Apie tai Delfi kalbėjosi su viešųjų ryšių ekspertu, agentūros „Nova media“ vyresniuoju partneriu Arijumi Katausku ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologu Bernaru Ivanovu.

Katauskas: žmonių negalima absoliutinti

A. Katausko teigimu, politikai, nesiskiepijančius žmones vertinantys vienodai, klysta.

„Tie žmonės, kurie mano, kad nesiskiepijantys, prieš skiepus esantys žmonės yra visi vienodi, jie žiauriai klysta. Žmonės yra skirtingi ir jie nesiskiepija dėl labai skirtingų priežasčių. Blogiausias dalykas, kurį galima padaryti, tikintis juos įtikinti, tai yra juos suniveliuoti.

Yra tie, kurie aktyviai propaguoja veiksmus prieš skiepus, skiepus sabotuoja – čia yra vienas reikalas. Antras reikalas yra žmonės, kurie kažko bijo, nežino ir taip toliau. Trečias – žmonės, kurie įtikinti kitų žmonių, kad reikia palaukti. Čia galima tęsti iki begalybės, tų tikslinių auditorijų yra daugybė“, – pastebėjo ekspertas.

Visoms žmonių grupėms, tęsė A. Katauskas, veikia skirtingi argumentai.

„Kai kelias praėjusias dienas nežinau kas paleido didžiulę kampaniją, kuri yra netgi ant patyčių ribos prieš žmones, kurie nesiskiepija, mes užkabinome ir tą auditoriją, su kuria galima šnekėtis, galima bandyti juos įtikinti, papasakoti. Šioje vietoje yra didžiulis pavojus – kai mes juos visus suniveliuosime, išvadinsime visokiais žodžiais ir staiga jie supras, kad yra atmetami tam tikros visuomenės grupės“, – atkreipė dėmesį komunikacijos specialistas.

Po to, pasak A. Katausko, ta grupė žmonių gali pradėti klausyti priešingų argumentų – tų žmonių, kurie sąmoningai ir piktybiškai ragina ignoruoti skiepus.

„Vietoje to, kad mes su jais, atskyrę nuo kitų, kalbėtume ir aiškintume, mes juos išvadiname kvailiais. Kaip bet koks žmogus, kuris nesiskiepija dėl įvairių priežasčių dabar, pasijaus, kad jį dėl to pavadina kvailiu, nesiaiškinant, kokios pas jį yra priežastys? Žinoma, supyks, ieškos tokių pačių, kurie lygiai taip pat išvadinti. (…) Neįmanoma pradėti diskusijos, jei tu pavadini kažką kvailiu. Komunikacinė prasme tai gali būti didelis „pravalas“, – pabrėžė ekspertas.

Arijus Katauskas

Jis taip pat akcentavo, kad komunikacija veikia transliuojama ne žodžiais, o veiksmais.

„Kai tu parodai, kad tie, kurie pasiskiepiję, kurie saugo save, visuomenę bei kitus narius, gali gauti tam tikras naudas, kuriomis dėl objektyvių priežasčių negali naudotis tas, kuris potencialiai gali užsikrėsti arba užkrėsti kitus, tai, žinoma, veiktų. Manau, kad tai veiktų, bet negalima to ištraukti iš konteksto – tai turėtų būti bendroje visų veiksmų masėje“, – kalbėjo A. Katauskas.

Todėl, pažymėjo jis, kraštutinumai į abi puses kenkia.

„Tas išsidrąskymas į skirtingas puses kenkia. 40 proc. pasiskiepijusių, apie 50 proc. nepasiskiepijusių. Mes realiai daliname visuomenę į dvi dalis. Čia nėra Kiguolis ir šimtas jo sekėjų, čia yra daugybė žmonių, kurie turi savo asmenines istorijas, su kuriomis reikia dirbti“, – akcentavo viešųjų ryšių ekspertas.

Jis teigė, kad politikų pavyzdys nebus veikiantis visą visuomenę – kiekvienas įtakingas žmogus gali padaryti įtaką tam tikroms žmonių grupėms.

„Nebūna tokių žmonių, kurie būtų visiems tinkami, priimtini ir panašiai. Kiekvienas politikas, visuomenės veikėjas, žinomas žmogus tam tikroje auditorijoje yra tas, kuris gali padaryti pokytį. Žiūrėti į tai, kad vienas politikas išeis ir nuneš visą Lietuvą... Taip nebūna. Aišku, yra tokie atvejai, kaip Respublikos prezidentas su savo reitingais. Klausimas, kodėl tokio aukštumo politikas taip aiškiai ir neiškomunikavo, jog eikite skiepytis“, – pastebėjo A. Katauskas.

Ingrida Šimonytė

Vakcinavimo politiką ir komunikaciją ekspertas įvardijo kaip tapusią politikų karų įrankiu.

„Mūsų politikai tai pavertė tarpusavio politikavimo objektu, karu. Antras dalykas – neužteko pajėgų juos susodinti prie vieno stalo. Tai galėjo padaryti faktiškai tik prezidentas, bet prezidentas kažkodėl nusprendė to nedaryti. Kodėl? – Mistika“, – pridūrė A. Katauskas.

Ivanovas: tai visuomenės ir valdžios santykio problema

Tuo metu VDU politologas Bernaras Ivanovas dalijosi nuomone, kad dalies politikų kaltinimas, jog vakcinavimas stringa dėl nenorinčiųjų skiepytis skaičiaus, tėra bandymas atsakomybę perkelti ant kitų.

„Tai yra mitas apie tuos antivakserius Lietuvoje, didelis mitas. Antivakserių, žinoma, yra, kaip ir visur, bet tai ganėtinai nedidelė grupė, jeigu kalbėtume apie tokius super aršius, idėjinius, mobilizuotus. Dauguma vis tik yra fatalistai,mitologinio mąstymo žmonės, iš serijos – kaip Dievas lems. Tai yra grynai sovietinio palikimo recidyvas ir ta grupė gana inertiška“, – paaiškino B. Ivanovas.

Vis dėlto didžiausia problema, pasak jo, bendras žmonių požiūris į valdžią.

„Kur yra problema? – Problema yra bendras visuomenės požiūris į valdžią, nepasitikėjimas valdžia. Posovietinėse valstybėse tai yra labai būdinga. (…) Vienas dalykas, kai tu toleruoji vagis valdžioj, kitas dalykas – kai jau lendama prie tavo kūno. Tu nepasitiki valdžia, žinai, kad jie „žulikai“, o jie dar lenda prie tavo kūno. Ta komunikacija yra palūžusi dėl socialinės atskirties, skurdo, korupcijos, prasto išsilavinimo, inertiškumo, posovietinės visuomenės sindromo“, – vardijo politologas.

Nesant nuoširdaus ryšio tarp valdžios ir visuomenės, tęsė B. Ivanovas, krizes spręsti tampa sudėtinga.

„Tai yra atsakomybės permetimas. Valdžia tiesiog nesugeba tinkamai pravesti informacinės kampanijos“, – teigė jis.

Bernaras Ivanovas
Foto: DELFI / Rafael Achmedov

Vis dėlto B. Ivanovas tvirtino, kad situacijos ir vakcinavimo statistikos nereikėtų taip dramatizuoti.

„Situacijos nereikia dramatizuoti ar vertinti labai tragiškai – ne taip viskas blogai, be reikalo jie taip plaukus raunasi. Šveicarijoje dabar pilnai vakcinuoti yra 44 proc., o Lietuvoje, man atrodo, – 42 proc. Kur Šveicarija, o kur Lietuva. Taip žiūrint, nėra kažkokia katastrofa, tačiau valdžia eskaluoja, nes yra vakcinų, yra pinigų tam skirta ir turime tokią ganėtinai erzinančią situaciją“, – pažymėjo VDU ekspertas.

Visuomenė, taip pat paaiškino B. Ivanovas, nepriima politikų kaip nuoširdžių ir besirūpinančių viešaisiais interesais asmenų, o toks santykis su valdžia, pasak jo, įprastai susiformuoja ne per vienerius metus. Politologas tai įvardijo kaip pasitikėjimo ratą.

„Dramatizuoti neverta, bet pamąstyti apie tai – tikrai yra svarbu. Pačiai visuomenei“, – pridūrė B. Ivanovas.

Politikų nuomonė skirtinga

Daug komentarų viešojoje erdvėje sulaukė įvairūs politikų pasisakymai apie vakcinaciją ir nesiskiepijančius žmones. Europarlamentarė Rasa Juknevičienė paragino žmones nebendrauti su tais, kurie nesiskiepija, o TS-LKD garbės pirmininkas profesorius Vytautas Landsbergis teigė, kad raginimą nesiskiepyti reikėtų pripažinti kenkėjiška veikla.

Garsiai nuomonę reiškia ir skiepų priešininkai – pastarieji piktinasi raginimu skiepytis nuo COVID-19. Štai Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas neslepia savo skeptiško požiūrio į vakcinas, paragino apskritai už tokius politikus nebalsuoti ir netgi skelbė apie pardavinėjamą vandenį, kuris apsaugo nuo koronaviruso.

Premjerė Ingrida Šimonytė ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pastaruoju metu ne kartą teigė, kad naujos galimos pandemijos valdymo priemonės, tikėtina, bus taikomos nuo koronaviruso nepasiskiepijusiems asmenims.

Arūnas Dulkys
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Opozicijos nuomonė šiuo klausimu taip pat išsiskiria. Vieni teigia, kad žmones raginti skiepytis reikia „pyragėlio ir lazdos“ principu, o kiti, – kad privalomo skiepijimo būti negali ir kad valdžia turi ieškoti kitų būdų plėsti vakcinacijos apimtis.

Neapsisprendusiųjų dėl skiepų nuo koronaviruso nuomonei pakeisti Sveikatos apsaugos ministerija, kaip skelbė BNS, inicijuoja naują viešinimo kampaniją.