Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad dėl neatsargaus nusikaltimo nuteistai R. Jankauskaitei skiria 6 mėnesius viešųjų darbų – per šį laiką nuteistoji privalės kas mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 val. visuomenės labui.
Be to, nuteistoji privalės nukentėjusiajam nepilnamečiui sumokėti 7 tūkstančius eurų neturtinei žalai atlyginti, nors jis prašė priteisti beveik tris kartus didesnę sumą – 20 tūkst. Eur.
„Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad nukentėjusysis dėl padaryto nusikaltimo ir jo sukeltų padarinių patyrė didelį fizinį skausmą, išgąstį, nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus, ypatingai turint omenyje jo jauną amžių (nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo nepilnametis), kurio metu yra itin svarbi aplinkinių nuomonė apie jo išvaizdą“, – pažymėjo teisėjos Eglės Gruodienės pirmininkaujama trijų teisėjų kolegija.
Pasak teismo, nuo įvykio, kai buvo sužalotas nukentėjusysis, jau praėjo beveik ketveri metai, be to, jis prisipažino, kad po sužalojimų ant veido išlikę „randai tapo mažiau ryškūs ir jis šiuo metu nesulaukia neigiamo aplinkinių dėmesio, jie į tai nelabai reaguoja; nurodė, kad laikas gydo žaizdas ir viskas pamažu pasimiršta“.
„R. Jankauskaitė nusikaltimą padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, atsitiktinai, dėl nepakankamo atsakingumo, iš jos parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, matyti, kad ji augina du mažamečius vaikus, verčiasi individualia fotografės veikla pagal verslo liudijimą, jos pajamos yra nepastovios, sudaro apie 500 Eur per mėnesį, turi močiutės dovanotą žemę, jai padeda tėvai, draugas, prie vaikų išlaikymo prisideda buvęs sutuoktinis, o tai leidžia manyti, kad R. Jankauskaitės turtinė padėtis nėra itin gera“, – teismas nutarė, kad nukentėjusiojo ir prokuroro reikalaujamas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis – 20 tūkst. Eur – yra ženkliai per didelis, toks dydis neatitinka kasacinio teismo praktikos panašiose bylose.
Vilniaus apygardos teismo priimtas nuosprendis įsiteisėjo iš karto nuo paskelbimo, nes baudžiamoji byla buvo nagrinėjama apeliacine tvarka. Prieš tai bylą nagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismas R. Jankauskaitę dėl kaltinimų buvo išteisinęs, tačiau su teismo teisiniu vertinimu nesutiko nei prokuratūra, nei nukentėjusysis bei jo atstovai.
Baudžiamojon atsakomybėn patraukta R. Jankauskaitė pripažino, kad jos vedžiojamas šuo apkandžiojo nukentėjusįjį, tačiau aiškino, kad nenumatė dviejų aspektų: kad šuo gali užpulti nukentėjusįjį ir jo šunį bei kad jai nepavyks nulaikyti šuns už pavadėlio. Be to, jauna moteris guodėsi, kad šuns šeimininkai jai nepasakė, jog šuo pykstasi su nukentėjusiojo šunimi, o tuo metu, kai vedžiojo rusų ilgaplaukio kurto veislės šunį, ji per ausines klausėsi paskaitos.
„Šis šuo yra labai stiprus, aš savo svoriu jo nesugebėjau sustabdyti, apie tris kartus bandžiau atitraukti šunį, bet jis vis puolė nukentėjusįj“, – moteris aiškino, kad augintis buvo gerokai fiziškai už ją stipresnis.
Teismas, įvertinęs kaltinamosios ir nukentėjusiojo parodymus bei atsižvelgęs į ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, pažymėjo, jog „aplinkybė, kad bet kuris šuo gali užpulti bet kuriuos kitus žmones ir gyvūnus, yra savaime suprantama ir nereikalauja papildomo aiškinimo“.
Anot teisėjų, atsargaus gyvūnų laikytojo elgesio reikalauja ir teisinis reguliavimas – įstatymuose numatyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, jog jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui.
„Tai, jog R. Jankauskaitei nebuvo žinoma šuns reakcija į kitus žmones ar gyvūnus, tik dar labiau turėjo sustiprinti jos budrumą, kuriam įtakos turėjo ir ta aplinkybė, jog vedžiodama svetimą šunį ji dėmesį buvo sutelkusi į paskaitos klausymą per ausines“, – teisėjos E. Gruodienės pirmininkaujama teisėjų kolegija pabrėžė, kad R. Jankauskaitė, būdama suaugusi, normalaus protinio išsivystymo, galėjo ir turėjo numatyti, jog jos vedžiojamas šuo gali užpulti nukentėjusįjį ir jo šunį, nepriklausomai nuo to, ar šuns šeimininkai jai nurodė, kad šuo pykstasi su nukentėjusiojo šunimi.
„Teisėjų kolegija sprendžia, kad R. Jankauskaitės kaltė dėl nesunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo pasireiškė neatsargumu – nusikalstamu nerūpestingumu“, – apkaltinamajame nuosprendyje nurodė teismas.
Pasak teisėjų, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiojo veide esantys randai savaime neišnyks, jų visiškai nepanaikins ir chirurginė korekcija: „Nukentėjusiojo veide esantys randai yra nepataisomi, tačiau tai savaime nereiškia, jog nukentėjusiojo veidas dėl tokių randų yra subjaurotas.“
Anot baudžiamąją bylą nagrinėjusių teisėjų, nukentėjusiojo veido išvaizda yra pablogėjusi, tačiau randai nėra tiek dideli ir ryškus, kad veidą darytų neestetišku: „Iš arti randai yra matomi, tačiau nedaro veido išvaizdos nemalonia, nes randų savybės nėra atstumiančios, randai neapima žymios veido dalies ir nedaro jo asimetrišku, tuo tarpu atstumui didėjant randai vis labiau susilieja į visumą su kitais veido bruožais ir tampa sunkiau pastebimi, iš pirmo žvilgsnio, į akį krenta tik odos paraudimas dešiniajame skruoste.“
