Jo palaikai rasti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui vykdant partizanų paieškas Vilniaus miesto Antakalnio kapinių teritorijoje, vadinamosiose Našlaičių kapinėse.

Atsisveikinti su Prisikėlimo apygardos štabo skyriaus viršininku P. Prusaičiu–Lape galima iki sekmadienio vidurdienio Gudžiūnų Švč. Jėzaus Širdies bažnyčioje, po to bus aukojamos Šv. Mišios ir vyks laidotuvės, pranešė Genocido centras.

P. Prusaitis gimė 1928 metais Grinkiškio miestelyje, dabartiniame Radviliškio rajone. 1948 metų gegužę, nenorėdamas tarnauti okupacinėje kariuomenėje, jis įstojo į partizanų gretas – Kudirkos rajono Romualdo Šukio-Jogailos būrį.

1949 metų rugpjūtį P. Prusaitis-Lapė su kitais partizanais į Pietų Lietuvą lydėjo Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio Gynybos pajėgų štabo Organizacinio skyriaus viršininką Petrą Bartkų-Žadgailą. Žygio metu partizanus apsupo gausios okupantų pajėgos, dalis partizanų žuvo, bet P. Prusaičiui-Lapei su keliais pavyko prasiveržti.

Anot Genocido centro, P. Prusaičiui pavyko prasiveržti ir po mėnesio Pilionių kaime patekus į rusų kareivių pasalą. Susidūrimo metu kulka vyrui nutraukė didįjį pirštą, todėl kurį laiką teko slapstytis ir gydytis plaštaką. Po šio įvykio jam suteiktas grandinio laipsnis.

1950 metų rugpjūčio 9 dieną žuvus Jaunučio būrio vadui, P. Prusaitis-Lapė paskirtas būrio vadu, o dar po metų – Prisikėlimo apygardos štabo ryšių įgaliotiniu, aprūpinimo skyriaus vadu.

1952 metais P. Prusaitis už drąsą kautynėse apdovanotas pirmos rūšies laisvės kovos trečio laipsnio kryžiumi.

Sovietams pavyko į partizanų štabą darbui su pogrindine spauda infiltruoti savo agentą Čestnyj. Jis 1952 metų rugsėjo pabaigoje partizanus P. Prusaitį-Lapę ir L. Jušką-Kariūną pavaišino apnuodytu hematogenu. Šiems sublogavus agentas pasiūlė vandens, nuo kurio dar pablogėjo.

Supratęs klastą Lapė agentą Čestnyj nušovė, o pats kartu su Kariūnu stengėsi kuo greičiau pasitraukti iš tos vietos. Tačiau tą patį vakarą sovietai suėmė dar apsvaigusį, į koją sužeistą Kariūną, o kitą dieną čekistams apsupus vadavietės bunkerį nusišovė J. Paliūnas-Rytas.

Likęs vienas P. Prusaitis dešimt metų slapstėsi: dirbo žemės ūkio darbus, drožinėjo meniškus kryželius, kuriuos palikdavo savo globėjams kaip padėką.

1962 metais Kėdainių kagėbistams pavyko P. Prusaitį-Lapę areštuoti. Po pusmečio tardymo LSSR Aukščiausiasis Teismas jam paskelbė mirties nuosprendį.

1963 metų liepos 13 dieną Vilniuje, KGB kalėjime, 35 metų P. Prusaitis-Lapė buvo sušaudytas.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę partizanas po mirties apdovanotas Vyčio kryžiaus ordino Karininko kryžiumi, jam suteiktas Kario savanorio statusas ir majoro laipsnis.