Galimus koronaviruso scenarijus, kuriuos svarsto mokslininkai, S. Čaplinskas aprašė penktadienį savo feisbuke.

„Gyvenimas su virusu yra vienas iš keturių galimų pandemijos scenarijų, kuriuos aptaria pasaulio mokslininkai. Pagal tokį gyvenimo su virusu scenarijų vakcinacija apriboja SARS-CoV-2 plitimą, o virusas tampa mažiau patogenišku, sukeliančiu panašius į peršalimą simptomus“, – pirmąjį scenarijų apibūdino profesorius.

Antrasis galimas scenarijus, pasak S. Čaplinsko, yra didelis „gaisras“.

„Esant žemam vakcinacijos lygiui ir atsirandant vis daugiau SARS-CoV-2 variantų, virusas toliau plinta, sukeldamas COVID-19 ligą ir kitas problemas“, – tokį scenarijų komentavo ekspertas.

„Trečias scenarijus – kai kurios šalys gali gebėti apriboti SARS-CoV-2 plitimą ir koronavirusas plis tik mažose, neskiepytų žmonių nišose, panašiai kaip tymai Lietuvoje“, – tęsė virusologas.

O ketvirtuoju galimu scenarijumi S. Čaplinskas įvardijo visišką viruso eliminavimą.

„Tačiau pasauliniu mastu, kalbant apie virusus, kol kas, tai pavyko tik su raupų eliminavimu, o kita virusinė liga – poliomielitas – vis dar yra tik ant visuotinio išnaikinimo slenksčio“, – atkreipė dėmesį jis.

S. Čaplinskas taip pat pabrėžė, kad pandemijos pabaiga nebūtinai reiškia COVID-19 plitimo pabaigą.

„Jau tapo aišku, kad SARS-CoV-2 prisitaiko (adaptuojasi naujose sąlygose) lengviau nei kiti koronavirusai, ir jam nėra būtinas aiškiai išreikštas sezoninis plitimo modelis, kaip kitiems kvėpavimo takų virusams. Be to, SARS-CoV-2 būdingas „slidumas“ – jis gali užkrėsti kitus žinduolius taip įgydamas mutacijas, kurios palengvina plitimą tarp žmonių.

Tai galėjo atsitikti jau tada, kai Danijoje užkrėstose audinėse buvo aptikta virusų mutacija, galėjusi išvengti vakcinų. Todėl milijonai audinių buvo sunaikintos.

Atkreiptinas dėmesys, kad virusų plitimas tarp simptomų neturinčių žmonių apsunkina protrūkių prevenciją ir neabejojama, kad tai ir toliau išliks problema“, – tęsė ekspertas.

Yra neatsakytų klausimų

Vis dėlto, norint nustatyti, koks kovido scenarijus yra labiausiai tikėtinas, dar yra, kaip pabrėžė S. Čaplinskas, neatsakytų klausimų.

Vakcinos nuo koronaviruso
Foto: Shutterstock

„Labiausiai tikėtinas gyvenimo su virusu su vis kylančiais „gaisrais“ scenarijus. Koronavirusas taps sezoninis, žmonės sirgs, dalis jų sunkiai, galimai net nepavyks išgelbėti kai kurių gyvybės, t.y. viskas vystysis panašiai kaip gripo infekcijos atveju“, – teigė profesorius.

Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad svarbu ne tik kiek, bet ir kas yra vakcinuojami.

„Tai, kad nusilpusi imuninė sistema sudaro palankias sąlygas virusų mutacijoms nėra naujiena ir tai gali iliustruoti pavyzdys: literatūroje aprašyta, kad ŽIV infekuotai moteriai ilgalaikė COVID-19 infekcija tęsėsi 216 dienų, o SARS-CoV-2 virusas jos organizme mutavo daugiau nei 30 kartų.

Skiepijant žmones, kurie turi daug kontaktų ir reguliariai kontaktuoja su žmonėmis už jų namų ūkio ribų, galima sumažinti naujų užsikrėtimų apimtis. Paskiepyjus daugelį pažeidžiamų asmenų ir mažai daug kontaktų turinčių jaunų asmenų, pandemijos neįveiksime“, – paaiškino virusologas.

Vakcinavimo punktas Lukiškių aikštėje

Savo COVID-19 statusą turės žinoti visi

Labai svarbu, pasak S. Čaplinsko, skiepytis pilnai abejomis vakcinos dozėmis, o vėliau – ir revakcinuotis.

„Koronaviruso pandemijos kontekste gyvenimas naujoje realybėje neišvengiamai turės tiesioginių sąsajų su gyventojų sveikatos raštingumu, kas reiškia, kad ateityje bus būtina žinoti savo COVID-o statusą – ar esi susidūręs su virusu? Persirgęs? Pasiskiepijęs? Atlikęs tyrimą? Tik tai leis tinkamai įveikti pandemijos iššūkius, o gal net po kelių metų ją įveikti“, – pridūrė S. Čaplinskas.