Savo patirtus išgyvenimus net 15 tūkstančių eurų suma įvertinęs vilnietis iš Lietuvos valstybės biudžeto gaus 2 tūkst. Eur. Taip nusprendė galutinus ir neskundžiamus sprendimus priimantis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT).
„Pernelyg užsitęsęs procesas sukelia neturtinę žalą, kuri apibūdinama kaip gyvenimo netikrumo ir susirūpinimo dėl proceso rezultato būsena“, – trijų teisėjų kolegija paskelbė, kad dėl įvairių sunkių nusikaltimų 15 metų laisvės atėmimo bausme nuteistas K. Lenkovskis patyrė dvasinių išgyvenimų, kuriuos privalo atlyginti mokesčių mokėtojai.
Priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą vienam garsios nusikalstamos grupuotės lyderių teismas pažymėjo, jog K. Lenkovskio ieškinyje buvo nurodyta, kad „dėl pernelyg ilgai trukusio proceso jis labai ilgą laiką gyveno patirdamas nuolatinę įtampą, jausdamas netikrumą dėl savo likimo ir kamuojamas nežinomybės dėl baudžiamojo proceso baigties“.
„Jaučiausi sugniuždytas“, – kreipdamasis į teismą neslėpė vienas „Lapinų“ gaujos lyderių K. Lenkovskis.
„Teisėjų kolegija sutinka, kad tokio pobūdžio nepatogumai ir išgyvenimai laikytini patirta neturtine žala, tačiau sprendžiant dėl atlygintos žalos dydžio turi būti įvertinamas jos priežastinis ryšys su teismo neteisėtais veiksmais, – pabrėžė LAT. – Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju valstybei civilinė atsakomybė taikytina už pernelyg ilgai besitęsusį baudžiamąjį procesą apeliacinės instancijos teisme, bet ne už jo pradėjimą ar ieškovui taikytas kardomąsias priemones, todėl, įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija nusprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovui priteistinas 2 tūkst. Eur neturtinės žalos atlyginimas. Ši suma, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principą ir tokios kategorijos bylose teismo taikomus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.“
Anksčiau K. Lenkovskio ieškinį nagrinėję Vilniaus miesto apylinkės ir apygardos teismai buvo priėmę jam nepalankų sprendimą. Tačiau LAT atsižvelgė į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktiką – K. Lenkovskiui iškeltos baudžiamosios bylos nagrinėjimas teismuose užtruko beveik aštuonerius metus, o tai traktuojama kaip labai ilga proceso trukmė ir gali būti pateisinama tik išskirtiniais atvejais.
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad dar 2014 m. gegužę Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu K. Lenkovskis buvo pripažintas kaltu dalyvavęs šaunamaisiais ginklais ginkluotame nusikalstamame susivienijime, kurio nariai neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, turėdami tikslą jas platinti, taip pat dėl kitų nusikaltimų, jam skirtas laisvės atėmimas 15 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Po trijų metų Lietuvos apeliacinis teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį, perkvalifikavęs kai kurias veikas, dėl dalies jų K. Lenkovskį išteisino, tačiau paliko galioti tą pačią laisvės atėmimo bausmę. Šį nuosprendį nuteistasis skundė kasacine tvarka, bet LAT atsisakė skundą priimti.
Tuo metu kitų kartu nuteistų asmenų baudžiamąją bylą išnagrinėjęs LAT nusprendė jiems sušvelninti bausmes puse metų dėl konstatuoto teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimą.
Nuteistiesiems bausmes sušvelninęs teismas pabrėžė, kad „Lapinų“ grupuotės baudžiamoji byla buvo išskirtinai sudėtinga dėl sunkių nusikaltimų padarymo veikiant nusikalstamo susivienijimo būdu, be to, atsakomybėn buvo patraukti net 32 asmenys, bylos medžiagą sudarė net 138 tomai. Teisėjai taip pat nurodė, kad vien pirmosios instancijos teismo nuosprendis sudarė 480 lapų, o apeliacinės instancijos – 197 lapus.
„Tokio pobūdžio, apimties ir sudėtingumo byloje gali būti pateisinama ir ilgesnė negu įprastai proceso trukmė, tačiau tik tuomet, kai valstybės institucijos tinkamai reaguoja į bylos sudėtingumą ir imasi visų jų turimų pagrįstų priemonių, kad procesas būtų toks operatyvus, kiek įmanoma tokioje byloje“, – LAT pabrėžė, kad valstybės institucijos tokių priemonių ėmėsi, tačiau proceso organizavimas, vertinant jį kaip visumą, apeliacinės instancijos teisme nebuvo visiškai tinkamas.
Tuo metu ieškinį dėl patirtos žalos atlyginimo išnagrinėjusi LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija pažymėjo, kad kitų nuteistųjų skundai buvo patenkinti ir konstatuota nepagrįstai ilga proceso trukmė dėl proceso apeliacinės instancijos teisme netinkamo organizavimo, todėl ir K. Lenkovskio byloje baudžiamasis procesas truko nepagrįstai ilgai.
„Yra pagrindas konstatuoti K. Lenkovskio teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimą dėl proceso organizavimo apeliacinės instancijos teisme ydingumo“, – nurodė teismas.
Anot teisėjų, baudžiamosios bylos procesas apeliacinės instancijos teisme, trukęs 2 metus 5 mėnesius, nebuvo pakankamai intensyvus.
„Dėl pernelyg ilgos proceso trukmės baudžiamojoje byloje K. Lenkovskiui padaryta žala nebuvo kompensuota sušvelninant bausmę, todėl tokiu pažeidimu padarytos žalos atlyginimo klausimas svarstytinas civiliniame procese, priešingu atveju teisės į teisminę gynybą pažeidimo konstatavimas dėl pernelyg ilgos proceso trukmės vienoje baudžiamojoje byloje sukeltų skirtingas teisines pasekmes tokioje byloje dalyvavusių asmenų atžvilgiu, o tai neatitiktų asmenų lygybės prieš įstatymą principo“, – akcentavo teisėjai.
„Lapinų“ grupuotės byloje teismas kaltais yra pripažinęs 23 iš 33 baudžiamojon atsakomybėn patrauktų asmenų. Gaujos vadeiva laikomas Justas Belousovas, pravarde Lapinas, daugybę metų oficialiai yra ieškomas, tačiau kol kas pareigūnai neturi žinių apie vyro slapstymosi vietą. Jo sulaikymui yra išduotas Europos arešto orderis.
Gaujos tikslas – prekyba narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis ir plėtra siekiant gauti kuo didesnį pelną. Kvaišalai buvo gaunami iš esmės iš vieno šaltinio, gauja turėjo savas taisykles, pvz., neimti narkotinių medžiagų iš kitų, nesiskolinti, narkotikų niekuo neskiesti, turėti po kelis telefonus ir SIM korteles, juos nuolat keisti, vengti balso įrašymo, apie problemas ar konfliktus informuoti aukštesnes grandis ir pan.
Gaujos vadovai turėjo tikslą į narkotikų platinimą įtraukti kaip įmanoma daugiau asmenų, siekiant gauti kuo didesnį pelną. Įrodymai byloja, kad platintojams įsiskolinus, skolos atsiėmimui gaujos vadeivos nurodydavo naudoti bet kokias smurto priemonės.
Nemažai grupuotės narių turėjo šaunamuosius ginklus. Kratų metu buvo rastos neperšaunamos liemenės, beisbolo lazdos, peiliai. Atskirų nusikaltimų darymui buvo naudojami kirviai.
Iš byloje surinktų duomenų visumos matyti, kad gaujos tikslas buvo įsigyti labai didelius kiekius draudžiamų medžiagų, jas parduoti ir platinti, neturint leidimo įsigyti ginklus ir juos naudoti, prievartauti turtą, neteisėtai atimti laisvę, žaloti skolininkus, gadinti svetimą turtą ir pan.
„Visų gaujos vadų ir narių veikla buvo gerai suderinta ir nukreipta bendram tikslui – pelno siekimui, nusikaltimai buvo daromi pagal iš anksto parengtus planus, apsirūpinus ryšio priemonėmis, vengiant demaskavimo, įtraukiant kitus asmenis į nusikaltimus“, – yra konstatavęs teismas.
Narkotikų perdavimas vykdavo taip: paketus su narkotikais numesdavo ant žemės iš anksto, iš prekeivio paimdavo pinigus už anksčiau gautas ir parduotas narkotines medžiagas ir akimis, žvilgsniu ar gestu nurodydavo, kur guli narkotikų paketas. Kitais kartais narkotinės ar psichotropinės medžiagos būdavo paliekamos iš anksto aptartose slėptuvėse, dažniausiai prieš tai paėmus paliktus pinigus. Narkotikų pakavimui buvo naudojama izoliacinė medžiaga, ant kurios nelieka pirštų pėdsakų. Slėptuvės buvo dažnai keičiamos.
Dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje nė vienas iš kaltinamųjų savo kaltės nepripažino ir teismui aiškino, kad gaujos veikloje nedalyvavo, o apie „Lapinų“ gaują sužinojo iš tyrėjų, prokurorų arba žiniasklaidos. Kai kurie kaltinamieji teigė iki teismo posėdžių apskritai nieko nežinoję apie jiems pareikštus kaltinimus ir minėtos gaujos egzistavimą.
