„Turime žinių, kad po maudymosi Dusios ežere prie valčių nusileidimo vietos bei buriuotojų kemperių miestelio, keliems asmenims išbėrė kojas ir atsirado stiprus niežulys.
Manome, kad tai įvyko po kontakto su šistosomų lervomis, (cerkarijomis), kurios plika akimi nematomos. Prašome pasipasakoti, kuriame Dusios ežero krante paskutinėmis dienomis maudėtės ir kokia po to Jūsų sveikatos būklė.
Duomenų apie bėrimus prie lankytojų centro negirdėjome jau 3 savaites. Dusios ežero vanduo šeštadienio ryte buvo ypač šiltas – 25 laipsniai“, – buvo pranešta Metelių regioninio parko feisbuko puslapyje.
Tie, kurie poilsiavo prie šio ežero, pradėjo dalintis patirtimi ir nuotraukomis, kad jiems irgi buvo pasireiškę šie nemalonūs simptomai.
„Liepos 18 d maudėmės ten, kur lelija, Dusios krantas. Ryte jau bėrimas, bet tik mažamečiui“, – rašė viena iš feisbuko sekėjų ir pasidalijo nuotrauka.
„Mes buvom atvykę su šeima liepos 3 d. Maudėmės už direkcijos pavažiavus, yra kempingai. Žinokite, pirma, kas nuvylė, tai apžėlęs krantas dilgėlėmis, nors mes į tą vietą važiuodavome gal 10 metų, būdavo visada švaru. Šį sykį teko nusirauti dilgėles. Po maudynių išbėrė visą šeimą antrus metus iš eilės“, – dalinosi įspūdžiais dar viena moteris.
Dar viena moteris teigė, kad maudėsi su vaiku liepos 14 ir 15 dienomis, bet dabar „abu kasomės dar po šiai dienai. Kažkas baisaus, visas kūnas nusėtas guzeliais ir žiauriai juos niežti.“
Tokių komentarų netrūko, jų buvo ne vienas, kad žmonės buvo išberti.
„Maudėmės poilsiavietėje „Vitrūna“ 2021-07-15-16 dienomis. Nebuvo nė vieno uodo, o bandutėm išmėtė visą kūną tarsi pulkas uodų būt nutūpę ir niežėjimas stiprus. Tai pagal aprašą atitinka. Lėksime pas daktariuką daba...“
Sukelia parazituojančios lervos
Remiantis Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) parengta informacija, Šistosominis cerkarinis dermatitas (plaukikų niežulys) yra liga, kurią sukelia vandens paukščių kraujo sistemoje parazituojančių šistosomų lervos (cerkarijos). Pirmas šią ligą 1950 m. aprašė amerikietis helmintologas Cortas, pastebėjęs, kad po maudymosi sekliuose stovinčiuose vandenyse ar ežeruose išberia odą, atsiranda odos niežulys, kuris po kelių dienų išnyksta.
Ligos sukėlėjai yra vandens paukščių (ančių, kryklių, gulbių ir kt.) kraujo sistemoje parazituojančios šistosomų, priklausančių Schistosomatidae šeimai, lervos – cerkarijos. Suaugusios šistosomos parazituoja vandens paukščių organizme. Jų tarpiniai šeimininkai yra moliuskai. Šių parazitų gyvybinis ciklas analogiškas kaip ir šistosomų, tačiau šios cerkarijos žmogaus organizme nesivysto ir nesubręsta, nes žmogus šiai šistosomų rūšiai nėra tipinis galutinis šeimininkas.
Ši paukščių siurbikė yra paplitusi daugelyje pasaulio vietovių. Odos bėrimai po maudymosi Nemuno bei Minijos deltoje buvo aprašyti Lietuvos bei Rusijos mokslininkų. Cerkarijų gali pasitaikyti ir kituose Lietuvos vandens baseinuose bei ežeruose.
Paskutiniaisiais metais stebimas cerkarinio dermatito teritorinis išplitimas. Miesto ir priemiestinės vandenvietės turėjo įtakos stambiųjų upių vandens tekėjimo greičio sumažėjimui bei nekontroliuojamam vandens paukščių (ančių, žuvėdrų ir kita) dauginimuisi. Taip pat vandens telkinių teršimas organinėmis buitinėmis atliekomis sudarė sąlygas vystytis moliuskams, tarpiniams šistosomų šeimininkams. Labiausiai užterštas yra stovintis ar tekantis silpna srove vanduo.
Žmogus užsikrečia kontaktuodamas su vandeniu, kuriame yra cerkarijų. Maudantis, žuvaujant, plaunant skalbinius cerkarijos prasiskverbia į odą ir sukelia dermatitą.
Cerkarinio dermatito profilaktika
Vengti kontakto su užterštu vandeniu.
Išlipus iš vandens iš karto energingais judesiais nusitrinti kūną rankšluosčiu.
Odos paviršiui nuvalyti naudoti skysčius, turinčius alkoholio.
Kadangi cerkarijų prisitvirtinimą stimuliuoja odos lipidai, prieš lipant į vandenį kūną nuvalyti spiritiniu losjonu ar nusiplauti su muilu.
Tvenkinius, kuriuose maudosi žmonės, saugoti nuo teršimo organinėmis medžiagomis, valyti nuo vandens augalų, kurie yra pagrindinis moliuskų maistas.
