Praėjusio šimtmečio viduryje sukurtas gaminys tik skamba kiek juokingai – dėl savo panašumo į muzikinį instrumentą, panašų į armonikėlę, pasienyje dabar naudojama koncertina nėra skirta muzikai.
Koncertina ne veltui vadinama „razor wire“ – pažodžiui išvertus reikštų „Skustuvas ir viela“. Vietoje spyglių ji turi aštrius peiliukus ar skustuvus primenančius dantukus iš skardos – jie ne šiaip duria, bet ir pjauna, tad į tokią vielą įsivėlęs žmogus rizikuoja skaudžiai susižaloti.
Ekspertai pažymi, kad tai nėra panacėja nuo neslopstančio migrantų srauto – skubiai ir pernelyg retai nutiestą vielą bandoma ir perlipti, ir pro ja prasmukti. Pačios koncertinos esama įvairių rūšių – specifikacijos skiriasi ne šiaip sau, o kiekvienas tipas turi savo funkciją.
Lietuvos kariuomenė, kuri pirmoji sureagavo į koncertinos poreikį pasienyje ir iškilmingai prieš kameras parodė, kaip ji tiesiama, jau išnaudojo tam skirtą rezervą – nutiesta 4,5 km pačios vielos, tačiau panaudojus ją keliais sluoksniais pati koncertinos užtvara tesiekia vos kelis kilometrus. O sienai aptverti tokia pjaunančia viela reikėtų daugiau.
VRM nurodo vienus skaičius – 550 km iš 679 km sienos su Baltarusija, nors koncertinos reikia pažeidžiamiausiems ruožams pridengti. Bet net ir tokiu atveju tai reiškia, kad koncertinos poreikis yra ne keli, ne keliasdešimt, o šimtai kilometrų. Iš kur jos gauti? Atsakingos institucijos turi ne vieną pasiteisinimą.
Pagalbos iš užsienio neužteks
Atrodytų, padėtis nėra visiškai tragiška: „Delfi“ jau skelbė, kad Lietuvai paprašius paramos fizinio barjero ties Lietuvos-Baltarusijos siena įrengimui, padėti pasisiūlė Estija – ir taip jau viena daugiausiai pagalbos migrantų krizės akivaizdoje atsiuntusi šalis siunčia į Lietuvą krovinį su 100 km koncertinos.
„Lietuva yra mūsų artima sąjungininkė, tad mūsų užduotis padėti nedelsiant, kai šalį ištiko krizė. Taip pat nuo rugpjūčio 1 dienos Estija pasirengusi atsiųsti tris bepiločių orlaivių įgulas, kurios padės stebėti Lietuvos pasienį“, – pranešime sakė Estijos krašto apsaugos ministras Kalle Laanetas.
„Koncertinos įsigijimas vyksta, tikrai tas procesas, kas susiję su tiekimu – jis nenutrūksta. Matyt, kad rytoj ryte pasieks 100 kilometrų koncertinos iš Estijos. Esu labai dėkinga estams. Matyt, tie dvišaliai santykiai, tas dvišalis kontaktas duoda rezultatų“, – pirmadienį žurnalistams taip pat patikino Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Be to, vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius teigė, kad papildomų vielos kiekių ieškoma „dvišalės pagalbos būdu“, kalbamasi su keliomis valstybėmis dėl galimybės koncertinas pirkti arba gauti dovanų, tarp jų – Danija ir Slovėnija.
Tai nėra paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio: migrantų krizę atidžiai sekanti Lenkija galėjo būti viena tiekėjų tokiai vielai, tačiau susirūpinusi savo, dar ilgesnio pasienio apsauga, Lenkija pati užsakė papildomus kiekius koncertinos savo poreikiams.
Lietuvoje kariuomenės skirti koncertinos rezervai, kaip savo feisbuko paskyroje tikino Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, jau panaudoti – 4,5 km.
Tiesa, jis „Delfi“ pažymėjo niekur nesakęs, kad išnaudoti visi kariuomenės rezervai – tiesiog kariuomenė pirmoji atsiliepė į savų rezervų neturėjusios VRM prašymą. Tikrųjų skaičių atskleisti esą negalima.
Be to, anot ministro, dabar svarbu orientuotis ne į tuos kelis kilometrus, o į darbus – ypač tikimasi, kad kariuomenei daugiau padės pati VRM, nors šios ministerijos teigimu, dar iki rugpjūčio vidurio koncertinos tiesimu rūpinsis kariuomenė. Vėliau, įvykus pirkimo procedūroms – privatus tiekėjas.
Ministras pažymėjo, kariuomenės daliniai operaciniams poreikiams turi savų koncertinos rezervų. Išties, pažvelgus į viešuosius pirkimus, per pastaruosius kelerius metus kariuomenės daliniai, konkrečiai „Geležinio vilko“ mechanizuotosios brigados batalionai atskirai supaprastintų viešųjų pirkimų būdu vykdė mažos vertės pirkimus, kurių kaina siekia keliasdešimt tūkstančių eurų.
Pernai liepą Karinės oro pajėgos įsigijo apie 200 vnt. rulonų koncertinos. Ankstesnių pirkimų metu Oro gynybos batalione ir Vaidoto batalione matomi ir mažesni kiekiai – iki 90 vnt. ritinių. Vieno tokio rulono skersmuo siekia nuo 600 mm iki 980 mm, o vieno rulono ilgis – nuo 13 iki 15 metrų. Suprantama, tokių kiekių, kuriuos turėjo kariuomenė savo poreikiams sienai padengti neužtenka ir nebūtų užtekę. Bet ne tam kariuomenės daliniai ir pirko koncertiną.
„Inžinierinės užtvaros atsargos buvo kaupiamos pagal karinį poreikį, o ne pasienio tvoros statybai“, – pažymėjo A. Anušauskas. Vis dėlto poreikis jau dabar yra, o kitas Vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas jau patikino, kad „artimiausiu metu ketinama įsigyti dar 20 km koncertinos“.
Kas tas „artimiausiu metu“ ir kodėl kalbama tik apie 20 km, kai poreikis yra didesnis, VRM nepatikslina. VRM atstovė Lina Laurinaitytė-Grigienė patikino, kad pasiūlymų yra ne vienas, gali dalyvauti visi tiekėjai, nepaisant to, kad dabar yra didelis koncertinos poreikis, o su pasiūla situacija sudėtinga, jau vyksta mažos vertės konkursas, ministerija stengiasi pagreitinti procedūras „įstatymų numatyta tvarka“.
VRM atsiųstame komentare į „Delfi“ klausimus ji patikslino, kad šiuo metu vyksta vienas pirkimas, o artimiausiu metu bus paskelbti dar du viešieji pirkimai. Bus perkama 980 mm skersmens viela. Ir nors kilmės šalis esą nesvarbi, būtina turėti Europos Sąjungos sertifikatą.
„Pirminiame etape ketinama įsigyti koncertinos, kuria būtų galima uždengti labiausiai pažeidžiamą 95 km pasienio ruožą. Fizinio barjero įrengimui iš Vyriausybės rezervo buvo skirta 4,8 mln. eurų“, – pabrėžė ministrės atstovė, pridūrusi, kad iš viso Lietuvos–Baltarusijos sienos apsaugai užtikrinti – tvorai pastatyti ir koncertinai nutiesti – skyrė 41 mln. eurų. Tiesa, terminai „priklausys nuo to, kaip greitai įvyks pirkimo procedūros“.
Rezervavo tūkstančius rulonų, o tada dingo
Tačiau išaiškėjo kita keista detalė. „Delfi“ pasidomėjus koncertina Lietuvoje prekiaujančiomis įmonėmis, kurios jau turi ilgametės patirties pagal sutartis tiekti šią pjaunančią vielą kariuomenei, kitoms institucijoms, dar liepos 8-ąją vienos įmonės vadovas Giedrius Taraškevičius pateikė raštišką pasiūlymą VSAT. Kaip tik tada pasienyje kariai pradėjo tiesti savo turimos koncertinos užtvaras.
„Mane suėmė pyktis, kai sakė, kad trūksta koncertinos, kai pas mane sandėlyje iki šiol guli tūkstantis rulonų, galiu atkrauti įvairių diametrų. 980 mm yra efektyviausias“, – „Delfi“ tikino G. Taraškevičius, kuris parodė ir patį pasiūlymą.
Jame teiraujamasi, ar reikalinga „Europoje pagaminta ir Europos sertifikatus (o ne trečiose šalyse pagaminta ir Europoje nesertifikuota) turinti pjaunanti viela“. Įmonės vadovas tikino iš sandėlio galintis pristatyti 3-6 tūkst. vienetų koncertinos rulonų, t. y. 45-90 km ilgio užtvarai įrengti, pasiūlė pasidalinti „turima analogiškų projektų įgyvendinimo informacija, pateikti pavyzdžius“.
„Į šį pasiūlymą sureagavo, paklausė apie tiekimo galimybes, kainą. Mes, liepos 9 iš ryto į visus klausimus atsakėme. Jie rezervavo 6000, po to 10000 koncertinos rulonų (tveriant 3 juostom, piramide, galima blokuoti 50 km sienos). Ir tuo viskas baigėsi. Pirmadienį, liepos12-ą jie jau nekalbėjo apie jokius poreikius, o mūsų klausimas apie rezervuotas prekes nebuvo išgirstas“, – tikino įmonės vadovas.
Jo teigimu, „kažkas įvyko vyriausybėje“ ir koncertiną rezervavęs VRM turto valdymo ir ūkio departamentas tiesiog „dingo“, nors buvo žadėta, kad įmonė galėtų parūpinti po 2 km vielos per savaitę. Pašnekovas taip pat atkreipė dėmesį ir į vielos gamybos bei tiesimo subtilybes.
„Svarbiausia yra aukštis, 98 cm skersmens viela yra efektyviausia, sertifikuotų Europos gamintojų standartas yra 14-15 metrų (viena spiralė), tuo ir skiriasi nuo kinų gamintojų, kurių ilgis – tik 12 metrų. O dar svarbu kaip dėsi ruloną: taip nedaroma, kad pririši ir viskas.
Normali praktika yra trys rulonai – du apačioje, vienas viršuje, ir tai minimalus variantas“, – teigė pašnekovas. Jo manymu, teisingai sudėta ir kas tris metrus kuolais įtvirtinta koncertina nebus taip paprastai įveikiama – suslėgtos trimis lygiais jos lengvai nepakelsi, gali lengvai susižeisti. Be to, tai yra atgrasymo ir stabdymo priemonė, kuri efektyvi su stebėjimo sistemų panaudojimu – kol koncertiną bandoma įveikti, per tą laiką į šią vietą jau gali atvykti patrulis.
Paprašyta pakomentuoti šią situaciją VRM atstovė negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, kad ministerija nereagavo į užklausas dėl rezervacijos, bet tikino, kad visi pirkimai vykdomi pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, o visos įmonės, turinčios reikalingą prekę ir atitinkančios reikalavimus, gali dalyvauti pirkime, teikdamos savo pasiūlymus.
