Tokią sumą jis nurodė savo feisbuko įraše atsakydamas į klausimą, kiek Lietuvai gali kainuoti nelegalių migrantų krizė. Tačiau tai dar ne pabaiga ir tokį scenarijų jis laiko gana optimistiniu.
„Visgi, šis scenarijus yra gana optimistinis, nes reikia suvokti, kad nelegalūs migrantai vyksta ne į Lietuvą, o į Vakarų Europos šalis per Lietuvą. Kadangi bendras nelegalių migrantų srautas į Vakarų Europą siekia apie 600 tūkst. per metus, tai jei srautai pasiskirstytų tolygiai (tarp vakarinio, centrinio ir rytinio Viduržemio jūros bei Juodosios jūros ir Lietuvos maršrutų), Lietuva galėtų tikėtis apie 120 tūkst. nelegalių migrantų per metus t. y. vieną penktąją viso srauto.
Tokiu atveju, migrantų išlaikymas per metu Lietuvai kainuotų 1,32 mlrd. eurų t. y. daugiau nei Lietuva skiria finansavimo Krašto apsaugos ministerijai (1,0 mlrd.) ar Vidaus reikalų ministerijai (845 mln.)“, – rašė jis.
Tačiau, anot Ž. Maurico, tai dar nėra pats pesimistiškiausias scenarijus.
„Jei Lietuva taps pagrindiniu nelegalių migrantų maršrutu į Europos Sąjungą (tokia tikimybė egzistuoja, nes kitos ES šalys yra nemažai investavusios į savo sienų apsaugą, o jų tolerancija nelegaliai migracijai yra ženkliai sumažėjusi (žr. įrašą**), tai neatmestina tikimybė, kad per Lietuvą per metus gali patekti ir didesnis skaičius migrantų (ypač jei bus atidaryti skrydžiai į Minską iš Kabulo, Islamabado ar Teherano ir Lietuvą užplūs migrantai iš Afganistano, bėgdami nuo Talibano, kuris, tikėtina, dar labiau sustiprins savo pozicijas Afganistane po JAV karių išvedimo š. m. rugpjūčio mėn.).
Norint, kad Lietuva netaptų silpniausia nelegalios migracijos į ES maršruto grandimi ir nepaskęstų migrantų jūroje, reikia taikyti Australijos nelegalios migracijos modelį (žr. nuorodą***), aiškiai komunikuojant, kad nelegalūs migrantai nėra laukiami ir nelegaliai kirtę sieną jie neturės jokių šansų pasilikti nei Lietuvoje, nei bet kurioje kitoje ES šalyje – tokiu atveju nelegalių migrantų paskatos vykti per Lietuvą sumažėtų, tad migrantų srautas natūraliai išsektų (Australijos pavyzdys kaip reikia komunikuoti ČIA“, – tikino jis.
Taip pat nurodė ir kitą alternatyvą.
„Kita alternatyva yra sienos statyba, kuri, priklausomai nuo aukščio, kainuotų arba 40 milijonų eurų (2,5 metro aukščio, tokia, kokią Lietuva yra pasistačiusi pasienyje su Rusijos Karaliaučiaus sritimi ir panaši į tas, kurias yra pasistačiusi Latvija, Estija ar Slovėnija) arba apie 400 milijonų eurų (4 metro aukščio, tokia, kokią yra pasistačiusi Graikija, Bulgarija, Vengrija, Norvegija ir Prancūzija aplink Kalė miesto uostą)****.
Visgi, kitų šalių patirtis rodo, kad vien siena pilnai neapsaugo nuo nelegalios migracijos, tad paskatų migruoti į Lietuvą mažinimas bet kuriuo atveju turėtų likti kaip vienas iš prioritetų (juolab, kad jis kone nieko nekainuoja). Pakankamai sėkmingai su nelegalia migracija Europoje susitvarkė ir Bulgarija bei Vengrija, tad yra ko pasimokyti ir iš šių šalių“, – tikino ekonomistas.
Jis taip pat nurodė, kad Lietuvai, kol dar nevėlu, taip pat vertėtų apsvarstyti Danijos modelį, kuri planuoja įsteigti nelegalių migrantų centrus trečiosiose šalyse ČIA.
„Paradoksas yra tame, kad paskelbus apie tokių centrų steigimą, jų steigti nebebūtų prasmės, nes nelegalūs migrantai, baimindamiesi, kad bus deportuoti į trečiąsias šalis, nebeturės paskatų imigruoti į Lietuvą (kaip ir į Australiją).“
*Vieno nelegalaus migranto išlaikymas per dieną Užsieniečių registracijos centre Lietuvai kainuoja 30 eurų (skaičiuojant tiesiogines ir netiesiogines išlaidas) ČIA.
**ES stato sienas nuo nelegalių migrantų ČIA.
***Australijos nelegalios migracijos modelis ČIA.
****Sienos statybos kaštai ČIA.
„Delfi“ primena, kad šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti 3282 neteisėti migrantai. Šis skaičius yra daugiau kaip 40 kartų didesnis, nei buvo per visus 2020 metus.
Lietuva dėl išaugusios neteisėtos migracijos yra paskelbusi ekstremalią situaciją. Šalies pareigūnai laikosi pozicijos, jog išaugę migracijos srautai yra organizuota Minsko režimo akcija prieš Lietuvą.
