„Gerai, paskutiniai pastebėjimai apie nelegalų krizę, nes likusi savaitės dalis bus skirta kitiems dalykams – du epizodai, šiandien vykstu į jaunimo stovyklą Trakuose, rytoj galim pasimatyti diskusijoje Naujoje Akmenėje“, – taip savo įrašą pradėjo jis.
S. Malinausko teigimu, svarbu atkreipti dėmesį į kelis viešojoje erdvėje pasirodančius argumentus.
„Keli argumentai, kuriuos vis pastebiu, kuriais dalinasi protingi žmonės ir kurie mane verčia gūžčioti pečiais.
1. „Tai kokia čia krizė? Ar jūs bent vieną nelegalą matėt? Ar kas šaudo, žūva, ar „Maximoj“ kainos pakilo?“ Tai didelė krizė. 3 tūkst. nelegalų mes nematome, nes kol kas dauguma jų laikoma koncentruotai, bet tai ilgai nesitęs. Jei žmonių išsiųsti nepavyks, valdžia bus priversta galvoti apie ilgalaikius sprendimus, kurie būtų laaaaaabai brangūs jau tiems 3 tūkst., o ką kalbėti apie tai, kad kasdien po daugiau nei šimtą pagaunama naujų.
Kad suvoktumėte problemos mastą – Vilniuje socialinio būsto laukia 1,8 tūkst. šeimų. Ir dar ilgai lauks. Visoje Lietuvoje apie 10 tūkst. Spręskit patys, kokie mūsų pajėgumai ir kokia sprendimų kaina skaičiuojant tik pinigus. „Maximoj“ kainos staiga kilti visai neturi, jei Vyriausybė ir Seimas bus priversti šimtus milijonų skirti migrantų krizei, mažiau didės ar visai neaugs pensijos, vaiko pinigai, neapmokestinamų pajamų dydis ir t. t. O maisto produktų kainos augs.
2. „Visus nelegalus išsiųsim be teisės grįžti į Šengeno erdvę, čia tik laiko klausimas“. Nelegalus išsiųsti galima į jų kilmės šalį arba į šalį, iš kurios jie atvyko pas mus. Abu atvejai komplikuoti, nes Baltarusija jų nepriims, nustatyti kilmės šalį, sutvarkyti dokumentus, jei asmuo pats to nenori – itin sudėtinga, kilmės šalys mažai suinteresuotos kištis, nes kam savo piliečiams trukdyti laimės ieškoti ES? Kaip „sekėsi“ tokie grąžinimai galime pažiūrėti į ES valstybių patirtį. Taip pat, nesvarbu, kiek išsiųsim, kol veikia Lukašenkos konvejeris, du kartus tiek vėl kirs sieną iš Baltarusijos. Viskas jo rankose.
Išvada – yra du keliai. Pirmas ir svarbiausias yra sienos apsaugos visomis turimomis priemonėmis. Visa kita yra išvestiniai klausimai. Antras kelias, sudaryti tokias sąlygas nelegalams, kad jos būtų prastesnės nei kilmės šalyse ir jie būtų suinteresuoti grįžti. Tai sudėtinga, nes ima kažkuriuo metu prieštarauti humanizmo principams. Žmonių badauti nepaliksi, jau šiuo metu pataisos namų neužtektų visiems susodinti, valstybės smurto taikymas apribotas įstatymais, žodžiu, mes tiesiog kito lygio šalis nei Irakas ar Sirija. Grįžtam vėl prie pirmo kelio.
Tartis su Lukašenka nėra sprendimas, nes tai iš esmės nesprendžia problemos. Mes sugriauname savo reputaciją, išduodam europines vertybes, parodom silpnumą, o diktatorius įgyja vėzdą, kuriuo gali mojuoti bet kada, kai tik jam nepatinka koks nors mūsų sprendimas. Vėlgi, lieka pirmas kelias.
3. „Visi, kad kritikuoja valdžios sprendimus pučia į Lukašenkos dūdą“. Ne, į Lukašenkos dūdą pučia tie, kurie sako, kad ilgametė Lietuvos užsienio politika buvo klaidinga ir reikėjo pataikauti tarakonui, nekelti sankcijų klausimo, nes esam maži ir silpni. Šis naratyvas aiškiai formuojamas kremliaus ir Minsko. Kita vertus, visi mato, kad per du mėnesius problema ne tik nesisprendė, bet pablogėjo. Prezidentas krūmuose, ministrai ginčijasi tarpusavyje, apie Seimą net nerašysiu. Kritikuoti valdžią tokioje situacijoje yra natūralu.
4. „Protestuojantys prieš nelegalų stovyklas yra kremliaus operacijų dalyviai ir kontrabandininkai“. Visi supranta, kad nelegalai yra problema ir niekas jais nesidžiaugia. Nei kairė, nei dešinė, nei verslas, nei valstybės institucijos. Visi mato problemą ir įtampa visiškai suprantama. Prisiminkit elementarius pavyzdžius, kai daugiabutyje bandoma keletą butų paversti socialiniais būstais ir kiek kyla aistrų. Kaip neįgaliu vaikų globos namus statant sukilo Žiežmarių bendruomenė. Tai mes čia kalbame apie savus vaikus, savus žmones. Kas nors tikisi, kad išskėstomis rankomis pasitiksim nelegalus? Taip, tuo naudosis ir kremlius, ir opozicija, ir kontrabandistai, ir maršistai – tai natūralu. Tiesiog reikia aiškios žinutės, kaip nelegalų srautai valdomi, mažėja ir kada jiems bus užkirstas kelias.
5. „Netrukdykit ir leiskit dirbt!“ Kažkur girdėta? Valstybė yra mūsų visų ir natūralu, kad daugelis turi savo nuomonę, požiūrį, savo emocinį santykį. Didžiausia problema nėra „kalbėtis“, kaip dabar visi skalambija. Sunku kalbėtis, kai kita pusė nenori girdėti, tam reikia itin daug laiko ir pastangų (dažniausiai visi lieka prie savo pozicijų), o krizės metu šių resursų trūksta. Svarbu yra turėti aiškų planą krizei suvaldyti ir jį efektyviai įgyvendinti. Jei tai pavyks, kiti dalykai nebebus tokie svarbūs.
6. Slinko Gedimino kalnas, pamenat? Tada kalbėjom su Skverneliu ir visi sutarėm, kad jei šlaitas su bokštu nuslinks, visa kita jau nebebus taip svarbu, nes istorijoje liksime Vyriausybe, prie kurios tai nutiko. Buvo daug kritikos, reikėjo skubiai rasti pinigų, specialistų, rinktis kelis galimus variantus, kuruojantis viceministras pasitraukė iš Vyriausybės, kalnas ir dabar neatrodo taip estetiškai, kaip anksčiau ir dar reikės tuos darbus baigti, bet slinkimas buvo sustabdytas. Ir įtampa dingo. Sąmoningai nėjom diskutuoti, kas ten medžius išpjovė ir kada. Pakeliui dar buvo rasti 1863 m. sukilėlių palaikai, kurie iškilmingai perlaidoti.
Tiesiog yra politika ir yra fizika. Politika yra diskusija, kokie turi būti mokesčiai, ką didinti – pensijas ar vaiko pinigus? Fizika yra toks dalykas, su kuriuo politika nepasiginčys. Tai va, dabar yra tokia situacija. Toks prezidento, Seimo ir vyriausybės Gedimino kalnas slenkantis. Niekam neįdomūs ginčai, svarbu, kad nenuslinktų. Jau vakar turėjo būti veikiama visomis turimomis priemonėmis. Tai nevyksta ir už tai mes visi sumokėsim didelę kainą. Jau mokam, tik vasaros karščiai ir atsipalaidavimas mus to suvokti neleidžia. Optimistai ramintojai tiesiog nesugeba to suprasti, nes nelabai susidūrę su tokių sprendimų priėmimu.
Kai premjerė ir prezidentas choru kartoja, kad sienos labiau saugoti negalim, nes vyks „Zapad“ pratybos, man tai panašu į totalią kapituliaciją. Jos vyks dar po mėnesio. Per tą laiką galima daug ką padaryti. O ir pratybos yra veiksnys, kuris turi mus kaip tik mobilizuoti, o ne versti bijoti.
7. „Ką gali padaryti kariai? Nieko.“ Mes skiriame labai nemažus pinigus kariuomenei. Techniką, paruoštus žmones, ginkluotę turėti tik konvencinio karo atvejui yra per didelė prabanga. Taip, pasiruošimas gintis turi atgrasyti priešą ir tai pagrindinis faktorius, bet būtent dabar mes susiduriame su rimta grėsme, kuri iš esmės silpnina mūsų valstybę.
Jei į sieną kertančius nelegalus žiūrėsime ne kaip į pabėgėlius, kuriais jie nėra, o į hibridinio karo dalyvius, kariuomenė turi visą laisvę veikti savo nuožiūrą. Kitu atveju jos prasmė išnyksta, nes kam statyti šarvuotas duris, jei bet kas priėjęs ir pasakęs žodį „asylum“, gali jas atlapoti?
Net klausimas – „ar tu siūlai šaudyti migrantus?“ yra kvailas. Ar jūs vairuojate automobilį? Tai jei šiandien kažkas nuspręs nusižudyti ir šoks jums po ratais paskutinę akimirką, jūs tapsite žudiku? Nemanau. Jei žmonės mato fizinę kliūtį, yra įspėjami žodžiu, šūviais į orą ir vis tiek nepaklūsta, jie turi suprasti, kas laukia toliau ir tai jų pasirinkimas. Nuo bilieto Bagdadas-Minskas iki samanotos pelkės pasienyje. Už blogus pasirinkimus esi atsakingas pats.
8. „ES mus spaudžia priimti migrantus“. Taip nėra. ES jau pati suvokia, kokia tai grėsmė. Taip pat suvokia, kad dabar ne 2015 m., kai žmonės masiškai bėgo iš karo zonų. Visi mato Lukašenką nuvažiavusiu stogu. Visi supranta, kad ginam ne tik savo valstybės, bet ir ES išorinę sieną. Esu tikras, kad mobilizavus karius niekas mums nė pusės žodžio nepasakytų. Priešingai, turėtume palaikymą“, – teigė S. Malinauskas.
Pasak jo, bendras vaizdas yra aiškus, reikia tik tinkamai rinktis taktiką ir veikimo priemones, o tai specialistų klausimai.
„Jei artėjantys 2 mėnesiai bus tokie, kokie buvo praėję 2, pamatysim tektoninius lūžius visuomenėje ir politikoje. Juk aišku, kas bus toliau. Įtampa augs ir stovyklose, ir greta jų. Atvykėlių pinigai baigsis, o poreikiai išliks. Neišvengiamai didės nusikalstamumas, kas fiksuota visose ES valstybėse, kurios priėmė didesnes grupes migrantų. Net ir nusikaltusių asmenų mes deportuoti negalėsim, prasidės susipriešinimas, agresija, visuomenė vis labiau jausis neapginta, vargu, ar šildomos kameros pataisos namuose, normalus maistas, priežiūra nelegalus labai gąsdins. Lukašenka jau žada siųsti ginkluotus teroristus, kad jie keršytų už neva skriaudžiamas moteris – lauksim jų miestų centruose?
Taip, tai sustiprins ir mūsų prokremliškas, radikalias politines jėgas. Taip, iš Seimo pabėgęs Karbauskis jau trina rankomis, nes jam daryti nieko nereikia, tik laukti. Kam leisti šiems veikėjams laimėti taip lengvai?
Prisidės ir humanitariniai klausimai – kaip užtikrinti nelegalų vaikų teisę į švietimą, kaip migrantus gydyti, rengti, maitinti, integruoti ir t. t. Žmonės, nemokantys kalbos, neturintys jokio pajamų šaltinio bus visiškai priklausomi nuo valstybės globos. Iš esmės dėl to jie ir atvyksta. Neturėkim iliuzijų, kad kažkas Vakaruose norės šią naštą perimti ar dalintis. Patys labai norėjom?“, – klausė jis.
Taip pat priminė, kad po 2015 m. krizės ES šalys solidariai pagal savo galimybes dalinosi pabėgėlius.
„Žinote, kiek pabėgėlių buvo numatyta tada atsiųsti į Lietuvą? 325. Taip buvo vertinamos mūsų galimybės prieš 6 metus. Nelegalų jau turim dešimt kartų daugiau, tai visiems tiems, kurie siūlo prisiminti, kad turim kietus kiaušinius, aš siūlau prisiminti, kad kartais už skystus kiaušinius yra blogiau skystos smegenys. Sprendimų reikia dabar ir taikyti turime visas priemones arsenale. Kažkas nesuveiks, kažkas suveiks, svarbu rezultatas, o jis kol kas tragiškai prastas“, – teigė S. Malinauskas.
Antradienį sulaikytas 171 migrantas – daugiausiai per parą šiemet
Per parą sulaikytas 171 migrantas, neteisėtai kirtęs Lietuvos-Baltarusijos sieną, trečiadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).
Tai yra didžiausias sulaikytų neteisėtų migrantų skaičius per parą šiemet, tokių užsieniečių skaičius jau perkopė 3 tūkstančius.
Iki tol daugiausiai migrantų buvo įkliuvę Druskininkų savivaldybės ribose, bet po antradienio sulaikymų tokia vieta tapo Šalčininkų rajonas. Iš 171 antradienį sulaikyto migranto visi prisistatė Irako piliečiais arba turėjo šios šalies dokumentus.
Sulaikytiems užsieniečiams bus atliekami testai dėl COVID-19, o iki rezultatų gavimo šie asmenys yra izoliuoti.
Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos iki vidurnakčio iš antradienio į trečiadienį bandė patekti 3 027 neteisėti migrantai. Vien liepą pasieniečiai sulaikė 2 366 migrantus, birželį tokių buvo 473, gegužę – 77, balandį – 70, o kovą – 8.
Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 1 910. Taip pat sulaikyti 191 Kongo, 129 Kamerūno, 83 Rusijos, 81 Irano, 78 Gvinėjos, po 77 Afganistano ir Sirijos bei kitų šalių piliečiai.
Nuo metų pradžios, pirminiais duomenimis, daugiausia migrantų sulaikyta Šalčininkų rajone – 678. Druskininkų savivaldybės ribose įkliuvo 655 neteisėtai iš Baltarusijos patekę užsieniečiai, Varėnos – 602, Ignalinos – 437, Švenčionių – 302, Lazdijų – 176.
Didelė dalis sulaikytųjų per Lietuvą siekia patekti į Vakarų Europos valstybes.
Lietuva pastaraisiais mėnesiais susiduria su reikšmingai išaugusia neteisėta migracija, dėl jų antplūdžio Lietuva yra paskelbusi ekstremalią situaciją. Šalies pareigūnai laikosi pozicijos, jog išaugę migracijos srautai yra organizuota Minsko režimo akcija prieš Lietuvą.
