„Kalbant apie nepaprastosios padėties įvedimą, turėtų būti aiškiai iškomunikuoti vykdomosios valdžios motyvai, kodėl tai būtų reikalinga padaryti ir būtina surasti labai platų politinį sutarimą. Dėl tų motyvų pagrįstumo turėtų įvykti labai išsami diskusija“, – Delfi sakė Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.
Vertinant žmogaus teisių aspektą, nepaprastoji padėtis, pasak jo, sudarytų galimybę apriboti tiek migrantų, tiek vietos gyventojų teises, tačiau Seimas galėtų diskutuoti dėl konkrečių priemonių.
„Nepaprastosios padėties nutarimas, kurį priimtume, jeigu būtų poreikis įvesti, tai jis yra palankesnis žmogaus teisių aspektu, nes tada yra labai aiškiai suformuluojama, kokios žmogaus teisės ribojamos, kokiam laikotarpiui ir apie šiuos ribojimus yra informuojamos tarptautinės organizacijos. Visų pirmiausia – Europos Taryba, nes tai yra ir su mūsų Konstitucija susiję dalykai, ir su pagrindine Europos Žmogaus teisių ir laisvių konvencija“, – paaiškino T. V. Raskevičius.
Jis teigė negalintis vienareikšmiškai sakyti, kad šiuo metu jau reikia nepaprastosios padėties.
„Dėl to reikalinga išsami politinė diskusija“, – akcentavo komiteto vadovas.
„Man vis dar kyla klausimas, ar tikrai 3 tūkst. žmonių, kalbu apie migrantus, prieglobsčio prašytojus, kurie šiuo metu LR teritorijoje, yra pakankamas pagrindas pradėti svarstyti nepaprastosios padėties situaciją“, – tęsė T. V. Raskevičius.
Politikas taip pat pažymėjo, kad kol kas sudėtinga pasakyti, kokios nepaprastosios padėties priemonės galėtų būti įgyvendinamos.
„Labai sunku tą vertinti. Susirinkimų ribojimus reikėtų galvoti, jeigu tai užkerta kelią kažkokiems valstybinių institucijų legitimiems veiksmams įvykdyti. (…) Man akivaizdu, kad tie žmonės tiesiog nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų ir buvo imtasi atitinkamų priemonių. Pasikartosiu – jei operatyvinės institucijos turėtų papildomos informacijos, reikėtų su ja susipažinti“, – pridūrė T. V. Raskevičius.
Širinskienė nemato pagrindo tokiam režimui: nepaprastoji padėtis neturi būti priedanga valdžios negebėjimui
Buvusi Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkė ir dabartinė jo narė Agnė Širinskienė savo ruožtu teigė esanti skeptiška dėl poreikio įvesti tokį režimą.
„Aš ir ankstesnėje kadencijoje į tuometės opozicijos siūlymus įvesti nepaprastąją padėtį labai atsargiai žiūrėjau, ir dabar labai atsargiai žiūriu, nes nepaprastoji padėtis visada reiškia labai didelius ribojimus. Tikrai dabar, bent jau po vakar, kaip buvo elgiamasi Rūdninkų istorijoje, kai žmonės tiesiog už pulti su ašarinėmis dujomis, susidaro vaizdas, kad valdžia nesusitvarko su situacija“, – komentavo parlamentarė.
Valdantieji, jos teigimu, nepaprastąją padėtį tikriausiai naudotų kaip būdą „užčiaupti vietos bendruomenę“.
„Kaip žinia, per nepaprastąją padėtį galima apriboti ir susibūrimų laisvę, galima ir cenzūrą iš esmės įvesti, ir kitus dalykus, kurie demokratinėje visuomenėje taikomi kraštutiniais atvejais“, – sakė A. Širinskienė.
Ji kritikavo, pasak jos, nesugebėjimą tinkamai pasitelkti kariuomenės pajėgumus situacijai valdyti ir negebėjimą operatyviai ištiesti koncertiną pasienyje.
„Nepaprastoji padėtis neturėtų būti priedanga valdžios nesugebėjimui arba valdžios nemokėjimui šnekėtis su žmonėmis“, – akcentavo politikė.
TTK narės tvirtinimu, valdžia turi ieškoti būdų ir bandyti su žmonėmis kalbėtis, jiems paaiškinti situaciją ir su jais derėtis.
„Susidūrus su tokiu iššūkiu žmonėms yra baisu, jiems reikia paaiškinimo, su jais reikia tartis, šnekėtis, galbūt už tam tikrą pakentėjimą ar leidimą kurti migrantų stovyklavietes pažadėti kažką mainais – kažkokį infrastruktūros gerinimą. Reikia bandyti su žmonėmis susitarti taikiai“, – tęsė parlamentarė.
A. Širinskienė taip pat pabrėžė, kad apskritai teisinio pagrindo skelbti tokį režimą, jos nuomone, nėra.
„Kol kas, kiek aš skaitau įstatymą, realiai pagrindo tikrai tam nėra. Nepaprastoji padėtis, pagal įstatymą, gali būti įvedama, cituoju, kai valstybėje dėl susidariusios ekstremalios situacijos, kyla grėsmė konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai ir šios grėsmės neįmanoma pašalinti Konstitucijoje ar įstatyme įtvirtintų nepaprastųjų priemonių. Tikrai nėra tokios situacijos“, – pabrėžė politikė.
Situacija Rūdninkuose, atkreipė dėmesį A. Širinskienė, taip pat parodė, kad numalšinti neramumus pareigūnai sugeba.
„Tikrai pagrindo nėra“, – pridūrė parlamentarė.
Pateikė pasiūlymą dėl nepaprastosios padėties
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė antradienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė, jog Vyriausybei siūloma galvoti ir apie nepaprastąj padėtį.
„Vidaus reikalų ministerija (VRM) teikia siūlymą galimai, pagal situaciją, įsivertinti ir galbūt skelbti nepaprastąją padėtį pasienio ruožuose. Mes tokį siūlymą esame pateikę, jis yra vertinamas Vyriausybės lygmenyje“, – teigė ministrė.
A. Bilotaitės tvirtinimu, esant poreikiui, gali būti atstatoma ir kontrolė prie kitų šalių sienų.
„Esant reikalui, vidinių sienų kontrolė gali būti atstotoma. Šiuo metu vertiname, kad naudojamos priemonės yra pakankamos, bet, jeigu matysime, kad reikalinga, tą mechanizmą įjungsime. Šį klausimą esu aptarusi ir su Lenkijos vidaus reikalų ministru“, – teigė ji.
