„Šios pandemijos pradžioje aš kalbėjau apie 15 minučių artimą kontaktą kaip keliantį susirūpinimą. Dabar jau, panašu, kad tai jau yra nuo penkių iki dešimties sekundžių (kontaktas, kuris kelia susirūpinimą). Rizika yra daug didesnė nei buvo vos prieš metus“, – kalbėjo Australijos Kvynslando vyriausioji sveikatos pareigūnė dr Jeannette Young, kurią citavo britų tinklapis „The Guardian“.
Australų žiniasklaida plačiai aprašė atvejį, kai buvo užfiksuotas kovido perdavimo atvejis tiesiog tarp prekybos centre apsiperkančių žmonių. Ten iki to atvejo tuo metu nebuvo reikalavimo dėvėti kaukes.
Šioje šalyje, siekiant atsekti užsikrėtimo kelius, dažnai naudojamasi vaizdo stebėjimo kamerų informacijos nagrinėjimu. Ir šiuo atveju buvo užfiksuota, kad du žmonės, kurių vienas jau buvo užsikrėtęs, o kitas susirgo vėliau, prasilenkė prekybos centre. Įtariama, kad tokiu pačiu būdu buvo apkrėsti ir dar du žmonės.
„Vienu atveju, mes turime vaizdo įrašus apie, kad žmonės paprasčiausiai prasilenkė. (…) Tai buvo artimas, bet trumpalaikis kontaktas. (…) Kitais dviem atvejais mes vaizdo kamerose negalėjome įžiūrėti pačio prasilenkimo, bet mes žinome, kad jie buvo 20 metrų atstumu vienas nuo kito, (…) tai gi mes įtariame, kad kažkuriuo metu jie irgi prasilenkė“, – sakė Australijos Naujojo Pietų Velso valstijos vyriausioji sveikatos priežiūros pareigūnė Kerry Chant, kurią citavo australų tinklapis „abc.net.au“.
Premjeras Gladysas Berejiklianas pridūrė, kad tas žmonių susitikimas buvo „baisiai trumpalaikis“.
„Žmonės, net fiziškai neliesdami vienas kito, bet trumpam patekę į tą pačią oro erdvę, perdavė virusą vienas kitam. Štai, kaip tai užkrečiama“, – sakė jis.
Pirmą kartą Indijoje spalį užfiksuota delta atmaina Pasaulio sveikatos organizacijos yra pripažinta keliančia susirūpinimą. Anot australų „abc.net.au“ tinklapio, ji yra bent 40 proc. labiau užkrečiama nei kitos kovido atmainos.
Lietuvoje delta atmaina irgi vis labiau plinta
Pagal praeitos savaitės duomenys, Lietuvoje maždaug 40 proc. kovido atvejų buvo delta. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL), koordinuojanti koronaviruso sekoskaitos tyrimus Lietuvoje, informavo, kad šią savaitę aptikti 29 B.1.1.7 (alfa variantas), 31 – B.1.617.2 (delta variantas), 1 – P.1 (gama variantas) ir 6 – B.1.620 viruso linijų atvejai.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (VULSK) laboratorijoje ištirti 78 ėminiai, iš kurių 31 atvejis priklauso delta variantui, 29 – alfa variantui ir 1 – gama variantui. Taip pat nustatyti 6 nauji B.1.620 viruso linijos atvejai.
Iš viso iki šiol Lietuvoje, pagal NVSPL koordinuojamą sekoskaitos projektą, atlikta 14392 ėminių sekoskaita ir aptikta 10281 B.1.1.7 (alfa variantas), 13 B.1.351 (beta variantas), 236 B.1.620, 8 P.1 (gama variantas) ir 84 B.1.617.2 (delta variantas) viruso linijų atvejai.
Tačiau specialistai ragina šiuos duomenis vertinti kritiškai.
„Imtis mažoka ir praturtinta galimais delta atvejais dėl pakartotinių tikslinių PGR ir keliautojų sekoskaitos“, – teigė Švedijoje gyvenantis ir dirbantis epidemiologas evoliucinis biologas dr. Gytis Dudas.
Pasak mokslininko, norint pamatyti, kas mūsų laukia, užtenka pažiūrėti į kitas šalis, kurios šiuo metu yra vėlesnėse deltos plitimo stadijose.
„Tik mes žinoma pasitinkame naują bangą su mažesniu skiepytų žmonių procentų, todėl paskutinė viltis, jei žmonės nesirengia skiepytis dabar, yra, kad ypatingai didelė žmonių bus jau persirgę žiemą. Bet, žinoma, vien optimizmas ir viltys nelabai čia padės“, – teigė G. Dudas.
Pasaulyje auga naujų atvejų ir mirčių skaičius
Apie tai, kaip atrodo sergamumo ir mirčių statistika platesniame kontekste, praėjusį ketvirtadienį yra apžvalgą feisbuke padaręs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas.
„Pasaulyje jau trečia savaitė auga naujų COVID-19 atvejų (+10 proc.) ir mirčių (+3 proc.) skaičius. (Žr. diagramą). Didžiausias atvejų augimas yra fiksuojamas Rytų Viduržemio jūros regione (+25 proc.), o mirčių didžiausias pokytis Afrikos regione (+50 proc.). Kas įdomu, kad Europos regione matome atvejų augimą (+20 proc.), tačiau mirčių skaičius lyginant su praėjusia savaite nežymiai sumažėjo (+1 proc.)“, – rašė M. Stankūnas.
Pagal praėjusios savaitės Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro ataskaitą, pagal sergamumą (naujų COVID-19 atvejų skaičių 100 000 gyv. per 14 dienų) Lietuvai atiteko 22 vieta. Pirmose penkiose pozicijose buvo Kipras (1068,35), Ispanija (377,08), Portugalija (333,21), Nyderlandai (304,38) ir Liuksemburgas (225,20).
„Priminsiu, kad nors prieš savaitę Lietuvos sergamumo rodiklis buvo geresnis, tačiau mes buvo 21 vietoje, o dabar nors ir prastesnis, tačiau savo padėtį Europos kontekste sugebėjome pagerinti. Tiesiog yra tai, kad daugumoje Europos šalių matome atvejų augimo atsinaujinimą. Tačiau, nors ir kai kuriose šalyse atvejai „šauna į dausas“, tačiau mirtys ir hospitalizacijos išlieka gana žemuose lygiuose“, – rašė M. Stankūnas.
Saulė viruso nenaikina
Profesorius siūlė panagrinėti Nyderlandų atvejį.
„ Čia dar liepos 1 d. buvo fiksuoti 825 nauji COVID-19 atvejai, o jau šiandien (liepos 15 d.) – 10 976. Tai 12 kartų didesnis skaičius per dvi savaites. Praktiškai pagal atvejų skaičių ten jau viršytas pavasario piko lygis, ir jau yra netoli yra nuo žiemos piko lygio. Socialiniuose tinkluose teko matyti žinučių, kad čia Saulė motinėlė ir vasarėlė tą virusą pribaigė Lietuvoje. Jei taip, tai Nyderlanduose prasidėjo ledynmetis“, – ironizavo mokslininkas.
Tačiau kartu jis ragino atidžiau pasižiūrėti į Nyderlandų atvejų ir mirčių statistiką už paskutines septynias dienas.
„Taigi per šį laikotarpį buvo nustatyti 64 tūkst. naujų COVID-19 avejų ir 11 mirčių. Aišku, mirtys šiek tiek atsilieka nuo atvejų, tad greičiausiai jos šiek tiek didės, tačiau sausio mėn, kai buvo nustatomi +10 000 atv. Nyderlanduose, ten mirčių buvo registruojama po 100 ir daugiau į dieną. Manau, kad šis Nyderlandų pavyzdys parodo, kiek vakcinacija yra svarbi“, – teigė M. Stankūnas.
LSMU profesorius priminė, kad ten pilnai pavakcinuotų yra 40,66 proc., o bent viena doze 67,38 procento.
Nepatinka Nyderlandai, tada mokslininkas siūlo pažiūrėti į Ispanijos pavyzdį.
„Ispanai būdami temperamentingi irgi nusprendė, kad jau užtenka to +35 C karščio ir sugalvojo peršokti tiesiai į lapkričio mėn. „atsigaivinti“. Nes būtent jų dabartiniai sergamumo rodikliai yra maždaug 2020 m. lapkričio mėn. lygio. Tačiau vėl pažiūrėkime paskutines septynias dienas (...), per kurias buvo nustatyta daugiau nei 150 000 naujų COVID-19 atvejų ir 97 mirtys.
Pasakysiu tik tiek, kad 2020 m. spalio ir lapkričio mėn. Ispanijoje kiekvieną dieną buvo fiksuojama po 300-500 mirčių nuo COVID-19. Skirtumas akivaizdus“, – teigė M. Stankūnas.
Ir vėl, pasak mokslininko, turėtume pažiūrėt į vakcinavimo skaičius – 60,90 proc. pirma doze ir 48,15 proc. abiem dozėm.
„Taigi, realaus pasaulio duomenys tikrai rodo, kad vakcinos padeda sumažinti mirčių ir hospitalizacijų skaičių, ką jau yra seniau teigę britų mokslininkai“, – rašė M. Stankūnas.
Netrukus delta atmaina taps vyraujančia
LSMU profesorius teigė, kad dabar jau tai yra tik laiko klausimas, kada delta atmaina taps vyraujanti.
„Europos ligų ir kontrolės centras paskaičiavo, kad jau rugpjūčio mėnesį visoje Europoje ji sudarys 90 procentų atvejų. Manau, kad rugpjūtį mes irgi Lietuvoje turėsime praktiškai tik delta atmainą, gal tik vienas kitas bus koks nors kitas variantas“, – kalbėjo M. Stankūnas.
LSMU mokslininkas daro prielaidą, kad ir dabartinis atvejų skaičiaus augimas yra sietinas su delta atmainos, kuri yra labiau užkrečiama, plitimu.
„Tačiau delta atmaina sparnų neturi. Ji skraidyti negali. Kaip ir bet kokiam kitam užkratui yra reikalingas tarpininkas, šiuo atveju – žmonės. Tai gi svarbus faktorius yra žmonių elgsena. Dabar neturime jokių nefarmacinių priemonių, karantino Lietuvoje nėra. Vienintelis dalykas, kuris liko, yra kaukės. Žmonių elgsena prisideda prie plitimo, nes gyvename panašiai kaip gyvenome, o susiduriame su užkratu, kuris yra labai lengvai plintantis“, – sakė M. Stankūnas.
Dvi COVID-19 vakcinos dozės turėtų suteikti apsaugą nuo greitai plintančios delta atmainos koronaviruso, yra pranešusi Europos vaistų agentūra (EVA).
Šiuo metu ES yra patvirtintos „Pfizer–BioNTech“, „Moderna“, „AstraZeneca“ bei „Johnson & Johnson“ įmonių vakcinos.
Lietuvos Vyriausybė pirmadienį diskutuos apie tai, ką sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys vadina karantinu neskiepytiems, tai yra galimybių paso išplėtimą ir testavimo valstybės lėšomis galimybių mažinimą.
