota jėga, tai priklauso turbūt nuo tam tikrų aplinkybių, kiek agresyviai elgiasi tie piliečiai. Šiaip be abejo išeities taškas – geranoriškai nukreipti ir parodyti kelią atgal į tą turizmo paskirties šalį, į kurią jie atvyko.
Svarstomi du nepaprastosios padėties scenarijai
Pasak viceministro, sprendžiant dėl nepaprastosios padėties įvedimo, lemiamą vaidmenį lems ne patys migrantų skaičiai, o apgyvendinimo vietų poreikis.
„Nepaprastosios padėties situacija leistų lengviau pasirinkti vietas, esančias arti sienos, ir jas apgyvendinti. (…) Kol kas vietų pakankamai, kad galėtume kasdien priimti, bet vietos ieškomos visose pasienio savivaldybėse. Vienur kalba randama konstruktyvesnė, kitur mažiau konstruktyvi“, – kalbėjo A. Abramavičius.
Viceministras įvardijo du svarstomus galimus nepaprastosios padėties scenarijus.
„ Pirmiausia, procedūrų tam tikras supaprastinimas būtent pasienio ruože. Penkių kilometrų pasienio ruožas yra vienas variantas įvesti nepaprastąją padėtį. Negalėčiau dabar komentuoti, kokie bus sprendimai.
Taip pat yra svarstomas variantas įvesti nepaprastąją padėtį pasienio savivaldybėse. Tai leistų šiek tiek supaprastinti tiek pirkimų procedūras, tiek galbūt ir kariuomenės, tiek kitų priemonių panaudojimą. Dabar negalėčiau atsakyti, ar nepaprastoji padėtis bus įvesta, bet, kaip matote, nepaprastosios priemonės pasienyje operacijų vadovo sprendimu jau yra priimtos ir dabar, leidžiančios apgręžti ir parodyti migrantams kitą pusę nei Lietuva“, – kalbėjo A. Abramavičius.
Jau turi sąrašą irakiečių, kurie svarsto grįžti
Vidaus reikalų viceministras taip pat užsiminė apie tai, kad jau yra sąrašas irakiečių, kurie svarsto grįžti į kilmės šalis.
„Šiandien gal dar nepavyks grąžinti bet tam tikras sąrašas yra. Ypač irakiečiai daugiau nusivilia, kad procedūros ne tokios greitos ir labiau pradeda galvoti, kad verta grįžti. Sąrašas didėja, bet techniškai tai atlikti nėra lengva“, – teigė A. Abramavičius.
Pasak viceministro, šiuo metu su Iraku kalbama tik apie savanoriškus grąžinimus.
„Apie priverstinį grąžinimą – Irakas nesutinka. Sutarimai tarp ES ir Irako nelabai veikia“, – kalbėjo A. Abramavičius.
Vis dėlto, viceministras mano, kad norinčiųjų sugrįžti į kilmės šalis žmonių daugės.
„Bet tenka įvertinti, kad tie žmonės sumokėjo pakankamai didelius pinigus, kad atvyktų čia, tai ką mes arba Tarptautinė migracijos organizacija siūlo, tai vis dėlto yra pakankamai maži pinigai, kad susigundytų. Mes planuojame juos atskirti į kitas apgyvendinimo vietas, kad jie nepatirtų minios ir nusikalstamų grupuočių spaudimo“, – sakė A. Abramavičius.
