Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas generolas Rustamas Liubajevas Delfi teigė, kad šiuo metu yra vedamos derybos su Finansų ministerija dėl tokių statybų būsimo finansavimo.

„Situacija prie valstybės sienos yra sunkiai prognozuojama. Mes nežinom, kada ir kiek reikės tų namelių. <...> Turime ruoštis bet kokiam variantui. Blogiausio atvejo scenarijus – 40 000 migrantų, ir tam turime būti pasiruošę“, – sakė VSAT vadas.

Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktorė Jovita Rudėnienė Delfi ketvirtadienį patvirtino, kad savivaldybė Vidaus reikalų ministerijai pasiūlė preliminarią teritoriją, kur toks migrantų miestelis galėtų būti įrengtas.

„Savivaldybė ministerijai pasiūlė keletą variantų, tačiau labiausiai tikėtina, kad priimtiniausia infrastruktūros ir kitų aplinkybių požiūriu jiems būtų mūsų pasiūlyta 16-os hektarų teritorija Augustavo kaime, netoli Švenčionėlių. Čia yra nenaudojamų pastatų, iki kurių nutiesta vandentiekio, nuotekų infrastruktūra, ją būtų galima panaudoti tokio miestelio infrastruktūrai įrengti. Taip pat netoliese yra elektros pastotė, tai leistų užtikrinti reikiamos galios papildomos elektros energijos tiekimą“, – sakė Švenčionių savivaldybės atstovė.

Šiuo metu Švenčionių rajone jau apgyvendinti 484 neteisėti migrantai. Jie įkurdinti Pabradėje esančiame Užsieniečių registracijos centre.

VRM patikslino

Vėliau DELFI atsiųstame komentare VRM patikslino, kad valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas, kalbėdamas apie 40 tūkst. migrantų, šį skaičių pateikė kaip hipotetinį ir blogiausio scenarijaus pavyzdį, prieš kelerius metus ruošiantis tokio pobūdžio krizės suvaldymo pratyboms.

„Švenčionys yra tarp tų savivaldybių, kurioje svarstoma įrengti masinę
stovyklavietę, tačiau tikrai ne 40 000.

Atsižvelgus į tarptautines normas, yra aiškiai reglamentuojama, kad vienoje stovykloje negali būti daugiau nei 5000 migrantų, o Lietuvoje šis skaičius negali viršyti 2000 migrantų, kadangi būtina užtikrinti maitinimą, logistiką ir kitas būtinąsias sąlygas. Esame dėkingi merams tų savivaldybių, kurios padeda ir bendradarbiauja,“ - teigiama VRM komentare.

Pirmasis konteinerinis miestelis – jau rugpjūčio 5-ąją

Paklaustas apie tai, kiek naujosios statybos gali atsieiti lėšų, generolas R. Liubajevas Delfi atsisakė pateikti bent preliminarius skaičius, kiek tai galėtų atsieiti Lietuvos biudžetui.

„Šiuo metu kaip tik vyksta ateinančių metų biudžeto dėliojimas, ir mes vedame derybas su Finansų ministerija“, – Delfi ketvirtadienį teigė Lietuvos pasienio tarnybos vadovas.

O generolo pavaduotojas, pulkininkas Vidas Mačaitis patvirtino, kad nors šiuo metu vyksta konkursas dėl 219-os gyvenamųjų konteinerių, kurie bus pastatyti Medininkuose esančioje pasieniečių mokykloje, pirkimo, tačiau jau rengiamos naujo, daug didesnio, konkurso sąlygos.

„Planuojam iki 10 000 naują pirkimą. Konteinerinių namelių. Nes kada ta migracija sustos – nežinom, reikia pasiruošti viskam. Yra sklypų numatytų Švenčionių rajone, ten meras pasiūlė, tikiuosi, gerai viskas vyks“, – teigė vienas iš VSAT vadovų.

Šiuo metu VSAT vyksta konkursas dėl 219-os gyvenamųjų konteinerių nuomos ir modulinių pastatų miestelio įrengimo neteisėtiems migrantams apgyvendinti.

Pirkimui įvykdyti numatyta 4,6 milijono eurų. Kaip rašoma viešojo pirkimo konkurso sąlygose, miestelis turėtų būti paruoštas jau rugpjūčio 5 dieną.

Kas bus, jeigu rangovai iki to laiko nespės arba, kas, būtų blogiausia, – pasitrauks iš konkurso?

„Mūsų reikalavimai yra pateikti. Jie dalyvauja konkurse, jie viską vertina. Gali būti, kad ir pasitrauks. Ką darysim? Geras klausimas. Statysime palapines!“ – rėžė VSAT vado pavaduotojas V. Mačaitis.

Apie ką premjerei nutylėjo generolai

40 000 nelegalių migrantų – šis skaičius nėra paimtas „iš lubų“. Apie tai, kad panašūs skaičiai jau buvo įvardyti ir anksčiau, šiomis dienomis priminė ir šalies premjerė Ingrida Šimonytė.

„Noriu priminti, kad 2016–2017 metais Lietuvoje vyko mokymai, kaip Lietuva turėtų susidoroti su staigiu migrantų antplūdžiu, ir antplūdžio scenarijus buvo 40 tūkst. žmonių, kas yra kartais daugiau, nei matome dabar. Šiuo metu pagrindinė problema – ne bendras skaičius, nes 1 800 žmonių nėra tas skaičius, su kurių prašymais ir apgyvendinimu Lietuva negalėtų susitvarkyti. Didesnė problema yra dinamika, nes mes padidėjimą pamatėme per keletą savaičių ir potencialo didėti matome taip pat labai daug“, – liepos 15-osios dienos LRT laidoje „Dienos tema“ teigė Vyriausybės vadovė iš karto po savo vizito į Graikiją, kur vyko apsikeisti patirtimi, kaip tvarkytis su nelegalų krize.

Liepos 13-ąją, vizito Lietuvoje metu, Europos Sąjungos (ES) sienų apsaugos agentūros „Frontex“ direktorius Fabrice`as Leggeri teigė, kad jo agentūra tikėjosi, jog Baltarusija gali panaudoti migrantų srautus kaip politinį ginklą, todėl dar nuo praėjusio rudens stebi šios šalies sienas.

„Tai akivaizdus ženklas, jog kažkas vyksta kur kas intensyviau“, – kalbėjo F. Leggeri ir pridūrė: „Matome, kad tvyro didelė įtampa, situacija artimiausiomis dienomis gali dar labiau pablogėti.“

Jo teigimu, A. Lukašenkos vyriausybė sąmoningai skatina migrantų antplūdį – prisidengdama vakcinavimu nuo koronaviruso, kviečia žmones atvykti į Baltarusiją be vizų.

„Baltarusija paskelbė, kad 73 šalių piliečiai gali be vizų atvykti į Baltarusiją ir pasilikti joje iki penkių dienų, kad gautų vakciną nuo COVID“, – sakė jis.

Nerimo ženklų būta ir dar anksčiau. 2020-ųjų pavasarį, balandžio 28-ją, viešai paskelbtoje „Frontex“ rizikos analizės studijoje 2020-iesiems metams perspėjama ne tik apie aktyvėjantį Vakarų Afrikos valstybių piliečių bandymą migruoti neteisėtais keliais į Europą, bet ir apie išaugusią kontrabandą iš Centrinės Azijos bei Vakarų Afrikos į Europą, naudojant Rytų Europos bloko valstybes.

Ir kontrabandą ne tik asmenų, bet ir narkotikų. Minėtoje ataskaitoje teigiama ir tai, kad „Frontex“ dar 2019 metais iš Baltarusijos gavo duomenų, kad iš Centrinės Azijos valstybių į Vokietiją plūsta heroinas, o tranzitui pasirenkamos tokios šalys, kaip Rusija, Baltarusija, Lietuva, Lenkija, Latvija.

Ar viso to nežinojo mūsų sienos apsaugos generolai ir ar ne jų pareiga buvo šią informaciją praėjusią žiemą pateikti naujajai Vyriausybei ir jos ministrams?

Ministrė Pirmininkė I. Šimonytė jau minėtoje LRT laidoje pasakė, kad iki šiol jai nebuvo žinoma apie tai, kad Lietuvos institucijos būtų gavusios kokią nors nerimą keliančią informaciją iš „Frontex“.

„Iš „Frontex“ signalų anksčiau nebūta, bent jau man tokių signalų neteko girdėti“, – teigė premjerė.