Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės laikinoji pirmininkė Alvija Černiauskaitė atvyksta į Prezidentūrą. Ji iš G. Nausėdos atsiims apdovanojimą už aktyvų lietuvybės puoselėjimą ir glaudų bendradarbiavimą su gimtuoju Alytumi.
Nors karantinas baigėsi, žurnalistų Prezidentūra į renginį neįleidžia. Todėl LNK žurnalistams laureatus teko kalbinti prie durų.
„Nesvarbu, kur aš bebūčiau, visada gera sugrįžti namo, gera daryti gerus darbus“, – kalbėjo A. Černiauskaitė.
Iš viso G. Nausėda turėjo įteikti statulėles 7 globalios Lietuvos laureatams. Tačiau beveik pusė jų Prezidentūroje nepasirodė ir renginį boikotavo.
„Demokratinėje visuomenėje visi yra laisvi pasirinkti savo kalbėjimo būdą. Tai vieni protestuoja, kiti – sėdėdami ant sofos apsimeta laido riteriais ir komentuoja. O kiti eina kalbėtis akis į akį“, – teigė A. Černiauskaitė.
Paklausta, ar turi, ką pasakyti šalies vadovui G. Nausėdai, laureatė sakė „tikrai taip“.
To Prezidentūra nekomentavo ir prieš kelias savaites, kai laureatai paskelbė, jog apdovanojimų neatsiims. Apie tai prezidentas G. Nausėda neužsimena ir per ceremoniją.
„Dabar jau nebeįsivaizduojame Lietuvos valstybės be tūkstančių lietuvybės ambasadorių visoje pasaulio žemynuose. Jūs, brangūs laureatai, esate pirmiausia Lietuvos gyvybės ženklas mums ir visam pasauliui“, – renginyje kalbėjo prezidentas.
„Laisvės kelią“ organizavusi „Laisvės TV“ su Andriumi Tapinu priešakyje statulėlės iš prezidento G. Nausėdos rankų atsisakė pirmoji. Po to, kai prezidento patarėjas Povilas Mačiulis išėjo padėkoti be leidimo susirinkusiems „Šeimų maršo“ protestuotojams, o tarp jų ir kontroversiškiems veikėjams.
„Demokratinėje valstybėje mes turime teisę nenorėti priimti apdovanojimo iš celofaninių rankų, sakykime taip“, – teigė „Laisvės kelio“ iniciatorius A. Tapinas.
Tada atsisakė ir kosmoso tyrimų įmonė „NanoAvionics“ ir Vilniaus universiteto (VU) jaunieji mokslininkai „iGEM“. Sakė, kad su G. Nausėda nesutampa vertybės.
Vokietijos lietuvių bendruomenės narys, daktaras Vincas Bartusevičius už gyvenimo nuopelnus apdovanojamas po mirties, už jį statulėlę atsiima žmona. O kiti laureatai sako, kad renkasi kalbėtis.
„Kalbame apie toleranciją, tai turime vieni kitus išgirsti. Pirmą kartą buvo garsiai kalbama ir įvertintas lituanistinis švietimas. Tai mums yra didelė šventė“, – teigė laureatė Elzė Di Meglio.
Kita teigė, jog galbūt užsienio lietuviai daugiau susiduria su reiškiniu, kad tėvai yra vienos lyties.
„Mums yra aktualu irgi apie tai pakalbėti. Mes renkamės kalbėtis“, – sakė kita laureatė Aurelija Orlova.
Po ceremonijos, laureatai susisėda su prezidentu, kaip įvardijama, atviresniam pokalbiui kamerinėje erdvėje.
„Globalios Lithuanian leaders“ vadovė Aušra Kukelkaitė sakė, kad šalia kitų temų turi būti ir žmogaus teisės. Ši nevyriausybinė organizacija parengė ir kreipimosi į prezidentą raštą, išdėstė kai kurias mintis jam ir žodžiu.
„Pamatėme, kad yra poreikis iš mūsų tinklo“, – aiškino ji.
Tekstą pasirašė ir keliolika užsienio lietuvių organizacijų. Jie ragina prezidentą inicijuoti nacionalinį susitarimą dėl LGBT, migrantų ir kitų žmogaus teisių.
