Tuo metu optikos salonas laikėsi kategoriškos pozicijos – klientė gavo tokius akinius, kokius užsisakė, be to, pažymėjo, kad „akiniai tik padeda geriau matyti, tačiau jie nėra akių gydymo priemonė“.

Tačiau viską į savo vietas sudėliojo teisėjai, kurie konstatavo, kad yra teisi pirkėja, nes akinius pardavęs salonas jai nesuteikė pakankamos informacijos apie parduodamą prekę, todėl moteris nusipirko tokius korekcinius akinius, kurių nešioti negali.

„Pagaminti akinių lešiai moteriai nebuvo tinkami, todėl galima daryti išvadą, kad optikos salonas netinkamai įvykdė savo prievolę pagal vartojimo sutartį“, – nutartyje, kuria buvo paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, nurodė apeliacinės instancijos teismo teisėjai.

Pasak teisėjų kolegijos, netinkamai prievolę klientui įvykdę verslininkai turi pareigą atlyginti vartotojos patirtus nuostolius dėl netinkamai suteiktų paslaugų.

Neįtikėtina, bet aršus ginčas ne tik Vartotojų teisių apsaugos tarnyboje (VTAT), bet ir dviejų instancijų teismuose net ne vienerius metus vyko dėl 46 eurus kainavusių akinių. Nors klientei ir buvo palankus VTAT sprendimas, su juo nesutiko Panevėžyje esanti optika, kuri tarnybos sprendimą ginčijo teismuose.

Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad viena panevėžietė pensininkė kreipėsi į optikos saloną dėl korekcinių akinių pagaminimo. Užsakymo metu už akinius moteris sumokėjo 46 Eur, jie netrukus buvo pagaminti, tačiau nepraėjus nė dviem savaitėms ji kreipėsi į saloną su pretenzija, reikalaudama sugrąžinti pinigus, nes, kaip pati nurodė, „korekciniai akiniai netiko, kadangi akys greit pavargsta“.

Kadangi akinius pardavusi bendrovė atsisakė sugrąžinti pinigus, moteris kreipėsi į vartotrojų teises ginančią VTAT, prašydama, kad būtų nutraukta prekės pirkimo-pardavimo sutartis ir grąžinti sumokėti pinigai. Po tyrimo tarnyba pripažino pagrįstu ir tenkino vartotojos reikalavimą vienašališkai nutraukti korekcinių akinių pagaminimo sutartį ir grąžinti sumokėtus pinigus. Bet verslininkai su tokia tarnybos pozicija nesutiko ir ją bandė užginčyti teisme.

Asociatyvi nuotrauka
Foto: Shutterstock

Ieškinį teisėjams įteikę optikos teisininkai nurodė, kad tuo metu, kai klientė kreipėsi į saloną dėl korekcinių akinių pagaminimo, jai vietoje buvo nustatytas regėjimo stiprumas, taip pat buvo parinkti lęšiai ir rėmeliai.

Anot optikos atstovų, užsakyme buvo nurodytas akinių lęšių storis – klientė pasirinko storesnius, nes jie buvo pigesni.

„Klientė neturėjo gydytojo recepto akinių lęšiams, todėl optikos darbuotojas savo kompetencijos ribose padėjo jai pasirinkti tokio stiprumo lęšius, kurie labiau tinka – tam buvo naudojama lentelė akiniams skaitymui parinkti iš 40 cm atstumo, – optikos atstovai pabrėžė, kad moteriai buvo paaiškinta, kuo skiriasi plonesni ir storesni lęšiai, taip pat nurodyta, kad jos pasirinkti lęšiai, atsižvelgiant į stiprumą, negali būti labai ploni. – Pirkėja norėjo ekonominio varianto, todėl pasirinko normalaus storio akinių lęšius, visi jos pasirinkimai buvo įrašyti į užsakymo formą, kurio vienas egzempliorius jai buvo atiduotas.“

Kai akiniai buvo pagaminti, verslininkų teigimu, juos atsiimdama moteris patvirtino, kad „gavo tvarkingus ir kokybiškus korekcinius akinius“, nes juos išbandžiusi nurodė, jog mato gerai.

„Akinių atidavimo metu klientė sutiko ir su akinių lęšių storiu, nes akinius pasitikrino atsiimdama ir, be jokios abejonės, jeigu lęšių storis būtų buvęs ne toks, būtų pareiškusi pretenzijas“, – optikos atstovų teigimu, atsiimdama akinius klientė jokių pretenzijų nepareiškė, todėl esą yra laikytina, kad ji gavo daiktą tokį, kokį užsakė.

Ieškinyje teismui optika taip pat nurodė, kad lęšių storis nėra kokybės trūkumas, o tik viena iš daikto savybių.

„Taip pat pažymėtina, kad prekyboje yra laisvai pardavinėjami jau pagaminti korekciniai akiniai, kuriuos asmuo pasirenka pats, be jokios specialisto pagalbos – akiniai tik padeda geriau matyti, tačiau jie nėra akių gydymo priemonė, korekciniais akiniais yra tik pagerinamas regėjimas“, – teismui nurodė optikos teisininkai.

Pasak optikos, kreipdamasi su pretenzija dėl pinigų sugrąžinimo moteris nurodė, kad jai esą nebepatinka stori akinių lęšiai ir norėjo juos grąžinti, bet jai buvo priminta, jog kokybiški pagal individualų užsakymą pagaminti akiniai negali būti grąžinami.

„Jai taip pat buvo pasiūlyta perdaryti akinius su plonesniais lęšiais, sumokant lęšių skirtumą, tačiau klientė atsisakė“, – pažymima teismui įteiktuose dokumentuose.

Be to, optikos salono atstovai pabrėžė, kad korekciniai akiniai optikoje gali būti perkami arba pagal oftalmologo receptą arba pačiam žmogui pasirenkant norimus lęšius.

„Teisės aktuose nėra įpareigojimo korekcinius akinius parduoti tik pagal gydytojo receptą, klientė pati pasirinko nevykti pas gydytoją oftalmologą recepto išrašymui ir optikoje lęšius rinktis pati“, – teigė verslininkai.

Asociatyvi nuotrauka
Foto: Scanpix

Anot jų, klientei korekciniai akiniai buvo pagaminti pagal akinių užsakymo dienos duomenis – pagaminti tokie lęšiai, kuriuos nurodė kaip jai tinkamiausius.

„Ji jau daug metų iki kreipimosi į optiką nešiojo akinius ir su naujai pasirinktais lęšiais matė geriau“, – optikos atstovų teigimu, tik kilus ginčui dėl akinių moteris kreipėsi į gydytoją oftalmologą, kuris diagnozavo jai akių ligas, kurios keičia matymą ir apsunkina korekcinių akinių parinkimą. O tai, anot optikos, reiškia, kad moters pretenzijos dėl blogo matymo su pagamintais korekciniais akiniais yra susijusios su jos akių ligomis, o ne su pagamintų korekcinių akinių kokybe.

Tačiau su tokiais teiginiais nesutiko panevėžietė, kuri pažymėjo, kad optikos išduotame užsakymo lape jos išdėstyti reikalavimai nebuvo įrašyti, taip pat nebuvo naudojamos lentelės akiniams skaityti 40 cm atstumu, be to, niekas jai esą nepaaiškino, kad bus pagaminti korekciniai akiniai ne su plonais lęšiais.

„Jau akinių atsiėmimo metu aš reiškiau pretenzijas dėl akinių lęšių storio bei pernelyg stiprių akinių, tačiau man darbuotoja nurodė, jog akys prie naujų akinių pripras“, – sakė pensininkė.

Ji taip pat pabrėžė, kad prieš užsakant akinius optikos darbuotoja prisistatė esanti gydytoja ir pasiūlė patikrinti regėjimą: „Aš jai buvau pasakiusi, kad man yra diagnozuota katarakta“.

Pensininkė tikino, kad iš optikos atsiimdama akinius pasirašė, nes taip patvirtino jų atsiėmimo faktą, tačiau ne tai, jog jie yra tinkamos kokybės.

„Be to, man buvo nurodyta, kad piniginių lėšų grąžinimas negalimas, jei asmuo neatsiima akinių“, – pabrėžė ji.

Bylos duomenis išanalizavę teisėjai konstatavo, kad optikos darbuotojai, kaip verslininkai, teikiantys profesionalias korekcinių akinių gaminimo paslaugas, su vartotoja sudarydami korekcinių akinių pagaminimo sutartį, netinkamai įvykdė savo pareigą suteikti vartotojai išsamią ir suprantamą informaciją apie teikiamą paslaugą ir galimas pasekmes, todėl jai tenka pareiga atlyginti vartotojos patirtus nuostolius.

Pasak teisėjų, prieš sudarydamas vartojimo sutartį, kuri nėra nuotolinė ar ne prekybos patalpose sudaroma sutartis, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją, taip pat įtvirtinta konkreti suteiktina informacija, jeigu ji nėra akivaizdi iš konteksto.

Kad tokia informacija buvo suteikta, įrodyti privalo verslininkas.

„Verslininkas, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs pareigą suteikti informaciją vartotojui, turi atlyginti dėl to vartotojo patirtus nuostolius“, – pažymėjo teismas.

Teisėjų teigimu, nėra duomenų, kad „optikos darbuotojai, patikrinę klientės regėjimą ir patikros duomenis nurodėę užsakymo lape, aiškiai ir suprantamai informavo vartotoją apie tai, kokio tipo, storio bei kitų savybių korekciniai akiniai bus gaminami už klientės sumokamą sumą“.

„Užsakymo lape nėra pažymėtos jokios informacijos, kad klientė buvo supažindinta, jog pagal nustatytus regos patikrinimo rezultatus nebus ar negali būti pagaminti korekciniai akiniai su plonu lęšiu, ko ji ir siekė įsigydama naujus korekcinius akinius“, – teisėjų teigimu, negalima teigti, kad pirkėja savarankiškai pasirinko korekcinius akinius, nusistatė atstumą tarp akių vyzdžių ir pati nusprendė, kokio stiprumo korekcinius akinius išsirinkti.

„Vartotoja ieškojo jos individualius poreikius atitinkančio sprendimo, kai individualūs poreikiai (t.y. regos patikrinimas) buvo nustatomi būtent optikos salono“, – anot teisėjų, nors optika ir nurodė, kad salone nėra teikiamos oftalmologijos paslaugos ir akių ligos nenustatinėjamos, tačiau viešas klientų informavimas, jog optikoje atliekamas regos patikrinimas bei atitinkamai pagal tai gaminami korekciniai akiniai, neleidžia spręsti, kad vidutinis vartotojas supras ir žinos, jog korekcinių akinių parametrus iš esmės jis nusistato pats.

Pasak teismo, negalima teigti, kad senyvo amžiaus klientė buvo tinkamai bei aiškiai informuota apie jai siūlomus pagaminti korekcinius akinius, lęšių storį.

„Optikos salonas, kaip savo srities profesionalas, turi įvertinti, jog dalis regos patikrinimui atėjusių žmonių gali turėti akių ligų apie kurias jie gali nežinoti, todėl būtent salonas turi pareigą aiškiai ir nedviprasmiškai pateikti klientui informaciją, jog optikoje oftalmologijos paslaugos nėra teikiamos ir akių ligos nėra nustatinėjamos, kad asmuo pats turi išsiaiškinti šią aplinkybę, o atsisakydamas tą padaryti pats prisiima riziką“, – pažymima teismo sprendime.

Teisėjai pabrėžė, kad byloje esančių aplinkybių visuma išties leidžia daryti išvadą, kad dėl pakankamos informacijos nesuteikimo vartotoja įsigijo tokius korekcinius akinius, kurių nešioti negali.