Medininkuose surengtoje spaudos konferencijoje vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė teigė, jog šioje situacijoje būtinas įsitraukimas iš Europos institucijų.
„Situacija sudėtinga, srautas neteisėtų migrantų auga ir auga. Mums sudėtinga šiuo metu spręsti apgyvendinimo klausimus ir čia būtinas įsitraukimas ir pagalba iš mūsų europinių institucijų. Mes taip pat parodėme kaip atrodo mūsų siena, kokiomis sistemomis saugoma, kaip realybėje atrodo tvora, kaip atrodo tos vietos, kur jos nėra. Tikrai sutarėme dėl vieno dalyko – Lietuvai atremiant šią hibridinę ataką yra būtina statyti fizinį barjerą arba sieną“, – sakė ministrė.
A. Bilotaitė teigė, jog eurokomisarė operatyviai atliepė į lūkesčius ir prašymus. Tikimasi tokio bendradarbiavimo ir toliau, o kitą savaitę atvyksta „techninio lymens delegacija“. Tada tikimasi rasti sprendimus ir dėl priemonių finansavimo.
Ji nenorėjo kol kas pasakoti detalių apie techninius fizinio barjero parametrus.
Visą pasienį žadama nutiesti koncertina, bet ne dviem aukštais, kaip buvo kalbama, o piramidės principu. Šalia jos būtų ir tvora.
„Pirmiausia reikėtų pasakyti, kad fizinis barjeras arba tvora yra nacionalinio saugumo klausimas, ir strateginio lygmens objektas. O kalbant apie techninius sprendinius, juos yra paruošęs VSAT, su tam tikrais etapais. Mes labai rimtai svarstome ir dėliojame. Politinė valia statybai yra. Suprantame, kad be fizinio barjero, be sienos, mes tikrai nesugebėsime atremti šio atsako. Ir tai yra būtinas sprendimas.
O kalbant apie patį sprendimą, kaip tai turėtų atrodyti, tai šiandien nedetalizuosiu, kaip turės atrodyti pati tvora, jos aukštis, techniniai parametrai, nes prie to dar dirba mūsų specialistai. Mes matome taip – matome poreikį padengti visą sieną su Baltarusija koncertina, kuri būtų ne šiaip įprasta koncertina, statoma dviem aukštais, bet piramidės principu, kai yra trys ritiniai apačioje, du ant jų, viršuje dar vienas. Tai rimtas atsakas, jį sudėtinga įveikti ir šalia stovėtų ta fizinė tvora“, – sakė ministrė.
A. Bilotaitė teigė, jog girdėjo ir pasiūlymus statyti betoninę tvorą.
„Manau, kad sprendimai dėl geriausių pasirinkimų turėtų būti derinami atsižvelgiant į ekspertų įvertinimus“, – aiškino ji.
Paklausta, ar nepaprastosios padėties įvedimas jau būtinas, ministrė teigė, jog kol kas detalizuoti nenori, bet planas yra.
„Turiu pasakyti bendrai, kad yra ruošiamas rimtas atsakas į šią situaciją. Šiandien nedetalizuosiu, kokios tai priemonės. Bet yra dėliojamasi, tiek teisine prasme, tiek veiksmais mūsų atsakas į tai, kas vyksta“, – sakė ministrė A. Bilotaitė.
Ministrė teigė, jog situacija ženkliai pasikeitė.
„Pradžioje mes skaičiavome, kad bus iki 8 tūkstančių žmonių, bet dabar matome, kad iki metų pabaigos mes turime tą skaičių turėti ženkliai didesnį, netgi iki 10 tūkstančių, kitais metais – dar 5 tūkstančiai turėtų būti“, – sakė ji.
Fizinis barjeras būtinas
Eurokomisarė dėkojo už vizitą Medininkuose, pasienio ruože. Y. Johansson teigė, jog Lietuva tinkamai reaguoja į šią krizę.
„Man buvo naudinga pamatyti, kaip krizė sprendžiama čia, gyvai. Ir pamatyti profesionalių pasieniečių darbą. Tai man rodo, jog Lietuva, kaip ir sakiau anksčiau, reaguoja į krizę ramiai ir greitai, profesionaliai. Bet mes kovojame su labai agresyviu Aliaksandro Lukašenkos režimu. Akivaizdu, kad A. Lukašenka ir toliau tęs neteisėtus sienos kirtimus. Todėl reikia pagerinti mūsų bendrą darbą“, – sakė ji.
Y. Johansson spaudos konferencijoje teigė, jog ir pati kalbėjosi su neteisėtais migrantais, pati pamatė jų gyvenimo sąlygas ir pasieniečių ir kitų pareigūnų pastangas apsaugoti sieną.
„Kalbėjau su neteisėtais migrantais ir lyjant, ypač šeimoms su mažais vaikais, tai nėra tinkamas sprendimas“, – aiškino ji, žadėdama pagalbą šiuo klausimu.
Ji teigė, jog tam tikrų fizinių barjerų pasienyje reikia.
„Ar tai galėtų būti finansuojama iš ES fondų, sunkiau atsakyti, iš tiesų mes niekada nefinansavome jokių užtvarų statybų, bet mes finansuojame daug kitokios įrangos siekiant užtikrinti, kad integruotas sienos valdymas būtų pakankamai apsaugotas, ir apie tai mes toliau diskutuosime“, – sakė eurokomisarė Y. Johansson.
Modulinių namelių miestelis Medininkuose turėtų pradėti veikti kitą savaitę
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas patvirtino, kad tarnyba praėjusią savaitę ministerijai pateikė planus dėl tvoros statymo.
„Aš manau, kad šią savaitę, ko gero, bus platesnė diskusija, įtraukiant visas politines partijas, ir iki šios savaitės pabaigos bus priimti politiniai sprendimai, dėl to kada ir kaip mes pradėsime įrenginėti fizinę kliūtį“, – teigė generolas.
Jo teigimu, minėtame plane yra numatyti įvairūs scenarijai, priklausomai nuo tvorai įrengti skiriamų resursų.
„Šiandien prasideda montavimo darbai. Pagal pasirašytą sutartį, mūsų modulinių namelių miestelis turėtų pradėti veikti jau kitą savaitę, bet mes, ko gero, pradėsime po truputį kelti neteisėtus migrantus, kurie šiuo metu apgyvendinti mūsų užkardose“, – pažymėjo R. Liubajevas.
Situacija užkardose – itin sudėtinga: migrantus apgyvendina garažuose
VSAT vadas pabrėžė, kad užkardose situacija yra sudėtinga.
„Praėjusią naktį mums pavyko išspręsti tą problemą, kartais tenka priimti netradicinius sprendimus – apgyvendinti žmones patalpose, kurios nėra labai pritaikytos apgyvendinimui, pavyzdžiui, garažai ar kiti mūsų infrastruktūros elementai, bet mums pavyko pasiekti, kad nei vienas iš tų žmonių, neteisėtų migrantų, nenakvotų po atviru dangumi“, – sakė R. Liubajevas.
Jis paaiškino, kad proritetą komfortiškoms sąlygoms turi šeimos su mažamečiais vaikais.
Komentuodamas būsimą modulinių namelių Medininkuose miestelį, R. Liubajevas teigė, kad čia planuojama apgyvendinti 800 žmonių, tačiau, kaip pabrėžė tarnybos vadas, vietų skaičių bus galima vėliau padidinti iki 1600.
Migrantai nuomonę apie grįžimą į kilmės šalį vis keičia
„Mūsų visi žmogiškieji ir finansiniai resursai skiriami tam, kad bent jau sukurti minimalias sąlygas žmonių apgyvendinimui ir tuo pačiu užtikrinti valstybės sienos apsaugą“, – kalbėjo generolas.
R. Liubajevas paaiškino, kad grąžinimo į kilmės šalį procesas yra ilgas ir sudėtingas, o ir patys migrantai vis keičia nuomonę dėl savanoriško grįžimo.
„Šiai dienai savo norą išsakė apie 10, bet kasdien tas skaičius skiriasi – gali būti ir 5, ir 3, ir 2. Žmonės labai dažnai savo poziciją keičia“, – paaiškino vadas.
„Reikia įvertinti, kad tie skaičiai, kurie mums atrodo labai įspūdingi, jie įspūdingi, vertinant mūsų šalies galimybes, tačiau ES mastu, reikia pripažinti, nėra labai dideli. Šiuo atveju, pradedant kalbėti su Europos partneriais, reikia pateikti argumentus, nes regioniniame kontekste tai didžiulė problema ir apie ją mes sakome bei kalbame, tačiau bendrame ES kontekste šie migrantų skaičiai yra daug mažesni“, – pridūrė R. Liubajevas.
Susitiko su prezidentu ir premjere
Prieš tai pirmadienį į Lietuvą su dviejų dienų vizitu įvertinti padėties dėl neteisėtų migrantų atvykusi eurokomisarė Y. Johansson susitiko su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda bei premjere Ingrida Šimonyte.
EK narės darbo programoje taip pat yra susitikimai su Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovais, Lietuvoje dirbančiais „Frontex“ ir Europos prieglobsčio paramos agentūros (EASO) pareigūnais.
Šiemet sieną iš Baltarusijos į Lietuvą perėjo daugiau kaip 3 tūkst. neteisėtų migrantų. Šis skaičius yra daugiau kaip 40 kartų didesnis nei buvo per visus 2020 metus.
Lietuva dėl išaugusios neteisėtos migracijos yra paskelbusi ekstremalią situaciją. Šalies pareigūnai laikosi pozicijos, jog išaugę migracijos srautai yra organizuota Minsko režimo akcija prieš Lietuvą.
