„Tai, ką mes darome Lietuvoje, yra kova su pasekmėmis. Mes turime žiūrėti, ar pakankamai darome kovai su to, kas dabar vyksta, priežastimis. Kovai su priežastimis mes darome tikrai per mažai ir to nepakanka. O dėl kovos su pasekmėmis visada galime šnekėti, ar čia mažiau maisto duoti ar daugiau, bet reikia aiškiai tiems žmonėms įvardinti, kad Lietuva nebus ta rojaus valstybė ir nebus keliu į Europos Sąjungą, tai čia ir tvorų statymas ir įstatymų nuostatų griežtinimas“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė A. Mazuronis.

„Darbietis sako nesutinkąs su Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas pasirašiusiu, tačiau daug kritikos dėl galimų žmogaus teisių pažeidimų išsakiusiu prezidentu Gitanu Nausėda. Pasak A. Mazuronio, žmogaus teisių principai neturėtų būti taikomi, kai nelegalūs migrantai yra pasitelkiami politinio spaudimo tikslams.

„Visiškai nesutinku su prezidentu, kai jis sako, kad čia kažkokias žmogaus teises reikia įžvelgti. Kokios čia žmogaus teisės gali būti, kai vyksta nenormali migracija, vyksta akivaizdus politinis veiksmas iš kaimyninės valstybės. Tai šitoje vietoje žmogaus teises mes turime pamiršti ir labai aiškiai įvardinti, kad mūsų žmonių teisės yra daug svarbesnės, nei tų, kurie leidžia save naudoti kaip įrankį politiniam spaudimui XXI amžiaus viduryje“, – tvirtino parlamentaras.

Darbo partijos frakcijos narys kartu akcentavo, kad ir pats šalies vadovas esą ne visada yra nuoseklus įvairiais žmogaus teisių klausimais.

„Man atrodo, šita situacija diktuoja labai aiškiai, kad žmogaus teisės mes turime trumpam pamiršti, bent jau taip, kaip aš supratau, kad prezidentas norėtų, jog būtų traktuojamos. Beje, labai keista, kad prezidentas tas pačias žmogaus teises skirtingomis situacijomis arba prisimena, arba užmiršta“, – teigė A. Mazuronis.

Per praėjusią parą, ketvirtadienį, pasieniečiai, pirminiais duomenimis, sulaikė 92 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusius migrantus. Šiemet pasienyje su Baltarusija iš viso sulaikyta 2 430 neteisėtų migrantų.

Tarp visų 92 ketvirtadienį sulaikytų užsieniečių 73 prisistatė Irako piliečiais ar turėjo šios šalies dokumentus.

Migrantams bus atliekami testai dėl COVID-19, o iki rezultatų gavimo šie asmenys yra izoliuoti. Įvykių aplinkybės tikslinamos, vyksta tyrimai. Apie pasiprašiusius prieglobsčio asmenis informuotas Migracijos departamentas, kuris nagrinėja tokius prašymus.

Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos iki vidurnakčio iš ketvirtadienio į penktadienį bandė patekti 2 430 neteisėtų migrantų. Šis skaičius yra 30 kartų didesnis, nei buvo per visus 2020 metus. Pernai Lietuvos pasienyje sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. – 104, 2017 m. – 72.

Šią liepą pasieniečiai sulaikė 1 769 migrantus. Birželį tokių buvo 473, gegužę – 77, balandį – 70, o kovą – 8.

Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 1 380. Taip pat sulaikyti 184 Kongo, 124 Kamerūno, 78 Gvinėjos, 77 Afganistano, 76 Rusijos, 74 Irano, 71 Sirijos bei kitų šalių piliečiai.

Nuo metų pradžios, pirminiais duomenimis, daugiausia migrantų sulaikyta Druskininkų savivaldybės ribose – 586. Šalčininkų rajone sulaikyti 540 neteisėtai iš Baltarusijos patekusių užsieniečių, Varėnos – 457, Ignalinos – 391, Švenčionių – 201, Lazdijų – 153.

Labai išaugus tokių atvejų skaičiui VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai. Be to, pasieniečiams pagalbon atėjo pajėgos iš kitų Lietuvos institucijų, tarp jų kariuomenės, taip pat Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros FRONTEX bei Estijos pareigūnai.