Apie tai specialistai kalbėjo penktadienį „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“.
Andriukaitis ragina greičiau įvesti privalomus skiepus kai kuriems darbuotojams: dalis žmonių ignoruoja socialinį solidarumą
PSO specialusis pasiuntinys Europos regionui Vytenis Povilas Andriukaitis teigė žiūrintis atsargiai į žiūrintis į JAV bandymą motyvuoti vakcinacijai pinigais. Amerikos prezidentas Joe Bidenas pasiūlė valstijoms mokėti po 100 dolerių nusprendusiems pasiskiepyti pirmąjį kartą.
„JAV kultūrinė situacija yra kita – ten visiškai kitokia visuomenės sugyvenimo forma, ten daug mažiau solidarumo ir daug daugiau individualizmo. (…) Toks biznio motyvas gal ir veikia ten, aš nežinau, ar tai gali veikti ES ir Lietuvoje. Aš atsargiai žiūriu į tai“, – komentavo V. P. Andriukaitis.
Įvairi informacinė kampanija, jo teigimu, yra reikalinga. Svarbu ir komunikacinė kampanija bei skatinimo priemonės.
„Bet vis tiek tai nesprendžia pagrindinių užduočių“, – sakė politikas.
V. P. Andriukaitis pažymėjo, kad viruso atsinaujinimą lemia suaktyvėję renginiai, atsigavęs turizmas, žmonių atsipalaidavimas bei „epidemiologiškai nemotyvuoti“ atlaisvinimai.
60 proc. suaugusiųjų, vyresnių nei 18 metų, yra jau paskiepyti.
„Akivaizdu, kad reikia turėti vakcinacijos minimaliai 70 proc.“, – pabrėžė V. P. Andriukaitis.
„Supraskite, kad aplinkinėse šalyse nevienodai paskiepyta, nevienareikšmė situacija, todėl valdyti rizikas, jei jūs keliaujate, važiuojate, yra kiekvieno pareiga – pamąstyti, į kokią šalį keliaujate“, – paragino PSO specialusis pasiuntinys Europai.
V. P. Andriukaitis teigė, kad privalomas vakcinavimas turėtų būti įtvirtintas kai kurių specialybių darbuotojams.
„Priešingu atveju, uždarymas, karantinai, ekonomikos, mokymo proceso sugriovimas – begalės bėdų, kurias sukels tai, kad dalis žmonių visiškai ignoruoja socialinį gyvenimą, socialinį solidarumą“, – pabrėžė politikas.
Razmuvienė antrina: laiko laukti rudens nebėra
Savo ruožtu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologė Daiva Razmuvienė priminė, kad vyraujanti delta atmaina yra daug kartų pavojingesnė už paprastą COVID-19 infekciją.
„Užsikrėsti galimybė labai išauga ir laikas nuo užsikrėtimo iki ligos pradžios sutrumpėja“, – aiškino ekspertė.
Kitas skirtumas nuo praėjusių susirgimų bangų, pasak D. Razmuvienės, yra tai, kad pastaruoju metu serga nemaža dalis jaunų žmonių.
„Pati jaunų, darbinio amžiaus žmonių grupė yra mobili, yra atostogos, oras, kelionės, nuovargis. Galime daug išvardinti aspektų, kodėl dabar taip greit (plinta – aut.p.)“, – sakė NVSC epidemiologė.
Didžiausi sergamumo protrūkiai, atkreipė dėmesį ji, šiuo metu fiksuojami šeimose.
„Skiepijimo apimtys tose jaunose amžiaus grupėse nuo 16 iki 30 nesiekia 40 proc. Tai kaip tas virusas gali ten neplisti? Jis tiesiog sulaukia labai palankios terpės. Esu tikra, kad rugpjūčio mėnesį gali būti dar rimtesnė statistika kiekvieną dieną“, – kalbėjo D. Razmuvienė.
Ekspertė pažymėjo, kad impulsą vėl padidėjusioms skiepijimo apimtims galėjo duoti ir sugriežtėjusi valdžios retorika.
„To tikro sąmoningumo, jei pažiūrėsime į kitas šalis, štai į Skandinavų, kur mėgstame lyginti, tai dar tikrai mums reikia nemažai laiko, kad tokiam sąmoningumui subręstume. Dabar to laiko nebėra“, – kalbėjo D. Razmuvienė.
Ji taip pat antrino V. P. Andriukaičiui, kad valdžia neturėtų mokėti žmogui, kad šis pasiskiepytų.
„Negali tokio dalyko būti“, – teigė ji.
Kalbėdama apie privalomą skiepijimąsi kai kuriems darbuotojams, D. Razmuvienė sakė, jog tai turėtų būti įteisinta.
„Nebėra laiko laukti rudens, tai turėtų būti kaip įmanoma greičiau. Kitos šalys lygiai taip pat imasi tokių pačių priemonių. Iš to privalomumo atsiras išimčių, bet tam tikros profesijos, darbinės kryptys yra būtinos, kad žmogus aptarnautų tik būdamas sveikas“, – pažymėjo epidemiologė.
Dudas: situacija blogėja nuolat, tačiau vilčių turiu
Laidoje taip pat dalyvavo Švedijos Gioteburgo universiteto epidemiologas daktaras Gytis Dudas. Jis pažymėjo, kad delta atmaina pasirodė dar piktesnė už anksčiau fiksuotas atmainas tiek hospitalizacijų, tiek plitimo atžvilgiu.
„Ta situacija, su kuria tvarkomės dabar, pastoviai blogėja“, – konstatavo medikas.
Žmonės, kurie neskiepyti, pasak jo, dar spartesniais tempais gali gultis į ligonines.
„Gaunasi toks bendro vakcinų poveikio anuliavimas, nes didelė populiacijos dalis yra apsaugota, tačiau ta maža dalis, kuri lieka neapsaugota, sirgs žymiai pavojingesne atmaina ir dėl to kyla problemos“, – kalbėjo G. Dudas.
Jis paaiškino, kad 2020 m. šalyje cirkuliavęs COVID-19 virusas buvo mažiau agresyvus. Mažiau agresyvi už dabartinę delta atmainą buvo ir alfa atmaina.
„Situacija iš viruso perspektyvos yra žiauriai bloga“, – teigė daktaras.
G. Dudo teigimu, persirgę virusu ir pasiskiepiję žmonės vėl sužadina imunitetą.
Mediko nuomone, antrosios koronaviruso bangos praktika leido įsivertinti blogo scenarijaus eigą.
„Visi matėme, kad užsiauginti atvejus labai lengva, o juos po to sumažinti užtrunka labai ilgai. Todėl visi nekantravimai, kada čia viskas baigsis, per anksti atsidarius yra prarandamas ilgalaikis progresas“, – akcentavo G. Dudas.
Jis išreiškė viltį, kad skelbiami skaičiai apie mirusiuosius bei augantys atvejų skaičiai įtikins kritinę populiacijos dalį pasiskiepyti.
„Lietuvos visuomenės dalis, kuri nėra paskiepyta, nereiškia, kad jie nėra imunizuoti. Reikia viltis, kad žmonės, kurie nesirengia skiepytis, jau anksčiau yra persirgę. Aš vis dar būčiau linkęs viltis, kad galbūt šios Kalėdos ir Nauji Metai galėtų būti normalūs, kaip buvo prieš du metus“, – kalbėjo gydytojas.
Gudlevičienė: vėl įvesti ribojimai galiotų neturintiems imuniteto
Premjerės patarėja sveikatos apsaugai Živilė Gudlevičienė dabartinę viruso plitimo situaciją įvardijo kaip nedžiuginančią.
„Esame augimo periode. Jau nemažai savivaldybių pateko į raudonąją zoną“, – teigė ji.
Ž. Gudlevičienė taip pat pažymėjo, kad 300 pacientų ligoninėse skaičių valdžia, kaip galimą ribą, po kurios bus grąžinami kai kurie apribojimai, pasirinko dėl ankstesnių viruso bangų metu turėtos ir išanalizuotos patirties.
„Jeigu iki 300 einame per dvi-tris savaites, tai vėliau tas didėjimas yra savaitės periode“, – aiškino premjerės patarėja.
Šiuo metu ligoninės, pasak Ž. Gudlevičienės, vėl pakankamai greit pildosi.
„Kas bus nuo tų 300 atvejų, tai jungimas į realią praktiką – vėl Galimybių pasas. Tai yra ekstremaliosios padėties ir ribojimų sugriežtinimas: kontaktinės, kultūrinės ir kitos veiklos bus vykdomos su Galimybių pasu“, – sakė ji.
Premjerės patarėja paaiškino, kad sugriežtinimai galiotų tiems, kurie neturi imuniteto. Būtent todėl Galimybių pasą gaus ir tie, kurie pasidarys antikūnių testus.
„Persirgę ir vis dar turintys antikūnių – Galimybių pasas bus papildytas antikūnių tyrimu. Ne antigenų ar PGR testas, jis bus išimtas, kadangi tai parodo tą momentinį dalyką, kur šiuo metu aš nesu užsikrėtęs virusu, bet būtent antikūnių tyrimu“, – paaiškino Ž. Gudlevičienė.
