Abiturientas Gantas rudenį nori pradėti studijuoti aeronautikos mechaninę inžineriją. Tam, kad įstotų į sudėtingą techninę specialybę, reikia gerai išlaikyti fiziką bei matematiką. Dėl pastarosios vaikinas šiandien gali atsikvėpti laisviau, nes jau gavo rezultatus ir jais patenkintas. Nors ir matematiką išlaikiusiųjų procentas šiemet didesnis, bet Vilniaus universitet

„Su matematika iš tikrųjų sekėsi daug geriau negu tikėjausi, superinis visai buvo pas mus mokytojas. Nors ir liko iki egzamino savaitė ar dvi, bet jis iš mūsų vis tiek spaudė, kiek įmanoma daugiau. Tad rezultatai labai patenkina lūkesčius. Su lietuvių gal kažkiek nepasisekė, buvo žemesni rezultatai negu tikėjausi“, – sakė Vilniaus Gedimino technikos universiteto inžinerijos licėjau abiturientas Gantas Morozovas.

Anot vaikino, pandeminė situacija ir nuotolinis mokymasis tik paragino daug labiau stengtis.

„Mano atveju, nuotolinis ugdymas kaip ir keletą pagalių į ratus įkišo, tad buvo labai daug sunkumų, ypač pradžioje. Aišku, pradžioje su mokytojų pagalba, su visokiausiais patarimais iš draugų pavyko tą lygmenį pritempti iki nenuotolinio mokymosi“, – teigė abiturientas.

Gantui beliko sulaukti tik fizikos ir anglų kalbos egzaminų rezultatų. Tada paaiškės, ar ateities planai sėkmingai išsipildys.

„Yra jaudulio, nes pradedi mąstyti, kad gal vienoje, ar kitoje vietoje suklydau“, – teigė jis.

Šiais metais matematikos egzaminą išlaikė daugiau mokinių, nei pernai. Neišlaikė virš 15 proc., o pernai neišlaikiusiųjų buvo dvigubai daugiau. Žiežmarių gimnazijos matematikos mokytojas sako, kad šiais metais matematikos egzamino užduotys kitokios nei pernai.

„Anksčiau kažkokių būdavo lyg ir rebusų, tikslas pateikti vaikams staigmenų. Dabar, kas mokėsi, tas ir pasiekė daugiau. Kas, vadinkime, lengviau mokėsi arba imitavo mokymąsi, to rezultatai mažesni“, – komentavo Vytautas Silvanavičius.

Anot mokytojų, užduotys buvo palankios ir pritaikytos net tiems, kurių mokymasis į šį dalyką nėra orientuotas.

„Pradžioje jau užduotys optimistiškai nuteikė, lyginant su praeitų metų užduotimis. Užduotys prieinamesnės vaikams, suprantamesnės, daugiau tokio tradicinio pobūdžio uždavinių. Silpnesniems mokiniams buvo kaip išsigelbėjimas išlaikyti, dėl to ir procentas mažesnis, bet 100, 90 balų surinkti, tai buvo užduočių, kur reikėjo padirbėti.“

Anot Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA), geresnius matematikos bei lietuvių egzaminų rezultatus lėmė keli veiksniai: pirma, kad juos galėjo laikyti tik gavę teigiamus metinius įvertinimus, ko nebuvo anksčiau.

„Antra, šiemet, matyt, buvo ir mokyklose pačių abiturientų atkreiptas rimtesnis dėmesys į patį dalyką, į jo mokymąsi“, – komentavo NŠA atstovas Vidmantas Jurgaitis.

Lietuvių kalbą šiemet mokiniai taip pat išlaikė geriau. Išlaikiusiųjų daugiau nei 8 proc. Pernai buvo beveik 11 proc. Kiek daugiau neišlaikiusių, palyginti su 2020 m., yra chemijos ir informatikos. Tačiau tarp laikančių šiuos egzaminus šimtukininkų daugiau nei pernai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė įsitikinusi, kad gerus rezultatus lėmė visapusiška švietimo įstaigų pagalba abiturientams.

„Įsijungė įvairios organizacijos į pagalbą abiturientams, tai ir dalykininkų asociacijos, kai kurie universitetai teikė nemokamą pagalbą ir konsultacijas abiturientams. Tarpai tarp egzaminų buvo tikrai pakankami šiais metais pasiruošti ir dar pasisitiprinti.

Be to, dar kas yra svarbu, abiturientai jau nuo kovo mėnesio grįžo į konsultacijas ir nuo gegužės 1 d. galėjo mokytis kontaktiniu būdu“, – teigė ministrė.

J. Šiugždinienė gyrė ir abiturientus.

„Sunkiu laikotarpiu sugebėjome susikaupti ir rezultatai yra tikrai labai neblogi.“

Matematikos rezultatai – iliuzija

Tačiau VU profesorius R. Norvaiša sako, kad reikia žiūrėti, kokios žinios buvo vertintos. Jis savo feisbuko paskyroje taip par teigė, kad „iliuzinis išsilavinimas yra kaina, kurią moka visa visuomenė už aukštų pasiekimų regimybę“.

„Jeigu žiūrėsime žinias, kurias egzaminavome, tai sunku palyginti, nes tie egzaminai buvo skirtingi ir užduotys skirtingos. Bet statistiškai žiūrint galima, be abejo, lyginti, bet norėčiau štai ką pasakyti: kai pamačiau egzamino užduotį šiais metais, tai man nekilo jokių abejonių, kad rezultatas bus toks, kokį mes turime. Kad jis bus gerokai geresnis negu pernai“, – tikino matematikas.

Rimas Norvaiša

Paklaustas, ar tos užduotys buvo daug lengvesnės. R. Norvaiša komentavo, kad greičiau norėtų kalbėti apie sudėtingumą.

„Lengvumas yra subjektyvi sąvoka, o sudėtingumas yra kiek užduotis atspindi tam tikrą žinių lygį, mąstymo lygį. Tuo požiūriu tos užduotys buvo nesudėtingos lyginant su tuo, kas buvo pernai. Aš sakyčiau, kad intelektualinių siurprizų pernykštis egzaminas turėjo daugiau nei šių metų.

Šiais metais tos užduotys nebuvo tokios jau netikėtos. Dauguma jų, matyt, jau yra spręstos arba labai panašios iš jų yra spręstos. Taip kad buvo galima prognozuoti tokį rezultatą.“

Paklaustas, ar mokyklinė matematika moko vaikus kūrybiškumo, ar daugiau išmoko spręsti jau išspręstus uždavinius, R. Norvaiša sakė, kad verta kelti klausimą, koks tokios matematikos tikslas.

„Ką mums mokyti per matematiką? Alternatyva tam, ką aš pavadinčiau matematiniu raštingumu ir kas reikalinga kasdieniame gyvenime, yra matematinio mąstymo specifikos atskleidimas. Ką tai reiškia? Kitais žodžiais tariant, tai kritinio mąstymo ugdymas matematikos kontekste.“