Jis rašė, jog kadangi dirba gyvybės mokslų srityje, todėl galima sakyti, kad ją ir atstovauja. Taip pat, kaip mokslininkas sutiko, kad yra šiek tiek nežinomųjų.

Biochemikas prisiminė, kad po pirmos vakcinos nuo koronaviruso dozės nieko nejuto. Antikūnų testas parodė, kad jų yra ir galima gyventi „daug ramiau“ ir mažiau saugotis žmonių sambūriuose. Antroji vakcinos nuo koronaviruso dozė taip pat neparodė jokio šalutinio poveikio.

„Taip džiaugėmės gavę skiepus ir taip laukėme tos dienos, o tepraėjo tik mėnuo ir jau turime Lietuvoje virš 900 tūkstančių nepanaudojamų vakcinos dozių, ir besiskiepijančių jau nedaug. Panašu, kad tepasieksime tik šiek tiek daugiau negu pusę suaugusių gyventojų“, – apgailestavo jis.

Jis rašė, jog bando diskutuoti su nusprendusiais nesiskiepyti.

„Bandau su nesiskiepijančiais diskutuoti, kodėl jūs taip nusprendėte? Juk visiškai aišku, kad virusas niekur nedings ir daugelį metų bus šalia mūsų, o jo bangos vis grasins priverti ekonomiką ir griauti sveikatos sistemą. Epidemiologai neabejoja, kad ateinanti banga bus didelė. Nuo viruso matyt labiausiai kentės visų pirma nepasiskiepyję suaugę.

Aišku ir tai, kad pasiskiepiję taip pat gali užsikrėsti ir ligą platinti (tačiau gerokai rečiau), bei susirgti sunkia forma tikimybė daug mažesnė (bent apie dešimt kartų). Tai reiškia, kad nepasiskiepijusiems ligos išvengti bus labai sunku ir ilgame periode liks beveik vienintelis kelias šia liga persirgti. Liga ypač pavojinga žmonėms su viršsvoriu“, – feisbuke rašė VU profesorius.

„Tai paskaičiuokim. Jei iš maždaug 300 tūkst apsikrėtųsių mirė maždaug 3000, t.y. vienas procentas, o nepaskiepytų bei nepersirgusių matyt liks apie 1 milijoną suaugusių, tai reiškia, kad dar turės mirti apie 10 tūkstančių Lietuvos gyventojų. Ar būtinai jie turi mirti, kai turi puikią galimybę pasiskiepyti?“ – klausimą kėlė jis.

D. Matulis rašė, jog skiepų nauda abejojantys traukia ir dar vieną argumentą iš kišenės – numirti galima ir nuo skiepo.

„Taip, nuo trombozių, kurios galėjo būti sukeltos AstraZeneca skiepų, galimai mirė apie 1 žmogų iš milijono paskiepytų. Tai reikštų, kad turim pasirinkimą, vienas arba 10 tūkstančių. Kai skaičius nykstamai mažas, nustatyti tikslius skaičius kiek žmonių galimai mirė nuo skiepų yra ypatingai sunku“, – rašė jis.

Anot jo, minėtas skaičius greičiausiai yra dar mažesnis.

„Reikia labai tiksliai žinoti daug aplinkybių. Toks pavyzdys. Pažįstama ruošėsi važiuoti skiepytis po valandos, bet pasijuto blogai ir nebevažiavo. Po kelių dienų jai diagnozavo virusą. Jei ta valanda būtų atėjusi ne anksčiau, o valanda vėliau, jau po skiepo, kiekvienas būtų pasakęs, kad blogai pasijuto NUO skiepo, ir dar kad skiepas neapsaugo nuo viruso. Bet mes gi žinome, kad imunitetui susiformuoti reikia bent trejeto savaičių po skiepo. Todėl klaidingas išvadas padaryti yra labai daug galimybių“, – aiškino jis.

D. Matulis feisbuke svarstė, kodėl žmonės nusprendžia nesiskiepyti.

„Stebint Rusijos situaciją, gana aišku, kad kai stengiesi pakenkti kitiems, skleidi propagandą apie skiepų žalą, labiau pakenki būtent sau. Pas juos deja tik keliolika procentų pasiskiepijo. Matome, kad Lietuvos rusakalbių tarpe pasiskiepijusių procentas taip pat gerokai mažesnis, greičiausiai dėl propagandos įtakos. Latvijoje taip pat sudėtinga, nes daug rusakalbių, kurie lengviau pasiduoda melo įtakai“, – rašė jis.

Anot VU profesoriaus, kai kurie jo draugai sako, kad dėl skiepo dar neapsisprendė ir lauks rudens.

„Kai kurie draugai atsake, kad tiesiog laukia, dar neapsisprendė, palauks rudens, tiesiog nieko nedarys. Jie tarsi ir nebijo nieko. Jei užsikrės, tai tiesiog persirgs ir viskas gal bus gerai. Labai linkiu, kad viskas būtų gerai, bet pagalvokit apie situaciją.

Visų pirma jūs taip pastatote Lietuvos sveikatos sistemą į pavojų. Žinome, kad jei pakliūsite į ligoninę, tai mums visiems tai kainuos 2000 eurų, jei reikės deguonies, tai kainuos 7000 eurų, o jei papulsit į reanimaciją, tai kaina pasieks 50 tūkstančių eurų ir tikimybė išgyventi bus tik 50%. Bet gi ne pinigai mums svarbiausia. Svarbiausia, kad mes visi liktumėme gyvi ir sveiki“, – aiškino jis.

Daumantas Matulis

Ragino D. Matulis pagalvoti ir apie mokyklas ir mokinius, kurie ilgą laiką buvo priversti mokytis nuotoliniu būdu.

„Pagalvokim ir apie mokyklas, mūsų vaikus, kurie ilgą laiką buvo priversti mokytis per nuotolį ir tikrai mažiau išmoko. Pagalvokim ir apie visų paslaugų, restoranų, kultūros darbuotojų darbus, apie tai, kad jei vėl reikės užsidaryti, jiems bus labai sunku“, – feisbuke rašė VU profesorius.

Biochemikas D. Matulis rašė, jog jam nepatinka, kai žmonės vadinami „antivakseriais“ arba kitaip žeminami.

„Laikausi nuomonės, kad su visais reikia kalbėti ir reikia pasistengti įtikinti, net jei kartais atrodo, jog kalbėtum su siena. Žmonės bijo naujovių, tai natūrali apsisaugojimo reakcija ir dažnai lengviau išgirsta baimingas nuomones, nes patys baimių pilni“, – tikino jis.

VU profesorius sakė esantis prieš prievartą ir norėtų, kad žmonės nebūtų taip skiepijami.

„Europoje skiepų priešininkai apeliuoja į žmogaus teises, taigi atrodytų kad kiekvienas turi teisę pasirinkti, ar pasiskiepyti. Tačiau pasakykit, ar jūsų teisės yra pažeidžiamos, kai sustojate prie raudono šviesoforo ir tenka minutę palaukti? Galbūt taip norėtųsi važiuoti iš karto! Bet jau esame įpratę ir praktiškai visi laikomės taisyklės, kad turime palaukti žalio signalo“, – feisbuke mintis dėstė jis.

D. Matulis rašė, jog praėjusį mėnesį nuo vėžio mirė jo draugė, nesulaukusi net 50 metų.

„Per pastaruosius metus sveikatos paslaugos jai buvo labai apsunkintos. Galbūt jei ne ligoninių perpildymas, ji būtų dabar gyva. Bet mes negalime kaltinti tų žmonių, kurie tada pakliuvo su virusu į ligonines. Jie tada neturėjo galimybės pasiskiepyti. Bet jūs dabar jau turite tą galimybę, ir jei rudenį ar žiemą pasikartos ligoninių perpildymas, mes tikrai galėsime jus kaltinti ir jums kris didelė dalis kaltės už tą situaciją“, – aiškino jis.

Foto: Vidmantas Balkūnas

Žinutę D. Matulis perdavė ir tiems, kurie galvojo, jog vakcinos tėra eksperimentinės.

„Taip, tai tiesa, nei viena vakcina dar nėra galutinai patvirtinta FDA, nes tiesiog praėjo per mažai laiko. Tačiau kadangi infekcija išplito labai plačiai, turime labai daug vakcinos poveikio duomenų ir jie yra stebėtinai geri. Prieš metus galvojau, kad vakcinos turės daugiau pašalinių poveikių. Jei bijote adatos, tai pagalvokit, kad tai kaip uodo įkandimas. Jis prileidžia daug įvairių medžiagų, bet juk to taip labai nebijome?“ – rašė jis.

Keli liūdni pavyzdžiai

Biochemikas D. Matulis taip pat feisbuke pasidalijo ir keliomis itin liūdnomis istorijomis.

„Diskutavau su gyvybės draudimo kompanijoje dirbančiu agentu ir jis man vardijo savo mirusius buvusius klientus“, – rašė jis.

Pateikiame šiuos pavyzdžius.

1) 43 metų finansų specialistas, sveikas, važiavo dviračiu, šokdavo į eketę, ėjo į pirtį, sportavo. Kaimynas turėjo karantinuotis, nes vaikas parnešė virusą iš darželio. Po savaitės karantino sako ateisiu paplepėti, pasėdėjo apie 3 valandas. Po 3 dienų žmona pasijuto prastai, vėliau ir jis. Žmona jautėsi tai geriau tai prasčiau, o jam vis prastyn, ligoninė, plaučių nepakankamumas, inkstai, kepenys, ir lapkričio mėnesį žmogaus neliko.

2) Jam būtų buvę 50 metų. Sūnus išlaikė egzaminą, ir nežiūrint to, kad buvo uždrausta, jaunimas gal 12 žmonių pirmakursiai atšventė iki paryčių, sūnus pasigavo virusą, grįžo namo viešuoju transportu, buvo namie. Nuo jo užsikrėtė tėtis, mama, draugė, draugės mama. Tėtis buvo įmonės direktorius. Per 3 savaites jo neliko. Neturėjo realiai žinomų nusiskundimų, mirė nuo COVID komplikacijų. Užtat studentai atšventė išlaikytą egzaminą...

3) Moteris atsakinga, dirbo valstybinį darbą. Atvažiavo pas ją pusseserė iš Alytaus pažiūrėti 3 metų vaikelio (nors žinojo, kad serga, bet nesakė, nes ji gi su kauke!). Moteris užsikrėtė. Tris savaites buvo sunku, po to gerokai pablogėjo 4 savaitę ir dar per 2 savaites jos neliko. Dviejų vaikų mama, 37 metai būtų. Jokių akivaizdžių negalavimų iki tol neturėjo. Gavo pilną draudimo apsaugą.

4) Slaugytoja iš Vilnios, važiuodavo į slaugos namus dirbti. 47 metų. Ji užsikrėtė, pasijuto nekaip, bet ne taip ir blogai. Tai judėjo toliau. Jai reikėjo karantinuotis, bet judėjo. Apkrėtė kaimynus artimai bendraudama. Ji pati po 1,5 mėn pasijuto itin blogai ir mirė per kelias dienas.

5) Buhalterė, sėdėjo jos keturios kabinete. Viena jų buvo su visais simptomais. Klausė, kas atsitiko. Gal peršalau. Buvo nuėjusi pas kirpėją nelegaliai, kuri priiminėjo namuose daug ką, nors nebuvo leidžiama. Ji toliau dalino virusą namuose. Visas apkrėtė. Buhalterė mirė, jai buvo 52 metai.

6) 38 metų IT administratorius, keturias savaites gydėsi namie, dar po savaitės mirė.

7) Jauniausia mirusi apsidraudusi buvo tik 27 metų, mirė nuo COVID–19. Vyras bėgiojo maratoną, 39 metų, buvo COVID-19 skeptikas, juokėsi iš ligos, bet pasigavo, rugsėjį jis persirgo ir išgijo. Tačiau dabar jis sako: „šiknos nenunešu 3 km, mėginau bėgti, neatgaunu formos dėl kvėpavimo negalios“.

„Draudimo kompanija išmokėjo daug pinigų, tik ar to reikėjo? Žmonės turėjo teisę pasirinkti, jie visi galvojo, kad jiems nieko nenutiks. Kai kurie padarė neteisingus pasirinkimus. Neapsaugojo savęs ir kitų. Taip pat kaip su žuvusiais autoavarijose. Nei vienas juk negalvojo, kad jam tai nutiks. Tai juk tik statistika. Taigi, jūs galite pasirinkti, bent kol kas. Ir aš labai raginu geriau pasiskiepykit viena diena anksčiau negu viena diena per vėlai“, – savo feisbuko įrašą užbaigė VU profesorius D. Matulis.