Dėl šio įstatymo antradienį įvyko Prezidentūros inicijuotas susitikimas, kuriame dalyvavo Seimo pirmininkė V. Čmilyte-Nielsen, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vadovas Vytautas Valentinavičius.
„Akivaizdu, kad nerimas susijęs su galimais nelegalių migrantų žmogaus teisių suvaržymais. Tačiau, kaip jau sakiau anksčiau, mes neturime įsigaliojusio įstatymo ir būtų logiška rudenį grįžti prie jo peržiūrėjimo“, – antradienį Seime atsakinėdama į žurnalistų klausimus po susitikimo su prezidentu kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

„Kaip suprantu, tai yra tie patys punktai, apie kuriuos kalbėjo žmogaus teisių organizacijos, kai kurie teisininkai. Tai yra apie ribotas galimybes teikti apeliacijas. Su tuo ir susiję pagrindiniai prieštaravimai“, – patikslino ji.

Seimo pirmininkė pabrėžia, kad dėl šio įstatymo veikimo bus vykdoma parlamentinė kontrolė, o esant poreikiui, spragas būtų galima ištaisyti rudenį.

„Pasakiau, kad rudenį bet kokiu atveju mes grįšime prie šio įstatymo peržiūrėjimo. Man rodos, kad tas pažadas gali tapti svarbiu argumentu nevetuoti. Tačiau rytoj žinosime prezidento sprendimą“, – sakė parlamento pirmininkė.

Prezidentui įstatymą vetavus, Seimo pirmininkės teigimu, artimiausiu metu reikėtų šaukti dar vieną neeilinę sesiją. Seimo pirmininkė mano, kad prezidento veto būtų įmanoma atmesti.

„Jeigu būtų veto, mano manymu reikėtų kviesti neeilinę sesiją, nes niekas nepasikeitė, situacija yra labai sudėtinga ir mums reikia greitų sprendimų. Manau, kad valdančioji dauguma surinktų parašus“, – įsitikinusi V. Čmilytė-Nielsen.

ELTA primena, kad pastabas dėl Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisų antradienį išsakė Prezidentūros Vidaus politikos grupės vadovas P. Mačiulis.

„Dabar yra didžiulis klausimas, ar vetuoti šitą įstatymą su pasiūlymu, ar vis dėlto, žinant dabartinį kontekstą ir situaciją, pasirašyti prezidentui tokį įstatymą, tikintis, kad Seimas su Vyriausybe jį ištaisys Seimo (sesijos) pradžioje“, – „Žinių radijui“ antradienį kalbėjo jis.

Prezidento patarėjas sako, kad parlamentas šiomis pataisomis užmiršo žmogaus teisių principus.

„Dabartinė Seimo valdančioji dauguma savo kalbose kas trečią žodį vartoja „žmogaus teises“. Įdomu tai, kad, priimant šį įstatymą, žmogaus teisės turbūt buvo užmirštos ir išmestos į šiukšlių dėžę“, – sakė prezidento vyriausiasis patarėjas.