Lietuva galėtų priimti 15 tūkst. migrantų?

Arnoldas Abramavičius, vidaus reikalų viceministras, „Delfi TV“ laidoje „Faktai ir nuomonės“ atsakė, kiek Lietuva, kaip valstybė, yra pajėgi priimti nelegalių migrantų.

„Iš tikrųjų pratybos turbūt buvo modeliuotos turint omeny vienokį skaičių, o dabar realybė tokia, kad kiekvienas tūkstantis yra papildomas iššūkis, nes kiekvienas migrantas reikalauja naujos apgyvendinimo vietos. Susiduriama su nelaukta žmonių reakcija. Kai buvo vykdomos pratybos, viskas atrodė labai paprasta: vargšai žmonės, bėgantys nuo Baltarusijos režimo, visi draugiškai suteikia jiems savo gyvenamąsias vietas, mokyklas, bendrabučius, viešbučius ir sėkmingai viskas vykdoma, bet taip yra tik popieriuje.

Šiandien kiekviena lokacija sukelia didžiulį pasipriešinimą, jis didėja. Manykime, kad tai – taip pat iš hibridinės atakos dalių – destabilizuoti bendruomenių, politinę sistemą. Na, buvo pasakyta, kad gali atvykti keturiasdešimt tūkstančių, tai yra ribinis skaičius, bet nemanau, kad mes galime susidoroti. Iki metų pabaigos skaičiuotina apie penkiolika tūkstančių, tas skaičius dar įmanomas, o daugiau – tikrai ne. Nors tai – tik teorinis skaičius. Jo mes tiesiog nepasieksime, nes įvyks vidinių procesų. Bendruomenės žmonės nėra tokie tolerantiški, kaip galbūt atrodo, nėra tokie europiečiai, kaip galbūt save deklaruoja“, – sako pašnekovas.

Atsargos pulkininkas: galime turėti visišką kolapsą

Atsargos pulkininkas Arvydas Malinionis laidoje sako, kad jeigu neteisėtos migracijos tempai išliks tokie patys – po tūkstantį migrantų per savaitę, po trijų mėnesių galime turėti tikrą kolapsą.

„Manau, kol kas dar galima galvoti, kad situaciją įmanoma suvaldyti, bet jeigu nieko nedarysime, įsileisime po tūkstantį migrantų per savaitę, jeigu išsilaikys toks tempas, tai mes po trijų mėnesių galime susidurti su tikra problema, gali kilti visiškas kolapsas. Turiu omenyje, kad valstybės institucijos nebegalės atlikti savo funkcijų ir užtikrinti, jog gyventojai būtų saugūs. Tada turėsime tikra to žodžio prasme kolapsą.

Vaidotas Malinionis

Ir taip gali būti, jeigu mes nieko nedarysime, todėl reikia veikti greitai ir organizuoti, žiūrėti visų resursų. Visu tuo reikia užsiimti, ir tai yra daroma: tiek apgyvendinimas, saugojimas, izoliacija, ir reikia padaryti viską, kad būtų blokuojamas jų patekimas iš Baltarusijos teritorijos, kas šiuo metu nėra užtikrinta. O dabar kalbama, kad pastatysime koncertiną ir problema bus išspręsta, – tai tikrai nėra tiesa, nes nė vienas inžinerinis įrenginys be žmogaus neveikia.

Tam, kad koncertina veiktų, turi būti organizuojamas normalus patruliavimas. Man neramu, nes VST vadas jau kviečiasi pensininkus, išėjusius į atsargą. Jis gal neturi tokių galių, kad kviestų kariuomenės rezervą, bet, manau, reikia galvoti ir apie tai. Bėda, kad mūsų kariuomenės rezervas – palaidi kareiviai, jie nesuorganizuoti į vieną. Mes negeneruojame jokių resursų, jeigu reikės ką nors sustiprinti ateityje“, – sako pašnekovas.

Kubilius: tai signalas visiems Vakarams

Andrius Kubilius, Europos Parlamento narys, sako, kad dabartinė krizė Lietuvoje tikrai kitokia, nei prieš kelerius metus ji buvo pietinėje Europos dalyje. Vis dėlto, EP nario teigimu, Lietuvai pavyks susitvarkyti.

„Aš pasakysiu taip: tiesa, tai yra netikėta Lietuvai. Galima galvoti, kad ankstesnės valdžios galėjo ką nors geresnio sugalvoti ir sutvirtinti pasienio apsaugą, bet aš nesiimu jų kaltinti, nes faktas, kad tai, ką matome dabar, nėra paprasta pabėgėlių krizė, kokią Europa yra mačiusi pietinėje savo dalyje nuo 2015 metų.

Tai yra hibridinė ataka, suorganizuota Lukašenkos pastangomis. Pasiruošti jai nebuvo jokių galimybių. Ką aš matau dabar – pasienio tarnybos dirba efektyviai, sutelktos pajėgos: ir šaulių kariuomenė, ir kitų organizatorių; taip, vietos bendruomenės nusiteikusios piktai, bet tai yra reikalai, kuriuos turi spręsti visa Lietuva.

Andrius Kubilius

Mano nuomone, Lietuva susitvarkys. Kitas dalykas – manau, pirmiausia turime sustiprinti sienos apsaugą, o su koncertinomis ir tvoromis, mano nuomone, tai bus padaryta neišvengiamai. Antra, ką matau kaip svarbų dalyką, – mūsų politikai ir diplomatai turi prisidėti dar stipriau, nors mes visa tai ir darėme. Ilgalaikis sprendimas yra padėti Baltarusijos žmonėms pasiekti demokratijos pergalę Baltarusijoje, nes didžioji problemų priežastis yra Lukašenkos režimas.

Mes turime to nepamesti iš akių, ir kiekvienas iš Lukašenkos veiksmų, toks kaip lėktuvo nutupdymas ar situacija su pabėgėliais, kad sukeltų Lietuvoje įtampą ir chaosą, kad Lietuvoje paskatintų keistis užsienio politikos kryptis, yra signalas ne tik mums, bet ir visiems Vakarams“, – sako A. Kubilius.

Gaižauskas: situacija įtempta

Dainius Gaižauskas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vicepirmininkas, taip pat įvertino naujausią situaciją.

„Jau vyksta valstybės ne tiek kolapsas, bet procesas, kuris destabilizuos padėtį viduje. Klausantis pašnekovų, man šiurpsta oda. Žmonės kalba, atrodo, atsipalaidavę, Kubilius dviračiu važinėja, o situacija labai labai įtempta. Trys tūkstančiai pabėgėlių, žinokite, per didelis kiekis, kurį gali sukontroliuoti tokia maža valstybė.

Galiu pasakyti, kad jeigu būtų mūsų valdžia, mes būtume dieną ir naktį rinkęsi prieš tris savaites ir visuomenė žinotų, kaip vykdomas planavimas, kas daroma, ko siekiama, būtų kontroliniai skaičiai ir pranešama, ar mums pavyksta tai pasiekti. Iš tikrųjų nėra jokio plano valstybėje, nėra nė to juodraščio, nes niekas nepateikė, ką mes turėtume daryti, net krypčių nenurodė“, – laidoje sako D. Gaižauskas.

Anot jo, užsienio politikoje buvo padaryta labai daug klaidų.

Dainius Gaižauskas

„Dabar yra keturi dalykai, į kuriuos praktiškai niekas nereaguoja. Aš juos įvardyčiau taip: ši krizė neatėjo savaime kaip kokie potvyniai, viesulas ar kovidas, ši situacija kilo dirbtinai. Tai gali nepatiki mūsų oponentams, bet taip nutiko dėl didelių klaidų užsienio politikoje, jas konkrečiai vykdė Gabrielius Landsbergis. Jis nesitarė nei su opozicija, nei prezidentu“, – laidoje sako pašnekovas.

Jis taip pat priduria, kad Lietuva turi vykdyti dialogą su Minsku.

„Kad ir kaip nepatiktų, šitą srautą sustabdysime tik tada, kai įvyks dialogas su Minsku. Mes nesakome, kad reikia atpalaiduoti, galbūt dar labiau griežtinti, bet tai neturi būti mūsų valstybė. Tai turi būti JAV ar kita, o Lukašenka privalo suprasti, kad valstybė savo užsienio politikos krypties nekeis, bet Lietuva turi turėti labai stiprių sąjungininkų“, – svarsto D. Gaižauskas.

Antras dalykas, pasak Gaižausko, yra būtinybė stabdyti srautus pasienyje ir įtraukti kuo daugiau tarnybų.

Paklausus D. Gaižausko, koks galėtų būti Lukašenkos planas, jis tikino, kad, visų pirma, tvora nepadės.

„Manau, kad situacija labai grėsminga. Nesuprantu, ar jūs visi tyčia rengiate laidas apie tvorą kaip apie panacėją, kas čia yra? Jeigu migracija eina savo keliu, kaip Viduržemio jūroje, o šitas migracijos rautas sukeltas dirbtinai... Jokios tvoros nelaikys. Kad Baltarusija gali pasinaudoti migracijos elementu ir mus sužlugdyti, mes tai žinome visada“, – sako D. Gaižauskas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (881)