Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro vyriausioji mokslo darbuotoja prof. Aurelija Žvirblienė „Delfi“ teigė, kad per posėdį buvo pristatyti duomenys iš įvairių kitose šalyse atliktų tyrimų, kai imunosupresuotiems pacientams yra atliekama revakcinacija trečiąja doze.

„Tai yra tie atvejai, kada žmogui tiesiog nesusidaro antikūnų po pilno vakcinacijos kurso, arba jų būna labai mažai. Buvo pristatyti tokių tyrimų rezultatai. Trečia dozė labai stipriai kai kuriems pakelia antikūnų lygį“, – sakė A. Žvirblienė.

Pasak profesorės, svarstoma, kad galbūt ir Lietuvoje reikėtų siūlyti, pirmiausia, revakcinaciją pradėti nuo imunosupresuotų pacientų, kuriems dėl sveikatos priežasčių yra taikoma imunosupresija. Jų imuninis atsakas yra neefektyvus. Taip pat ir į vakciną jis būna neefektyvus.

„Buvo tik išsakytos nuomonės. Paprastai Ekspertų tarybos posėdžiuose nebūna konkrečių sprendimų. Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai išklausė mokslininkų duomenis, ir tada priims sprendimus“, – teigė A. Žvirblienė.

Kalbama apie labai siauras visuomenės grupes

Pasak profesorės, kalbant apie imunosupresuotus asmenis, turima mintyje žmones po organų transplantacijų, ir jiems yra taikomas imuninę sistemą slopinantis gydymas.

„Tokių žmonių nėra daug. Tai yra maksimum keli tūkstančiai (pacientų), o gal ir tiek nebus. Tai tikrai nėra šimtai arba dešimtys tūkstančių žmonių“, – sakė A. Žvirblienė.

Nacionalinio vėžio instituto (NVI) onkoimunologas dr. Marius Strioga pridūrė, kad prie imunosupresuotus žmones, turimi mintyje dar ir sergantieji onkologinėmis kraujo, autoimuninėmis ligomis.

Mokslininkas pabrėžė, kad čia neturimi mintyje visi sergantieji vėžiu, ir gydomi chemoterapija.

„Tas numatoma, bet dar ne šitame etape“, – sakė M. Strioga.

NVI mokslininkas mano, kad tų imunosupresuotų asmenų revakcinacijos procesas prasidės jau greitai. Pasak jo, toliau eilėje – seneliai iš globos namų, kurių revakcinacija irgi galėtų prasidėti artimu metu.

Labai laukia gamintojų duomenų

Pasak profesorės, kol kas nėra planų, kad reikėtų pradėti revakcinaciją plačiajai visuomenei. Pašnekovė teigė, kad dar vis atviras klausimas dėl to, ar tai plačiajai visuomenės daliai, kuri skiepijasi nuo pavasario, per vasarą, šį šaltąjį metų sezoną reikės persiskiepyti.

„Tai yra individualu. Tai priklauso nuo žmogaus amžiaus. Man asmeniškai norėtųsi sulaukti konkrečių duomenų iš vakcinų gamintojų. Jie turi ilgesnio laikotarpio duomenis“, – sakė A. Žvirblienė.

Dar vis diskutuojama ir apie medikų skiepijimą.

„Tas klausimas yra diskusijų objektas, bet vyrauja bendra nuomonė, kad ypatingos skubos nėra. Reikia palaukti ir kitų šalių praktikos“, – teigė A. Žvirblienė.

Profesorė atkreipė dėmesį, kad Jungtinė Karalystė jau paskelbė, kad nuo rugsėjo pradės revakcinaciją. Izraelis jau yra pradėjęs šį procesą nuo tam tikrų prioritetinių grupių.

„Tas yra daroma palaipsniui“, – teigė A. Žvirblienė.

M. Strioga mano, kad medikų revakcinacija (laisvu pasirinkimu) galėtų prasidėti jau nuo rugsėjo, galbūt spalio.

Pristatė mokslinius duomenis dėl galimybės keitalioti vakcinas

Ekspertai pristatė mokslinius duomenis dėl galimybės miksuoti vakcinas. Tai yra, jeigu pirma buvo skiepyta viena vakcina, leisti revakcinuojantis skiepytis kito tipo vakcina.

Mokslininkų pozicija iš esmės šiuo klausimu yra pozityvi.

„Pristačiau duomenis iš trijų tyrimų, kurie buvo atlikti Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Ispanijoje. Moksliniai duomenys rodo, kad skirtingų vakcinų kaitaliojimas yra veiksmingas, ir antikūnų padaugėja, ir ląstelinis atsakas yra geras“, – sakė A. Žvirblienė.

Pasak profesorės, šiek tiek skiriasi duomenys dėl nepageidaujamų reakcijų.

„Iš vienų šalių yra duomenys, kad reaktogeniškumas kaip tik yra mažesnis. Bet, pavyzdžiui, iš Jungtinės Karalystės yra duomenys, kad po „Vaxzevria“ vakcinos suleidus „Commirnaty“ arba atvirkščiai, kad reaktogeniškumas buvo didesnis, negu lygintume vienodas vakcinų dozes“, – sakė A. Žvirblienė.

Tačiau, pasak profesorės, tai kol kas dar irgi yra diskutuotinas klausimas.

„Vienose šalyse buvo vienoks intervalas tarp dozių, pavyzdžiui, keturios savaitės, o kitos šalys, kaip Vokietija, taikė ilgesnį intervalą skirtingoms vakcinoms. Tai yra nuo aštuonių iki dvylikos savaičių, ir tada tie reaktogeniškumo duomenys yra geresni. Tai yra, jeigu yra didesnis intervalas tarp dozių, tada yra mažiau nepageidaujamų reakcijų“, – teigė A. Žvirblienė.

Profesorė pastebėjo, kad šiais klausimais kol kas nėra jokių oficialių rekomendacijų iš gamintojų arba agentūrų, kad galima vakcinas kaitalioti.

„Bet kai kurios šalys taiko tokią praktiką, todėl, kad, pavyzdžiui, jos nebenaudoja „Vaxzevria“ vakcinos. Tada jau nori, ar nenori, reikia naudoti kito gamintojo vakciną“, – sakė A. Žvirblienė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (332)