Po to, kai prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę išsakė kritikos Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) veiklai, I. Šimonytė sako jokių sprendimų dėl ministro Arūno Dulkio priimti neketinanti.
„Vien dėl kritikos – tikrai ne. Prezidentas niekada neslėpė savo kritiško požiūrio į mano pasirinkimą ir siūlymą teikti A. Dulkį ministru, tai čia nėra nieko naujo. Turbūt dar Vyriausybė nebuvo suformuota, kai tą kritiką girdėjome. Aš tiesiog vertinu tai kaip nuoseklią prezidento nuomonę dėl konkretaus žmogaus“, – „Delfi TV“ laidoje „Pokalbis su Daiva Žeimyte-Biliene“ sakė premjerė.
Kartu Vyriausybės vadovė sakė, kad, jeigu kiltų klausimų dėl reputacijos, skaidrumo, tada jai net nelabai reikėtų prezidento pasisakymo, kad įvertintų tai pagal savo moralės supratimą.
„Kai prezidentas kritikuoja žmogų, dirbantį srityje, kuri turi dabar didžiulę įtampą ir labai didelį krūvį, tai jam tai yra proga kritikuoti, o man tiesiog yra proga vertinti, kas galėtų būti padaryta geriau“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Prezidento kritika dėl skiepijimo tiesiogiai neveikia
Paklausta, kaip Prezidentūros kritika dėl per lėtų skiepijimo tempų veikia procesus, premjerė teigė, kad „niekaip tiesiogiai“.
„Taip pat kaip ir prezidento paskelbta žinia, kad iki liepos 6 ar iki kažkada bus paskiepytas kažkoks skaičius žmonių. Vis tiek juk ne žodžiais mes žmones skiepijame, o vakcinomis ir vėliau veiksmais ir dar bandydami žmones įtikinti, kad šitą sprendimą priimti reikia.
Prezidento kritika yra, matyt, prezidento privilegija, galint kritikuoti ir turint kam permesti atsakomybę. Bet aš manau, kad Vyriausybė tiesiog dirba savo darbą, ir stengiasi pasiekti tokio rezultato, kuris yra geriausias“, – sakė I. Šimonytė.
Vyriausybės vadovė teigė, kad iki rudens didžioji dalis gyventojų bus pasiskiepiję.
„Šiandien yra 43 proc. žmonių, kurie yra pasiskiepiję pilnai, ir dar keletas procentų žmonių, kurie yra pasiskiepiję pirma doze. Tai reiškia, kad jie veikiausiai pasiskiepys ir antra (doze). Todėl, kad tas pildymasis labai nuosekliai matosi. Tikrai per artimiausias dienas ir savaites bus žmonių, kurie pasiskiepys ir papildomai“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Vyriausybės vadovė skaičiuoja, kad jau yra apie 48 proc. žmonių, kurie yra pasiskiepiję bent viena vakcinos nuo kovido doze.
„Tai yra tas skaičius, kuris perlips penkiasdešimt kažkada artimiausiu metu“, – sakė I. Šimonytė.
Bendras darbas – neišvengiamybė
Paklausta, ar apskritai jai yra sunku dirbti su prezidentu, premjerė atsakė klausimu: „ką reiškia sunku?“.
„Man su niekuo nėra sunku dirbti. Aš esu gyvenime dirbusi su skirtingų politinių ideologijų, skirtingų patirčių žmonėmis, nežinau, kiek metų buvau valstybės tarnautoja. Mačiau visokių ministrų, Vyriausybių, su visokiais žmonėmis teko dirbti, – įvairių temperamentų, požiūrių į procesus, mane ar save. Ir kažkaip niekada to nepriimdavau asmeniškai, nes tai yra darbas. Ir tu tiesiog dirbi tomis aplinkybėmis, kuriomis reikia dirbti. Nei aš nesirinkau prezidento, nei jis manęs nelabai galėjo rinktis“, – sakė I. Šimonytė.
Premjerė svarstė, kad jie abu, matydami tą neišvengiamybę, turi siekti geriausio rezultato.
Įvardijo pagrindinę takoskyrą
Ji įvardijo, kur mato pagrindinę takoskyrą tarp Prezidentūros ir Vyriausybės.
„Mes galbūt kartais skirtingai skaitome Konstituciją, nes Prezidentūrai kaip institucijai (gal labiau prezidento patarėjams) galbūt atrodo, kad jie turi kažkokią galimybę vadovauti Vyriausybei ir ministrams, tai tikrai taip nėra. Vyriausybė yra atskaitinga Seimui“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Premjerei „kartais atrodo, kad yra pastangų tiesiogiai vadovauti ministrams, galbūt ir tam tikrais ir nurodymais, ir pavedimais, kas nėra iki galo suprantamas žanras“.
„Galbūt ir perimti iniciatyvą atskirose temose, neturint svertų realiai įgyvendinti tą iniciatyvą, kadangi vis tiek reikia institucijų, išteklių, struktūrų, kurios tai padarytų. Man atrodo, kad tai nėra tai, kuo Prezidentūra ir prezidento patarėjai turėtų užsiimti. Nes prezidentas turi tikrai didelį darbo barą, pirmiausiai, užsienio politikoje ir krašto gynyboje. Tikrai ten, kaip rodo ne vieno mūsų prezidento ankstesnė darbo patirtis ir reputacija tarptautinėje bendruomenėje, galima pasiekti puikių rezultatų“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Premjerė svarstė, kad tokia situacija gali kilti iš to, kad „galbūt Prezidentūroje yra žmonių, kurie įsivaizduoja, kad prezidentas yra šalies viršininkas“.
„Prezidentas nėra šalies viršininkas. Mes vis dėlto esame parlamentinė respublika ir tautai atstovauja taip pat ir Parlamentas ir jo suformuota Vyriausybė. Procesai, kaip Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kaip veikia ir kam atsiskaito, man atrodo, žmonėms, kurie politikoje yra ilgesnį laiką, absoliučiai aiškūs. Žmonėms, kurie prisijungė ne taip seniai, gal iš pradžių klausimų ir kyla, nes gali atrodyti, kad kadangi esi valstybės vadovas, tai tarsi gali kažkaip „mikrovadovauti“ įvairiems procesams, arba tavo patarėjams taip atrodo“, – sakė I. Šimonytė.
Ji pabrėžė, kad taip nėra.
„Yra taip, kad Vyriausybė, pirmiausia, vykdo savo programą, ir už tą programą turi atsiskaityti Parlamentui“, – teigė I. Šimonytė.
Ironiškai žiūri į Prezidentūros susijautrinimą dėl žmogaus teisių
Premjerė su ironija sureagavo į prezidento vyriausiojo patarėjo vidaus politikos klausimais Povilo Mačiulio kritiką dėl migrantų žmogaus teisių.
„Mes, pirmiausia, ketiname spręsti klausimus taip efektyviai, kaip galime, ir gerbdami žmones, kurie tegul ir nelegaliai kirto Lietuvos Respublikos sieną, bet vis dėlto yra žmonės, ir, žinoma, juos kaip žmones atitinkamai dera ir gerbti. Ta pono Mačiulio kritika šiuo atveju man skamba ir šiek tiek ironiškai, todėl, kad tokio susijautrinimo kitais žmogaus teisių klausimais aš anksčiau nesu pastebėjusi“, – sakė I. Šimonytė.
Vyriausybės vadovės nuomone, tai yra daugiau reflektuojama viešojoje erdvėje, kurioje ir Dainius Žalimas, ir kai kurie kiti teisininkai daug pasisako ta tema.
„Nenoriu veltis į didelius teisinius ginčus. Tiesiog manau, kad pagrindinė problema yra srauto klausimas. Jeigu, o tai yra visiškai realu, tų prašymų, kuriuos teks apdoroti mūsų institucijoms būtų kartais daugiau negu yra šiuo metu, akivaizdu, kad ilgas procesas neleidžia pateikti atsakymo, kaip įmanoma, greičiau. O tai yra naudinga ir pačiam žmogui, ir valstybei, tęsiant kitas procedūras“, – aiškino I. Šimonytė.
Premjerė kvietė į situaciją žiūrėti atviromis akimis.
„Prašymai, kurie būna patenkinami, arba tokių prašymų, kuriuos Migracijos departamentas atmestų, o vėliau teismas pakeistų Migracijos departamento sprendimą, yra absoliuti mažuma. Labai dažnai papildoma grandis yra tiesiog būdas patį procesą tęsti kaip įmanoma ilgiau, per tą laiką galbūt tikintis pasišalinti, išvykti į Vakarų Europą, kažkokius kitus dalykus padaryti“, – sakė I. Šimonytė.
Ji teigė, kad tokią dviejų pakopų skundo nagrinėjimo praktiką turi ir kai kurios kitos šalys.
„Turbūt rudenį galėtume grįžti prie svarstymo ir grąžinti buvusią tvarką. Bet tam per šitą artimiausią laiką turime įsitikinti, kad prašymų srautas yra toks, su kuriuo yra įmanoma greičiausiu įmanomu laiku efektyviai susidoroti institucijoms ir teismams“, – kalbėjo I. Šimonytė.
