Tyrimas, atvedęs iki pat Bagdado, atskleidžia, kad migrantų srautą koordinuoja ištisas tinklas Baltarusijoje ir Irake veikiančių turizmo agentūrų ir kaip iš to pelnosi Minsko režimas. Bagdade TV3 kalbinti migrantai ir jiems talkinantys verteivos atskleidžia, kiek kainuoja nelegalus kelias į Europos Sąjungą. Bagdadas – vienas pavojingiausių miestų Artimuosiuose Rytuose. Dienomis ten tvyro 50 laipsnių karštis, nuolat dingsta elektra, o gatvėse patruliuoja iki dantų ginkluota apsauga.
Vos ten atvykus pasitinka juodas dūmų debesis – miestą sudrebina sprogimas, kurio metu sužalota tuzinas žmonių. Tai puikiai iliustruoja, kodėl per dešimtmetį nesibaigiančių konfliktų iš Irako pabėgo jau trys milijonai gyventojų. Ir šis skaičius toliau auga.
Iki šiol irakiečiai į Europą traukė gerai žinomais migracijos keliais per Turkiją, Libaną ir Viduržemio jūrą. Į Bagdadą atvykome išsiaiškinti, kaip ir kodėl šis kelias staiga pasuko prie Lietuvos sienos. Kalbinti į Lietuvą besiruošiantys migrantai ir neteisėtas keliones į Europą organizuojantys asmenys atskleidžia, kaip šis naujas migrantų maršrutas pildo tiek baltatarusių, tiek irakiečių kišenes, o jo pažaboti noro neturi nei Bagdadas, nei Minskas.
Bagdade veikia šimtai kelionių agentūrų, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai organizuoja keliones į Baltarusiją. Vien vienoje gatvėje jų yra dešimtys. Ten ir prasideda kai kurių irakiečių nelegali kelionė į Lietuvą.
Vienos iš jų darbuotojas pasakoja, kad į Minską šią savaitę pardavė 25 kelialapius – daugiau vietų lėktuve nėra, tad dar 75 klientai priversti kelionės laukti. Savaitė viešbutyje Minske, viza ir lėktuvo bilietai irakiečiui kainuoja vos 600 dolerių. Kitose agentūrose kelialapio kaina siekia iki 1,5 tūkst. dolerių, tačiau ir juos irakiečiai išgraibsto.
Pasak kelionių organizatorių, didžioji dalis keliautojų neva yra turistai, kuriuos vilioja pigi kelionė ir Irake negalimos, o Baltarusijoje laisvai prieinamos linksmybės: moterys ir gamtos grožis. Kelionių organizatoriai tvirtina, kad didžioji dalis klientų po savaitės grįžta namo, visgi, niekam iš jų ne paslaptis, kad dalis jų kelialapius perka tam, kad pakliūtų į Europą.
„Pastaruoju metu jauni, vieniši vyrai, taip pat ir šeimos, nori keliauti į Baltarusiją, nes tai graži šalis ir dabar į ją itin patogu patekti. Be to, iš Baltarusijos kai kurie iš jų randa būdų patekti į Europą“, – pasakoja kelionių agentūros „Rayd Sharq“ atstovas Zaid Noor.
Į Minską besiruošiantis kilti Irako oro linijų lėktuvas – pilnutėlis. Keleiviai piktinasi, kad skrydis vėluoja. Irako turizmo agentūrų darbuotojai neslepia – keliautojų srautas ėmė augti Lukašenkai pradėjus grasinti atverti šalies sienas nelegalams. Šie pareiškimai nedelsiant sulaukė didžiulio dėmesio tarp kelio į Europą ieškančių irakiečų. Socialinių tinklų grupėse nuolat skelbiami Lietuvos naujienų portalų pranešimai apie situaciją pasienyje sulaukia didžiulio susidomėjimo. Vien pabėgėlius vienijančioje grupėje kasdien skelbiama po kelis išverstus straipsnius.
„Ar jūs ten visai išprotėjote? Jūs pradėjote prieš mus hibridinį karą ir reikalaujate, kad jus saugotume kaip anksčiau“, – rėžia neteisėtas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka.
Atverti migracijos kelią į Minską rėžimas ruoštis pradėjo iš anksto, dar prieš pasipilant grasinimams atverti sienas. Tiesioginių skrydžių skaičius iš Bagdado į Minską buvo padidintas jau gegužės pradžioje. Iki tol du sezoniniai skrydžiai per savaitę tapo keturiais, o Irako oro linijos nusprendė naudoti ir didesnius lėktuvus.
Minskui laisva ranka dalinant vizas, Irako turizmo agentūroms liko tik atsiraitoti rankoves ir pradėti štampuoti kelialapius į Minską.
„Tiesioginiai skrydžiai suteikė galimybę lengvai ir patogiai patekti į Baltarusiją. Tai irakiečiams nauja šalis. Viza oro uoste kainuoja vos 20 dolerių“, – sako Z. Noor. Išaugęs keliautojų skaičius pinigus krauna ne tik irakiečių bendrovėms, bet ir vizas jų klientams parūpinantiems partneriams Baltarusijoje. Būtent jie ir siunčia irakiečių vizoms reikalingus pakvietimus. Kai kurios šių įmonių tiesiogiai susijusios su Minsko rėžimu, kitos yra privačios.
Viena tokių yra „Grodno visa travel and education“. Gautų turistinių kelialapių duomenys ir viešai prieinama informacija rodo, kad šioje agentūroje dirba ir arabiškos, ir afrikietiškos kilmės asmenys. Tapatybės viešinti nenorintys irakiečiai atskleidžia, kad būtent per šios įmonės parnerius Irake nelegaliai kristi sieną norintys asmenys nesunkiai gauna vizas ir kelialapius atvykti. Kai kuriais atvejais jie net skatinami pasinaudoti proga nesunkiai pasiekti Europos Sąjungą.
Po ilgų įkalbinėjimų su mumis galiausiai sutiko susitikti du į Lietuvą keliauti nelegaliai pasiryžę irakiečiai – Haydaras ir Jawadas. Tam, kad įsigytų turistinį kelialapį už tūkstantį dolerių, vienas jų tvirtina, jog pardavė karščiu alsuojančiame Irake gyvybiškai svarbų turtą – šaldytuvą. Du ir keturis vaikus auginantys vyrai su mumis kalbėtis sutiko tik nerodant veidų ir neatkleidžiant pavardžių.
„Jeigu žmogus parduoda savo šaldytuvą, ar jam dar kas nors rūpi? Mes tik norime iš čia pabėgti. Čia nėra gyvenimo, nėra ateities, nėra nieko“, – teigia 37 m. irakietis Haydar. Vyrai sako kol kas neturintys plano, kaip pasiekti Lietuvos pasienį, tačiau tvirtina, kad pagalbą rasti nesunku.
Minske gyvenantys irakiečiai ir kurdai prie sienos juos nuvežti siūlosi už šimtą dolerių. Tiesa, daugėjant atvykstančių migrantų, ši suma šoktelėjo ir iki kelių šimtų, o kartais iš nelegalų besipelnantys sukčiai prašo ir 1000 dolerių. Dažniausiai prie sienos jie veža grupes po keturis šešis žmones. Pinigų neturintys irakiečiai Lietuvos sieną pasiekti bando kas kaip sugeba: tarpmiestiniais autobusais ar nuvežti įkalbinėja vietinius taksi vairuotojus.
„Mums sakė, kad egzistuoja įvairūs transporto būdai patekti prie sienos. Baltarusijoje yra žmonių, kurie gali padėti. Kitoje pusėje mūsų lauks pareigūnai, tad mes paaiškinsime situaciją. Neabejoju, kad jie mus išklausys ir padės. Net jeigu mus suims, prašysime prieglobsčio“, – įsitikinęs vyras.
Viename vaizdo įraše neva link Baltarusijos pasienio žingsniuojanti grupelė migrantų stebisi, kad kelyje nieko nėra. Kaip ir daugeliui migrantų, kelionė į Lietuvą per Baltarusiją nepalyginamai saugesnė, o ir kainuoja pigiau nei bandymas pasiekti Europą per Turkiją ar Libaną, kur nusikaltėlių grupuotės neretai užsiima reketu, o už kelionę prašo dešimčių tūkstančių dolerių.
Socialiniuose tinkluose pabėgėliai dalijasi ne tik patarimais, kaip geriau kirsti siena, bet ir kiekviena naujiena iš laikino prieglobsčio stovyklų. Informacija, kad migrantai nėra siunčiami atgal, nedelsiant sulaukia gausybės jų pėdomis sekti norinčių migrantų reakcijų.
Haydaras ir Jawadas apie kelionę į Europą per Lietuvą taip pat sužinojo iš neteisėtai Lietuvos sieną kirtusių draugų. „Mano draugai taip pat nusipirko turistinius bilietus į Baltarusiją. Ten yra gerų arabų vyrukų, kurie gali padėti tą padaryti. Mano draugai sieną kirto prieš du mėnesius ir jau beveik įsitvirtino Europoje. Jie ir papasakojo apie šį kelią ir pažadėjo mums padėti atvykti“, – priduria jis.
Tačiau ne visi irakiečiai linkę pasikliauti sėkme ir pagalbos kirsti sieną ieško tarp gerai organizuotų nusikaltėlių. Apsimetę keliauti į Lietuvą norinčiais irakiečiais, Bagdade susisiekėme su neteisėtas keliones per sieną organizuojančiu kurdų kilmės asmeniu Minske. Jis tvirtina galintis su kelionių agentūra nesunkiai parūpinti tiek vizą į Baltarusiją, tiek kelionę per Lietuvą iki pat Vokietijos. Už viską vyras prašo 13 000 eurų:
„Prašau, papasakok, kaip tai veikia.“
„Brolau, iš čia tu keliausi į Baltarusiją. Mokėti iš anksto nereikia. Pinigus paliksi kaip užstatą iki tol, kol atvyksi iki Vokietijos. Atvykus į Baltarusiją dvi–tris naktis praleisi viešbutyje. Tada nugabensime tave į Lietuvą ir iš ten į Vokietiją.“
„Girdėjau, kad jeigu pagaus Baltarusijoje, gali kilti problemų? Ar siena su Lietuva atvira?“
„Klausyk, ši kelionė nelegali. Aš nerizikuoju. Viskas bus paruošta. Apsistosite viešbutyje Baltarusijoje. Po 2–3 naktų kas nors atvyks automobiliu jūsų paimti ir atveš iki Lietuvos sienos. Pasienyje pėsčiomis gali tekti eiti 10 min., kartais pusvalandį ar dvi valandas. Tai priklauso nuo susitikimo vietos su kitu automobiliu Lietuvos pusėje, nes ten jūsų lauks kitas automobilis. Juo ir nuvyksite į Vokietiją.“
Dar viena grupė migrantų ankstyvą valandą kelionę iš Baltarusijos į Lietuva pradeda malda. Pasak daugelio migrantų liudijimų, kaimyninės šalies pasienyje problemų su pasieniečiais pasitaiko retai. Netrukus, jau atvirai besifilmuojanti suplukusių vyrų grupė draugams siunčia linkėjimus iš Lietuvos miškų. Nuotaikos pakilios. Vienas iš grupės užfiksuoja lietuviškų sodybų vaizdus. Už jo keliuku traukia visa eilė migrantų. Pasak telefonu kalbintos vienos iš tokių migrantų grupės, baltarusių pareigūnai, atvykus prie sienos, jų net nebandė sulaikyti, o tik paragino dingti iš akių. Kitu atveju vietos gyventojams iškvietus policiją, pareigūnai migrantams tiesiog liepė grįžti į Minską.
Mūsų kalbintas nelegalių kelionių organizatorius pasakoja, kad jam vežant žmones prie sienos bėdų su pareigūnais taip pat nekyla: „Kaip automobiliui pavyks pravažiuoti patikros punktus?“ „Automobilis pro juos nevažiuos. Kartais būna patikrinimai, tačiau nesirūpink, tai mūsų darbas. Mes viską sutvarkome.“
Mums paliekant Bagdadą, į kelionę galiausiai išsiruošė ir Haydaras su Jawadu. Mūsų žiniomis, jie sėkmingai pasiekė Minską, tačiau čia ryšys su jais nutrūko. Susisiekti su vieno iš vyrų giminaičiu pavyko tik po keleto dienų. Jis informavo, kad abu vyrai jau du kartus bandė kirsti sieną, tačiau pabūgę pasieniečių atsitraukė.
Tiesa, neturėdami, kur trauktis ir į kelionę investavę viską, ką turi, jie žada sieną šturmuoti ir toliau.