Pasak L. Kasčiūno, tokiu atveju pasienio kontrolę perimtų kariuomenė ir patekimas į Lietuvos teritoriją būtų neįmanomas.

„Visos opcijos turi būti svarstomos, mes visoms situacijoms turime būti pasirengę, ir tai viena iš opcijų, kuri gali virsti realybe“, – apie galimybę įvesti nepaprastąją padėtį pasienyje su Baltarusija BNS sakė L. Kasčiūnas.

Pasak jo, esminis skirtumas būtų tai, kad „iš esmės būtų visiškai kontroliuojamas sienos peržengimas, bet kokie pažeidimai būtų užkardomi ir patekti į Lietuvos teritoriją būtų uždrausta“.

„Iš esmės tai reiškia, kad tam tikrame pasienio regione, išlaikant visas teises ir laisves, neveikiant mūsų demokratinio proceso, tik pasienio erdvėj, perima kontroliavimą kariuomenė ir iš esmės siena yra uždaroma ir pažeidimai negalimi“, – teigė L. Kasčiūnas.

Pasak Seimo komiteto vadovo, esant tokiam režimui Lietuva neprivalėtų įsileisti migrantų, o kariuomenės dislokavimas, L. Kasčiūno teigimu, atgrasytų nuo bandymo pereiti sieną.

Parlamento komiteto vadovas taip pat teigė, kad norint įvesti nepaprastąją padėtį reikėtų aukščiausios šalies vadovybės sutarimo – tiek prezidento, tiek Seimo.

„Čia turi būti prezidento dekretas, mano požiūriu, turėtų būti žodis ir iš prezidento puses“, – sakė L. Kasčiūnas.

Pagal įstatymą, nepaprastąją padėtį įveda Seimas, o tarp Seimo sesijų tai gali padaryti prezidentas, tačiau tuomet jis šaukia neeilinę Seimo sesiją, ir parlamentas šalies vadovo sprendimą patvirtina arba panaikina.

Apie nepaprastosios padėties įvedimą sprendžiant migrantų krizę antradienį prakalbo ir Seimo opozicijos lyderis Saulius Skvernelis, tačiau pažymėjo, kad tam reikia plataus politinio sutarimo, taip pat darbo su visuomene.

Apie nepaprastąją padėtį politikas pasisakė po pirmadienio vakarą numalšinto protesto Rūdninkuose, kur keliasdešimt žmonių besipriešindami planams poligone apgyvendinti nelegalius migrantus bandė blokuoti kelią į teritoriją. Riaušių malšinimo pareigūnai juos nuo kelio patraukė jėga.

Pagal įstatymą, nepaprastoji padėtis gali būti įvedama visoje Lietuvos teritorijoje ar jos dalyje – atskiruose valstybės teritorijos administraciniuose vienetuose, pasienio ruože ar kitose valstybės teritorijos dalyse.

Nepaprastoji padėtis yra ypatingas teisinis režimas, leidžiantis taikyti laikinus naudojimosi fizinių asmenų teisėmis ir laisvėmis apribojimus, gi būti įvedama komendanto valanda.

Nepaprastoji padėtis gali būti įvedama, kai dėl valstybėje susidariusios ekstremalios situacijos ar krizės kyla grėsmė konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai ir šios grėsmės neįmanoma pašalinti nepanaudojus Konstitucijoje ir įstatyme nustatytų nepaprastųjų priemonių.