Dokumente primenama, kad 1991 m. liepos 29 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko, aukščiausio valstybės pareigūno, Vytauto Landsbergio ir Rusijos Tarybų Federacinės Socialistinės Respublikos prezidento Boriso Jelcino pasirašyta Sutartimi pripažinta nepriklausoma Lietuvos valstybė ir nuspręsta kurti dvišalius Lietuvos ir Rusijos santykius, vadovaujantis draugystės, geros kaimynystės, lygiateisiškumo ir abipusės naudos principais pagal visuotinai pripažintas tarptautinės teisės normas. Taip pat atkreipiamas dėmesys į Sutartyje įtvirtiną istorinio teisingumo atkūrimo lūkestį, viliantis, kad Sovietų Sąjungai pašalinus Lietuvos suverenitetą pažeidžiančias 1940 m. aneksijos pasekmes, bus sudarytos papildomos susitariančiųjų šalių ir jų tautų tarpusavio pasitikėjimo sąlygos.
„Prieš trisdešimt metų Lietuva ir Rusija pasirinko dialogo, konstruktyvaus bendradarbiavimo ir pagarbos laisvei bei demokratijai kelią, tačiau dabartinė Rusijos vadovybė savo agresyvia užsienio politika kaimynų atžvilgiu, istorinio revizionizmo pastangomis ir mąstymu įtakos zonų kategorijomis tą kelią ir pastarųjų trisdešimties metų dvišalių santykių pasiekimus griauna ir de facto nesilaiko šios sutarties“, – sako komiteto pirmininką pavaduojantis Seimo narys Emanuelis Zingeris.
Seimo URK pareiškime tikimasi, kad „Rusijos pilietinė visuomenė tvirtai gins žmogaus teises ir laisves bei atliks svarbų vaidmenį Rusijai grįžtant prie demokratinių vertybių“.
Pasak E. Zingerio, sutartyje įtvirtinti įsipareigojimai tarpusavio santykiuose nenaudoti jėgos ir grasinimo jėga, nesikišti į viena kitos vidaus reikalus, gerbti suverenitetą, teritorinį vientisumą ir sienų neliečiamybę, yra neginčijamai patys svarbiausi tarpvalstybiniai įsipareigojimai abiem šalims plėtoti geranoriškumu grįstus dvišalius santykius.
