Po kelių dienų ekstremalių liūčių Vakarų Europoje žuvo mažiausiai 183 žmonės, o dešimtys buvo dingę be žinios. Labiausiai nukentėjo Vokietija, kur vien Reino krašto-Pfalco žemėje policija pranešė apie 110 žuvusiųjų. Tuo metu Belgijoje žuvusiųjų skaičius pasiekė 27, o daug žmonių tebėra dingę. Taip pat belgų ir vokiečių gelbėtojai naršė po griuvėsius ieškodami aukų – dažnai dirbdami pavojingomis sąlygomis.
Įsismarkavusios liūtys siautė ir Šveicarijoje, Liuksemburge ir Nyderlanduose. Kaip praneša vietos žiniasklaida, tikrasis katastrofos mastas aiškėja tik dabar, vertinant apgadintus pastatus, kurių dalį teks nugriauti. Taip pat stengiamasi atkurti dujų, elektros tiekimą ir telefono ryšio paslaugas. Kai kuriose vietovėse kariai pasitelkę šarvuotas mašinas valė gatves užkimšusias šiukšles.
Šiaurės Reine-Vestfalijoje po vandeniu atsidūrusių namų ir automobilių apieškoti buvo pasiųsti narai. Vakarų Europos mokslininkai taip pat patyrė šoką, kad per kelias dienas iškrito bent kelių mėnesių kritulių norma ir to nepavyko laiku prognozuoti.
Pavyzdžių toli ieškoti nereikia
Lietuvoje vyravo tropiniai karščiai, o dalį Vakarų Europos skalavo liūtys ir potvyniai. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) klimatologas dr. Donatas Valiukas sakė, kad neabejotinai tai galima sieti su vykstančia klimato kaita.
„Tikrai taip ir apskritai tokie ekstremalūs reiškiniai labai dažnėja ir stiprėja. Labai dažnai akcentuojama, kad vykstant klimato kaitai tokie reiškiniai tik intensyvės. Tiek Europoje vyravo tie liūtiniai karščiai, tiek vyravo didžiuliai karščiai Šiaurės Vakarų Amerikoje, kur temperatūra kilo iki 50 laipsnių šilumos. Apkirstai šią vasarą visame pasaulyje labai daug tokių ekstremalių reiškinių“, – nurodė jis.
Klimatologas sakė, kad upių baseinuose sąlyginai yra palanku susidaryti tokiems potvyniams ir kartais labai ieškome pasaulinių pavyzdžių, bet jie gali būti ir visai šalia.
„Mes Jurbarke šį savaitgalį turėjome katastrofinį lietų, kada virš 80 mm per keletą valandų prilijo. Kartais visai šalia tokie reiškiniai vyksta, tiesa, tas nuostolio masto, ypač žmonėms, infrastruktūrai, Vokietijoje ir Belgijoje yra didžiulis.“
Paklaustas, dėl kokių sąlygų Vakarų Europoje kilo tokie didžiuliai potvyniai, D. Valiukas aiškino, kad tai lėmė kelios priežastys.
„Paprastai sakant, lietūs šiose šalyse kilo dėl susidariusios sinoptinės situacijos. Tačiau viskas pasiekė tokį lygį todėl, kad ten yra upės ir jos savo pobūdžiu yra palankios išsilieti iš krantų. Taip pat yra gana tankiai apgyvendintos. Tai yra gyvenamos teritorijos, kur yra palanku upėms išsilieti ir susikaupus didesniam vandeniui paprasčiausiai yra apsemiamos. Taigi, čia susidėjo šie du svarbūs faktoriai.“
Klimatologo teigimu, ten, kur nėra tokio upių tinklo ir taip išvystytos infrastruktūros, galėjo būti visai kitoks poveikis.
„Tačiau šiuo atveju upių baseino dalis būtent tokia buvo. Kai didelis vandens kiekis, iš karto užliejamos apgyvendintos teritorijos.“
Pasiteiravus, kodėl šiuo atveju vietos tarnybos anksčiau žmonių neįspėjo dėl galimos katastrofos, D. Valiukas svarstė, kad iškrito labai didelis lietaus kiekis ir jis greičiau buvo didesnis nei buvo tikimasi.
„Dabar tiksliai negaliu pasakyti, kaip iki kilusio potvynio reagavo tarnybos, bet apskritai galima laukti tokio didelio lietaus, bet prognozuoti dydį nėra paprasta, nes keliasdešimt milimetrų gali labai daug lemti. Kaip ir minėjau, Jurbarko atveju per kelias valandas iškrito vieno mėnesio norma. Taigi, susidaro tokios situacijos ir, deja, bet jos yra dažnėjančios.“
Ekstremalūs reiškiniai tik dažnės
Klimatologas sako, kad tokie ekstremalūs reiškiniai tik dažnės ir klimatas iš inercijos tik šiltės. Tačiau jeigu žmogus stengsis mažinti taršą ir atsakingai vartoti, tuomet jis gali klimato kaitą pristabdyti.
„Paprasčiausiai mažinti, kad tas poveikis nebūtų dar didesnis ir dar stipresnis. Tačiau dar tikrai bus inercija, iš kurios tas klimatas kis. Mes galime dėti visas pastangas, kad ta klimato kaita po keliasdešimt metų būtų mažesnė, bet iš esmės iš inercijos tas klimatas dar šiltės. Tačiau reikia dėti visas pastangas, kad tas šiltėjimas būtų kuo mažesnis.“
Šiuo metu, pasak jo, temperatūra yra pakilusi vienu laipsniu ir dedamos visos pastangos, kad globalinė temperatūra neperkoptų dviejų laipsnių. Taip pat atsakė teigiamai, kad Lietuvoje tropinių karščių vasarą sulauksime vis dažniau.
„Kas šią vasarą bus, dar sunku pasakyti, bet tikrai jau spėjome sulaukti labai ekstremalių reiškinių.“
