Migrantai iš Irako ir Afrikos šalių, bandantys pasiekti Europos Sąjungą ir paprašyti čia prieglobsčio, dažnai susiduria su godžiais žmonių gabentojais ir pavojingais sausumos ar jūrų keliais.
O dabar dalis jų įkliuvo į geopolitinę kovą tarp Europos Sąjungos ir Baltarusijos lyderio A. Lukašenkos, kuris itin suaktyvino savo veiksmus po to, kai jo vadovaujamas režimas priverstinai nutupdė tarptautinį skrydį, kad suimtų jauną opozicijos aktyvistą. Tai paskatino visuotinį pasmerkimą ir ES sankcijas.
Šios kovos linijos pastaruoju metu, panašu, driekiasi palei Baltarusijos ir Lietuvos sieną: migrantų iš Baltarusijos, plūstančių į Europos Sąjungos narę Lietuvą, skaičius smarkiai išaugo.
Lietuvos pareigūnai kaltina A. Lukašenką migrantų skatinimu kirsti sieną, taip išnaudojant juos kaip „hibridinius ginklus“. Reaguodama į situaciją, Lietuva planuoja kaip įmanoma greičiau statyti sieną ir priėmė įstatymo pataisas dėl pagreitintų prieglobsčio prašymo procedūrų.
„Neturiu supratimo, kas vyksta tarp Baltarusijos ir Lietuvos“
Žavingame Lietuvos kurortiniame mieste Druskininkuose greitai įrengtoje stovykloje apgyvendinti migrantai, paklausti, ar žino, kad teritorijos, į kurią jie neseniai pakliuvo, valdžia laiko juos nesąmoningais geopolitinės kovos ginklais, atrodė sutrikę.
„Neturiu supratimo, kas vyksta tarp Baltarusijos ir Lietuvos, – „The New York Times“ žurnalistams sakė jaunas vyriškis, prisistatęs Collinsu ir teigiantis, kad yra iš Nigerijos. – Bet žinau, kad ES mus apsaugos. Juk taip?“
Visgi atrodo, kad Lietuva imasi vis griežtesnės pozicijos atvykstančių migrantų, kurių skaičius per pastaruosius mėnesius gerokai išaugo, atžvilgiu.
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, iš 118 migrantų, kurių prašymai buvo nagrinėjami šiais metais, prieglobstis nebuvo suteiktas nė vienam. O praėjusią savaitę Lietuvos parlamentas beveik vienbalsiai priėmė įstatymo pataisas, leidžiančias prieglobsčio prašymo procedūras sutrumpinti iki dešimties dienų.
Tai suteikia tarnyboms galimybę greičiau įvertinti migrantų prašymus ir juos sugrąžinti. Be to, numatyta, kad galimas maksimalus migranto sulaikymo laikotarpis gali trukti iki šešių mėnesių.
Druskininkuose esanti migrantų apgyvendinimo stovykla su palapinėmis ir paprastais dušais buvo įrengta šį mėnesį, tačiau jau yra pilna, teigia Druskininkų pasienio užkardos vadas Andrius Beloručkinas.
Lietuvos kariuomenė taip pat tiesia spygliuotos vielos užtvarą – vadinamąją koncertiną. Siekiama, kad tai galiausiai taptų reikšmingu barjeru palei 679 km ilgio sieną.
Lietuvių įtarimus dėl naujojo migrantų antplūdžio priežasčių stiprina paslėptas grasinimas, kurį A. Lukašenka išsakė po to, kai Europos Sąjunga inicijavo naujas sankcijas prieš Baltarusiją, taip nubausdama už gegužės mėnesį įvykdytą priverstinį Europos keleivinio lėktuvo, kuriuo skrido Baltarusijos opozicijos aktyvistas, nutupdymą.
„Mes būriais gaudydavome ir stabdydavome migrantus – užmirškite, dabar patys juos gaudysite“, – Europos Sąjungos lyderiams pareiškė A. Lukašenka.
Panašu, kad šis grasinimas pildosi.
Kovą į šalį atvyko tik aštuoni migrantai, gegužę šis skaičius šoktelėjo iki 77. Bet štai birželį sieną kirto 473 prieglobsčio prašytojai, o per pirmąją liepos pusę – daugiau nei 1 130.
„Baltarusijos režimas naudojasi pabėgėliais, žmonėmis iš Irako ir kitų šalių, paversdamas juos hibridiniu ginklu, nukreiptu prieš Lietuvą ir Europą, – telefonu duotame interviu sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. – Jeigu kovojant prieš Lietuvą kaip ginklas gali būti pasitelkiami žmonės, tada kaip gynybos linija gali būti panaudojamas barjeras.“
Lietuviai mano, kad į jų šalį nusitaikyta taip pat todėl, kad Lietuva priėmė Baltarusijos opozicijos lyderę Sviatlaną Cichanouskają, kuri pabėgo į Vilnių po to, kai praėjusių metų rugpjūtį teigė laimėjusi Baltarusijos prezidento rinkimus. S. Cichanouskajai ir jos komandos nariams šį mėnesį buvo suteiktas oficialus statusas – Lietuvos užsienio reikalų ministerija akreditavo Baltarusių demokratinę atstovybę.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kas Baltarusija liovėsi atsakinėjusi į pagalbos linijos, kuria ilgus metus naudojosi abiejų šalių pasieniečiai, skambučius. Be to, Baltarusija nustojo vykdyti savo įsipareigojimus priimti sugrąžinamus migrantus.
Baltarusija neigia Lietuvos kaltinimus
Į prašymus pakomentuoti situaciją Baltarusija nesureagavo. Šalis viešai neigia Lietuvos jai pateikiamus kaltinimus.
Interviu televizijai „Sky News Arabia“ A. Lukašenka teigė, kad Baltarusija yra pasirengusi padėti įveikti krizę, tačiau „ne be atlygio“.
Akivaizdžiai užsimindamas apie ES sankcijas, A. Lukašenka pridūrė: „Jeigu norite, kad jums padėtume, nemeskite kilpos mums ant kaklo“.
Lietuvoje taip pat atsigręžta į Vengriją, kuri save laiko priešnuodžiu liberaliai Europos Sąjungos politikai. Šalis pateikta kaip sėkmingo sienų saugumo užtikrinimo pavyzdys.
Lietuvos sienos statymo planai kiek primena prieštaringai vertinamą sieną, kurią Vengrija pastatė pietiniame pasienyje su Serbija 2015-aisiais užplūdus iš Turkijos per Balkanus keliaujančių ir taip Vakarų Europą pasiekti besiviliančių migrantų bangai.
Birželio viduryje L. Kasčiūnas komandiruotėje Vengrijoje apžiūrėjo pasienį su Serbija juosiančią tvorą ir tapo pirmuoju šalies politiku, raginančiu panašią priemonę įgyvendinti Lietuvoje.
„Čia kalėjimas ar stovykla?“
Dauguma į Lietuvą atvykstančių migrantų teigia esantys iš Irako, didžioji jų dalis nurodo esantys kurdai. Kitos didelės migrantų grupės yra atvykėliai iš Kongo Demokratinės Respublikos, Kamerūno, Gvinėjos, Irano ir Sirijos.
Dabar, kai jau atvyko į Lietuvą, daugelis ima nerimauti dėl savo ateities.
„Čia kalėjimas ar stovykla?“ – stovėdamas greta vienos iš paskubomis Druskininkuose pastatytų kariuomenės palapinių klausia Birhato vardu prisistatęs 28-erių irakietis.
Birhato ir kitų aplink jį susibūrusių žmonių istorijos apie tai, kaip jie pateko į Lietuvą, panašios. Kai kurie jų pasakojo „Facebook“ atradę grupių, kuriose informuojama, kad jie gali iš Bagdado skristi į Baltarusijos sostinę Minską, atvykę gauti vizą ir tada lengvai keliauti per Lietuvos sieną. Birhatą prieš savaitę sulaikė pasieniečiai.
Lietuvos vyriausybė neabejoja, kad migrantų keliavimą skatina A. Lukašenkos režimas, nepaisant to, kad Baltarusijos pareigūnai atvirą įsitraukimą neigia. G. Landsbergis aiškina, jog vizas atvykusiems irakiečiams išdavinėti Baltarusija pradėjo prieš kelis mėnesius. Pasak Lietuvos užsienio reikalų ministro, Baltarusijos valstybinė turizmo įmonė „Centrkurort“ bendradarbiauja su vietiniais partneriais Irake ir kitose valstybėse ir tokiu būdu organizuoja migrantų skrydžius.
Iki šio mėnesio pradžios vienintelis barjeras Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje buvo siaurutis kanalas.
Tačiau jau sparčiai formuojasi naujas abi šalis skiriantis barjeras.
„Rytoj šiame nepakeliamame karšyje nutiesime dar pusę kilometro spygliuotos vielos“, – pasakoja Druskininkų pasienio užkardos vadas A. Beloručkinas, nurodydamas, kad užbaigti tiesti spygliuotos vielos užkardą planuojama per artimiausius du mėnesius.
Vyriausybės planuose numatoma, kad galiausiai vadinamoji koncertina bus sutvirtinta antra lygiagrečia ir aukštesne siena. Papildomos tvoros kaina būtų maždaug 41 mln. eurų.
„Tvora nėra skirta laisvajam pasauliui. Mes tvora ginamės nuo autoritarinio režimo, kuris bando sugriauti laisvą pasaulį“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Kai Baltarusijoje įsitvirtins demokratinis režimas, galėsime ją nugriauti“, – sakė L. Kasčiūnas, omenyje turėdamas sieną. „Tačiau kol kas gali būti, kad susiduriame tik su naujos migrantų bangos pradžia. Esame pasiryžę neatverti naujo migrantų maršruto į Europą“, – pridūrė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas.
L. Kasčiūnas buvo atsargus atskirdamas Lietuvos poziciją nuo Vengrijos, kuri susilaukė kritikos dėl pabėgėlių sugrąžinimo atgal į Serbiją, maisto atėmimo iš migrantų ir veiksmingai uždrausdama būsimiems prieglobsčio prašytojams pasienyje kreiptis dėl apsaugos.
ES lyderiai palaiko Lietuvą
Nors Vengrijos pasienio tvora susilaukė griežtos Briuselio ir žmogaus teisių apsaugos organizacijų kritikos, Europos Sąjungos lyderiai palaiko Lietuvos vyriausybę ir jos planus.
„Šiuo atveju mes iš tiesų įžvelgiame tam tikrą modelį, politiškai motyvuotą modelį, – liepos pradžioje kalbėjo Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, omenyje turėdama Baltarusiją. – „Europos Komisija ir Europos Sąjunga šiais sudėtingais laikais jus palaiko“.
Ji pažadėjo nenumatytais atvejais teikiamą finansavimą, o Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra „Frontex“ Lietuvoje pradėjo pagalbos misiją.
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis praėjusią savaitę užsiminė, kad Baltarusijai galėtų būti taikomos tolesnės sankcijos. „Nepriimtina migrantus naudoti kaip ginklą ir stumti juos per sieną“, – sakė J. Borrellis.
Vis dėlto žmogaus teisių apsaugos organizacijos išreiškė susirūpinimą, kad naujosios Lietuvos prieglobsčio prašymo įstatymo pataisos gali nulemti atvejus, kai atmetami teisėti žmonių reikalavimai.
Lietuvos Raudonojo kryžiaus Pabėgėlių ir migrantų programos vadovė Egle Samuchovaitė tvirtina, kad kai kurie pataisų elementai, panašu, pažeidžia Europos Sąjungos standartus.
„Vadovaujantis tokia sistema, kai kurie asmenys, turintys pakankamai pagrįstą pagrindą, gali būti sugrąžinti į savo šalis“, – aiškina E. Samuchovaitė.
