Vilniaus miesto meras R. Šimašius pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje tikino, kad jam yra keista, kad sąmoningai skiepo negavusių žmonių gydymo išlaidas, kurio yra žymiai didesnės, apmoka skiepą gavę asmenys.
„Man atrodo, kad tą reikėtų peržiūrėti ir gerokai viską pastatyti į vietas, kad už savo sprendimus atsakytų patys žmonės“, – tokią mintį pasiūlė R. Šimašius.
Kad COVID–19 gydymas mokesčių mokėtojams kainuoja daug patvirtina ir Ligonių kasos. Vidutinė sergančiojo gydymo kaina ligoninėje – 1700 eurų. Taikant dirbtinę plaučių ventiliaciją gydymas brangsta nuo 5 iki 33 tūkst. eurų. O jei prireikia ir sudėtingesnio gydymo, prireikia ir 134 tūkst. eurų.
Nors pasiskiepijus nuo koronaviruso tokių didelių išlaidų galima išvengti, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas sako, jog siūlymas skiepo negavusiems žmonėms nemokėti už gydymą palaikymo Seime nesulauktų.
„Kai kurie parlamento nariai bandė įteisinti ir tokias aplinkybes, kad jeigu susižalojai, patyrei nelaimę būdamas neblaivus, tai būtinoji pagalba suteikiama nemokamai, o tada turi mokėti. Tai tam nebuvo pritarta ir aš kolegos R. Šimašiaus pasiūlymui kategoriškai nepritariu“, – tikino parlamentaras.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras mano kitaip.
„Tam tikrose ribose išdiskutavus šį klausimą, galimas ir toks kelias. Seimas priėmęs tokią nuostatą gali iš karto kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) ir dar iki įstatymo įsigaliojimo KT pasakytų, ar tokios nuostatos galimos. Galimas ir toks kelias“, – LNK sakė politikas.
Kalbinti teisininkai neabejoja, kad nesiskiepijęs žmogus laimėtų teismą, jei apskųstų reikalavimą susimokėti už gydymą, nes tokia prievolė būtų neteisėta.
„Tai būtų prieš teisę bet kuriuo atveju mes turime žiūrėti į sprendimo proporcingumą. Ir būtent šis atvejis – sprendimas nesiskiepyti, jis absoliučiai niekaip neturėtų būti išskiriamas iš galybės kitų klausimų, kada būtinoji sveikatos pagalba yra suteikiama“, – teigė advokatas Vilius Mačiulaitis.
Buvęs KT pirmininkas Vytautas Sinkevičius kategoriškas – reikalavimas skiepo negavusiems asmenims mokėti už gydymą pažeistų Konstituciją.
„Konstitucija užtikrina pamatinę žmogaus teisę – jam susirgus valstybė laiduoja jam medicininę pagalbą. O nemokamos medicininės pagalbos apimtį nustato įstatymas. Bet negalima asmenų diskriminuoti pagal tai, ar jis pats prisišaukė ligą, ar elgėsi neatsakingai ir susirgo“, – kalbėjo V. Sinkevičius.
Žmonių nuomonės, ar turi asmenys negavę skiepo mokėti už gydymą, skiriasi.
„Taip, jeigu toks priešiškas, man nepatinka toks dalykas. Reikia klausyti gi valdžios“, – kalbėjo viena vilnietė.
Kita moteris priminė, jog gydymas Lietuvoje kaip ir nemokamas.
„Galbūt tai paskatintų skiepytis kažkurią dalį žmonių, taip. Bet kad taip griežtai susimokėti iš savo lėšų, tai būtų skaudžiai daliai žmonių. Juk ir dirbantys žmonės turi galimybę turėti tą nemokamą gydymą“, – LNK sakė viena vilnietė.
Vienas nesiskiepijęs vyras tvirtino, jog susirgęs koronavirusu sutiktų susimokėti už gydymą.
„Jeigu išeities nebūtų, tai galėčiau, susimokėčiau“, – sakė vyras. Bet išgirdęs galimą gydymo kainą pašnekovas persigalvojo – eis skiepytis.
Lietuvoje šiuo metu nepanaudota beveik milijonas skiepų dozių. Beveik 15 tūkstančių vakcinos dozių išpilta vien per liepos mėnesį dėl to, kad baigėsi jų galiojimas.
