Ypač daug nuomonių socialinėje erdvėje pasirodė dėl siūlymų įteisinti dviejų neperleidžiamų mėnesių atostogas tėčiams.
„Jau įsivaizduoju, kaip tėčiai augins, jei jie yra pagrindiniai šeimos maitintojai. Valstybė stumia šeimas į dideles bėdas. Pirmiausia Vilniuje darželiais turėtų aprūpinti, nes ne visi gauna. Kita problema – mažai kas priima nuo 1.5 metų... tai kur tą vaiką dėti? Samdyti auklę, kuri uždirba daugiau už tave?“, – po ministerijos pasidalinta informacija feisbuke komentavo viena moteris.
Kitas komentuotojas kėlė vaikų priežiūros problemą.
„O darželius plėsite, kad būtų kur vaikus po 18 mėn išleisti? Jau dabar yra nuolatinės bėdos randant vietas. Neturėjimas „kur dėti vaikus“ yra didžiausias minusas šitos siūlomos sistemos“, – klausė vyras.
Kita moteris įžvelgė probleminį aspektą, jei vaikas yra maitinamas krūtimi.
„Ne kiekvienas tėtis turi galimybę pasiimti 2 mėnesius atostogų, o kur mama tuo metu su pilnais pieno „bakeliais“ bėgs į darbą“, – rašė ji.
Dalis žmonių, pasirodžius informacijai, pasiklydo skaičiavimuose, kokios išmokos jiems priklauso.
„Kodėl pasinaudojus „Sodros“ skaičiuokle su tais pačiais skaičiais (apie dabartinę tvarką), gaunami rezultatai mažesni, nei pateiktose palyginimo lentelėse?“, – rašė moteris.
Klaidina bandymas lyginti pamėnesiui
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėja Edita Banienė pastebėjo, kad yra blogai, jeigu žmonės bando išmokų dydžius lyginti pamėnesiui.
„Per neperleidžiamus keturis mėnesius tėvai gaus 100,54 procento. Ministerijos skaičiavimais, tiek pasirinkus 18 mėnesių, tiek 24 mėnesių vaiko priežiūros atostogas, per visą šių atostogų laikotarpį tėvai gaus tiek pat arba daugiau, nepriklausomai nuo to, kokios jų pajamos buvo. 2 VDU „lubos“ yra iki šiol, išliks ir ateityje“, – aiškino E. Banienė.
Pasak ministerijos atstovės, tėvams uždirbantiems minimalią mėnesinę algą, išmokos per visą vaiko priežiūros atostogų laikotarpį turėtų padidėti maždaug 200 – 300 Eur.
„Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teikia Darbo kodekso ir Lygių galimybių įstatymo pakeitimus, kurie užtikrins geresnes galimybes derinti šeiminius ar asmeninius poreikius su darbo įsipareigojimais, leis mažus vaikus auginantiems darbuotojams prašyti lankstesnių darbo sąlygų“, – sako Edita Banienė.
Ką daryti maitinančioms motinoms?
Taip pat, pasak ministerijos atstovės, siūlomi ir papildomi Darbo kodekso pakeitimai.
„Darbuotojams, auginantiems vaikus iki 8 metų, siūloma sudaryti galimybes dirbti ne visą darbo laiką, dirbti jų pageidaujamu darbo laiko režimu, nustatyti, kad jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu“, – aiškino E. Banienė.
Pasak ministerijos atstovės, anksčiau Darbo kodekse buvo numatyta galimybė darbuotojams, auginantiems vaikus iki 3 metų amžiaus, dirbti nuotoliniu būdu 1/5 darbo laiko.
Taip pat lieka galimybė nuotoliniu būdu reikalauti dirbti ir nėščioms, neseniai pagimdžiusioms moterims ar krūtimi maitinančioms moterims, darbuotojui vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų ar neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų.
Atliepiant į kritiką dėl natūraliai maitinančių mamų poreikių, ministerijos atstovė priminė, kad maitinimo galimybės jau ir dabar yra numatytos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme.
„Teisės aktai ir dabar numato galimybę krūtimi maitinančiai darbuotojai, be bendros pertraukos pailsėti ir pavalgyti, ne rečiau kaip kas trys valandos suteikiamos ne trumpesnės kaip pusės valandos pertraukos kūdikiui maitinti. Pertraukos kūdikiui maitinti apmokamos pagal darbuotojos darbo užmokestį“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė.
Darbuotojos pageidavimu pertraukas kūdikiui krūtimi maitinti galima sujungti ar pridėti prie pertraukos pailsėti ir pavalgyti arba perkelti į darbo dienos pabaigą, atitinkamai sutrumpinant darbo dieną. Pertraukos kūdikiui krūtimi maitinti apmokamos pagal darbuotojos darbo užmokestį.
Plačiau apie ministerijos teikiamus siūlymus galima skaityti čia.
Numatoma steigti naujas darželių grupes
Nors ikimokyklinis ugdymas yra savarankiška savivaldybių funkcija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigia numačiusi nemažai priemonių, kurios didintų ikimokyklinio ugdymo prieinamumą.
Numatyta plėsti ikimokyklinio ugdymo infrastruktūrą, steigti naujas grupes. Tam planuojamos naujo ES finansavimo periodo lėšos. Kad jos būtų panaudotos kuo tikslingiau, ŠMSM kartu su savivaldybėmis atliks nuodugnią plėtros galimybių studiją.
Detalią informaciją apie kiekvienos savivaldybės galimybes gerinti ikimokyklinio ugdymo paslaugų prieinamumą, taip pat ir grupių, kurios būtų pritaikytos visai mažiems vaikams ugdyti, planuojame turėti 2022 metų pradžioje.
Vykdant besibaigiančio ES finansuojamo periodo regioninį projektą, skirtą vaikų darželiams modernizuoti, iki 2021m. pabaigos bus atnaujintos 57 ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir jose sukurta daugiau kaip 2,2 tūkst. naujų vietų ikimokyklinio amžiaus vaikams.
Ir dabar yra galimybė į ikimokyklinio ugdymo įstaigas leisti vaikus nuo nulio metų. Tačiau pačių mažiausiųjų tėvai tai daro retai. 2020 m. vaikų iki 1 metų ikimokyklinio ugdymo įstaigose buvo vos 53, tai yra 0,19 proc.
1 metų vaikų – jau 3 859, tai yra 13,64 proc. 2 metų vaikų – 20 790, tai yra 71,9 procento.
