Paklaidos ribų neviršijantys naujausi reitingų pokyčiai nurodo, kad premjerės Ingridos Šimonytės ir Vyriausybės vertinimas tapo stabilus – nebekrenta.

Delfi kalbinti politologai teigė, jog taip gali būti dėl laisvesnio gyvenimo – be karantino ribojimų. Tačiau naują reitingų kritimą gali lemti įsibėgėjusi nelegalių migrantų krizė.

Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 proc.

Keičiasi lentelės lyderiai

Nors visi pasikeitimai partijų lentelėje neviršija paklaidos ribų, tačiau intrigos užuominų čia tikrai netrūksta.

Opozicinė LVŽS stoja į partijų reitingo lentelės lyderio poziciją. Gegužės mėnesį ši politinė jėga buvo antroje vietoje, už ją balsavę būtų 14,5 proc. respondentų, o birželį šis skaičius kukliai paaugo iki 14,8 proc.

Ne LVŽS augimas ją iškėlė į pirmą lentelės poziciją, o valdančiosios TS-LKD nuosmukis. Nuo gegužės mėnesio TS-LKD rezultatas sumenko 1,7 proc. Gegužės mėnesį už šią partiją balsą atidavę būtų 15,2 proc. rinkėjų, birželį – 13,5 proc. apklaustųjų.

Trečioje reitingų lentelės pozicijoje – opozicinė LSDP. Nuo gegužės mėnesio ši politinė jėga paramą paaugino 2,7 proc. Ir gegužę už LSDP balsuoti žadėjo 7,2 proc. apklaustųjų, o birželio mėnesio apklausoje šis skaičius siekia 9,9 proc.

Toliau – valdančioji Liberalų sąjūdžio partija. Nuo praėjusio mėnesio parama šiai politinei jėgai taip pat sumenko. Gegužę už ją būtų balsavę 8,3 proc. apklaustųjų, o birželį – 7,1 proc.


Penkta partijų lentelėje – Laisvės partija. Gegužę už šią partiją balsavę būtų 5,7 proc. respondentų, o birželį – 5,5 proc. apklaustųjų.

Šeštoje pozicijoje – Darbo partija. Per mėnesį nuo praėjusios apklausos parama šiai jėgai sumenko ir birželį partija nebesurenka 5 proc. Taigi gegužės mėnesį už šią partiją balsavę būtų 5 proc., o birželį – 4,1 proc. respondentų.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) ir antrą mėnesį iš eilės išlaiko lygiai tą patį rezultatą – gegužę ir birželį už juos būtų balsavę 1,8 proc. respondentų.

Už kitą partiją balsavę būtų 8 proc. apklaustųjų, nebalsuotų 17,3 proc., o nežino arba į klausimą neatsakė 18 proc. respondentų.

Šimonytės vertinimas stabilus

Apklausoje taip pat buvo klausiama, kuris politikas ar visuomenės veikėjas geriausiai tiktų užimti ministro pirmininko pareigas.

Pirmoje vietoje – ir toliau premjerė I. Šimonytė, kurį laiką kritęs jos reitingas sustojo ir kiek paaugo. Taigi, I. Šimonytę tinkamiausia premjere gegužę įvardijo 21,1 proc. apklaustųjų, o birželį – 22,6 proc.

Jau kelintą mėnesį I. Šimonytė išlaiko gana stabilų rezultatą po reitingo šuolio žemyn. Štai vasario mėnesį ją, kaip geriausią premjerę, įvardijo 29,8 proc. apklaustųjų, kovą – 26,9 proc., o balandį – jau 21,6 proc.

Antroje pozicijoje ir toliau laikosi ekspremjeras Saulius Skvernelis. Gegužę jį, kaip tinkamiausią užimti šias pareigas, įvardijo 9,8 proc. apklaustųjų, birželio mėnesį – 10,8 proc.

Trečiojoje lentelės pozicijoje – LSDP partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė. Gegužę ją, kaip tinkamiausią premjerę, įvardijo 7,8 proc., o birželį – 8,4 proc. respondentų.


Toliau – Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Tinkamiausia kandidate į premjerės postą ją gegužę įvardijo 4,7 proc. apklaustųjų, birželį – 4,5 proc.

Savo pozicijas neperžengdamas paklaidos ribų padvigubino eurokomisaras Virginijus Sinkevičius. Gegužę jį geriausiu kandidatu į premjero poziciją įvardijo 1,6 proc. apklaustųjų, o birželį – 3,2 proc.

Toliau lentelėje – buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Gegužę jį tinkamiausiu premjeru įvardijo 1,9 proc. apklaustųjų, o birželį – 2,4 proc.

Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas – septintoje šios lentelės pozicijoje. Jo kandidatūrą į premjero postą gegužę rinkosi 1,8 proc. respondentų, birželį – 2,1 proc.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga – aštuntoje lentelės pozicijoje. Gegužę jį premjero poste matyti norėjo 1,4 proc. apklaustųjų, o birželį – 2 proc.

LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis – devintoje šios lentelės pozicijoje. Jo rezultatas per mėnesį nesikeitė – tiek gegužės, tiek birželio mėnesį surinko po 1,8 proc.

Paskutinėje lentelės pozicijoje – Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė. Gegužės mėnesį ją premjerės poste matyti norėjo 1,9 proc. apklaustųjų, o birželį – 1,6 proc.

Vyriausybės vertinimas nepakito

Apklausoje taip pat buvo prašoma įvertinti ir dabartinės Vyriausybės veiklą.

Nuo praėjusio mėnesio Vyriausybės vertinimas beveik nesikeitė.

Gegužę Vyriausybę teigiamai ar greičiau teigiamai vertino 38,1 proc., birželį šis skaičius siekė 37,6 proc.


Gegužę ministrų kabinetą greičiau neigiamai ar neigiamai vertino 53,5 proc., o birželį – 53,4 proc.

Beveik nesikeitė nežinančių, kaip įvertinti dabartinės Vyriausybės veiklą, skaičius. Gegužę tokių buvo 8,4 proc., o birželį paaugo iki 9 proc.

Valdančiųjų reitingai galėjo kristi ir labiau

Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė, politologė Rima Urbonaitė teigė, kad šie reitingai atskleidžia dvi ateities intrigas – ar pavyks LSDP patekti į partijų TOP3 ir ar valdantiesiems bei premjerei I. Šimonytei kartu su visa Vyriausybe išeis išlaikyti status quo.

„Manau, kad toks mažas reitingų judėjimas netgi, sakyčiau, yra gera žinia valdantiesiems, jų griuvimas reitingų sąrašuose šiek tiek apstojęs. Tai rodo, kad reitingų situacija kiek normalizuojasi. I. Šimonytė, kaip premjerė, vertinama gana neblogai, išlieka pirmoje pozicijoje. Ir, lyginant su gegužės mėnesiu, jos kritimas nepastebimas“, – kalbėjo politologė R. Urbonaitė.

Kaip jau ir buvo rašyta, I. Šimonytės reitingas pavasarį krito. Tačiau jis paskutiniais mėnesiais sustojo. Politologė R. Urbonaitė teigė nežinanti, ar tai jau – reitingų dugnas.

„Kritimas buvo, jis natūralus, buvo prognozuotas. O dabar matome, kad kelis mėnesius tas kritimas sustojęs. Ir lieka klausimas – ar tai jau yra reitingų dugnas, ar kritimas vis dar gali atsinaujinti. Kodėl šiek tiek sustojo – reikia pripažinti, kad pastebima koronaviruso pandemijos stabilizacija, suvaldymas. Bet ir šiaip, vasaros laikotarpis, kai politikoje matome šiokį tokį štilį“, – kalbėjo ji.

Ingrida Šimonytė

Reitingus ateityje gali keisti ir besivystanti nelegalių migrantų krizė, sakė politologė.

„Žinoma, yra kai kas naujo – migrantų krizė. Ir jos valdymas bet kuriuo atveju I. Šimonytės ir pačių konservatorių reitingams turės įtakos. Čia yra intriga ateičiai – ar tas reitingas kažkiek pajudės į vieną ar į kitą pusę“, – Delfi teigė politologė R. Urbonaitė.

Ji pažymėjo, jog valdančiųjų reitingai toliau nebekrenta.

„Manau, kad tai yra gana gera žinia. Aišku, labai gera žinia būtų, jeigu reitingai pradėtų kilti. Bet dabar mes matome kelių mėnesių stabilizaciją. Po reitingų kritimo tai gera terpė išnaudoti tą stabilumą tam tikriems politiniams veiksmams susidėlioti“, – svarstė pašnekovė R. Urbonaitė.

MRU politologė teigė, jog tik ateitis parodys, ar dabartiniai rezultatai yra jau pasiektos „grindys“. Visgi, jos nuomone, valdančiųjų rezultatai gali kristi ir dar labiau, jei krizės nebus suvaldytos, o rudenį bus dar vienas karantinas.

„Čia ir bus intriga“, – Delfi teigė politologė R. Urbonaitė.

Anot pašnekovės, Vyriausybės vertinimas, kuris nesikeitė nuo praėjusio mėnesio apklausos, gali tiesiogiai koreliuoti su premjerės vertinimu.

„Tai irgi yra tam tikra stabilizacija. Negalima pasakyti, kad nei auga, nei krenta. Nes pandemijos situacija darosi stabilesnė. Natūralu – daugiau laisvės, panaikintas karantinas ir panašūs dalykai“, – naujausios visuomenės nuomonės apklausos rezultatus vertino politologė R. Urbonaitė.

LSDP intriga

MRU politologė R. Urbonaitė kalbėjo, jog tai, kad LVŽS atsidūrė pirmoje partijų reitingų lentelės pozicijoje, tėra tik formalus apsikeitimas vietomis su TS-LKD.

„Partijos nuolat daugelyje reitingų sąrašų dalijasi pirmą ir antrą vietą“, – teigė ji.

Tačiau galime sulaukti ir intrigos – nuo V. Blinkevičiūtės išrinkimo LSDP vadove augantys šios partijos reitingai gali paveikti LVŽS ir TS-LKD rezultatus.

„Ir dar matau vieną intrigą ateičiai – LSDP vejasi šitas pirmas dvi partijas, jau turi beveik 10 procentų. Taigi klausimas toks – ar socialdemokratai turi pakankamai potencialo sudaryti tą partijų TOP 3, kai jau nebegali pasakyti, kuri yra pirma, antra ir trečia. Tiesiog aišku, kad jos yra taip greta, kad ir sudaro pirmą TOP 3 bei tarpusavyje gali lygiavertiškai konkuruoti“, – teigė politologė.

Ji pabrėžė, jog kiek kitaip bendras vaizdas atrodytų, jei būtų imama tik ketinančių balsuoti asmenų dalis.

Opozicija kyla, valdantieji – krenta

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas Lauras Bielinis pastebėjo kitą tendenciją – kyla opozicijos, krenta valdančiųjų rezultatai.

„Apibendrintai žvelgdami, tiesiog matome, kad išlieka ta pati tendencija – valdantieji visą laiką gauna daugiau neigiamų vertinimų. Bet tendencijos ribos neperžengia paklaidos ribų. Mes galime sakyti viena – tai, kad ta paklaida nedidelė ir kritimas yra po mažiau nei 2 procentus, rodo, jog valdantieji savotiškai išlaiko tempus. Ir jie nepraranda pozityvaus visuomenės dėmesio savo atžvilgiu.

O opozicijoje esančios politinės partijos kol kas labai pasyviai elgiasi. LVŽS tarsi sustingusi. Taip, formaliai ji pirmoji pagal reitingus, bet realiai poslinkiai minimalūs. Taigi, galime sakyti, kad kol kas ten nieko nevyksta“, – teigė jis.

VDU politologas L. Bielinis teigė, jog kylantys socialdemokratų vertinimai kelia klausimą – kaip ilgai tai tęsis. Nes jei ir toliau ši partija nerodys iniciatyvos, ruduo LSDP gali būti liūdnas.

„O kitas klausimas – dėl socialdemokratų. Akivaizdu, kad tos inercijos po rinkimų su nauja vadove iš tikrųjų suteikia tam tikrą pagreitį. Bet ne tokį didelį, jog galėtume teigti, kad jie šauna į viršų. Taip, jie auga, bet klausimas – jei jie ir toliau liks tokie patys, praktiškai neveiklūs, tai, ko gero, rudenį mes vėl matysime LSDP reitingo kritimą“, – aiškino jis.

L. Bielinis Delfi teigė, jog ryškėjantis populiariausių partijų trejetukas pasižymi aiškiu nesusikalbėjimu tarpusavyje.

„Didžioji problema būtų ne ta, kuris yra pirmas, kuris antras, o kuris trečias. O tai, kad šios politinės jėgos tarpusavyje nesusikalba. <…>. Trys nesusikalbančios politinės jėgos negali formuoti lemiančios jėgos, joms būtinai reikalingos kitos politinės paramos. Ir čia Tėvynės sąjunga turi persvarą, nes Liberalų sąjūdis, Laisvės partija vienaip ar kitaip kol kas su jais. Ir bendrai jie yra dominuojantys pagal savo palaikymą visuomenėje“, – teigė L. Bielinis.

Politologas teigė, jog valdančiųjų kritimas labai silpnas, ir tai jie turėtų priimti kaip gerą ženklą.

Kaltina už viską

Kalbėdamas apie ministrės pirmininkės I. Šimonytės ir Vyriausybės vertinimą, VDU politologas L. Bielinis priminė, jog valdžia visada rinkėjų akimis yra atsakinga už visus įvykius.

„Dėl tos priežasties nepasitenkinimas bet kuo taip pat atsiliepia. Ir žvelgiant į I. Šimonytės reitingus galime daryti lygiai tą pačią išvadą – tos problemos, kurios iškyla visuomenėje (o jų daug), didžiąja dalimi susijusios su pandemijos suvaldymu. <…>. Nieko nepadarysi, tol, kol bus pandeminė situacija, Vyriausybė ir I. Šimonytė bus vertinami labai kritiškai. Labai daug nepatenkintų, kaip visada“, – Delfi teigė VDU profesorius.

L. Bielinis sutiko, kad atšauktas karantinas suteikia šansą ir I. Šimonytei auginti reitingą.

„Tendencijos iš esmės lieka tokios pačios. Visi, kurie yra reitingų viršūnėje, tas pozicijas ir išlaiko. Šiek tiek prarasdami, šiek tiek įgydami. Bet iš esmės kol kas, vasarą, negalėtume pasakyti, jog yra kardinalių pokyčių“, – Delfi teigė VDU politologas L. Bielinis.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2021 metų birželio 17–28 dienomis naujienų portalo Delfi užsakymu atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.

Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. – telefoninės apklausos būdu, 50 proc. – internetu. Pasirinkus tiesioginį interviu apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis kalbasi su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuoja klausimyne. Jei pasirenkama internetinė apklausa, respondentui nusiunčiama nuoroda – jis savarankiškai atsako į klausimus jam (jai) patogiu metu. Nuoroda yra unikali, t. y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.

Tyrimo metu buvo apklausti 1003 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.

Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 proc.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (913)