„Delfi“ primena, kad krizė Šiaulių ligoninėje į viešumą iškilo iš gyvenimo pasitraukus jaunai medikei. Po tragedijos ligoninėje lankėsi ir prezidentas Gitanas Nausėda, ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Po susitikimų jie teigė iš personalo girdėję apie patiriamą mobingą.

Gegužės mėnesį buvo sudaryta komisija dėl ligoninės vadovo Remigijaus Mažeikos galimo darbo pareigų pažeidimo tyrimo.

Komisija nustatė, kad ligoninės direktorius padarė darbo pareigų pažeidimus, neužtikrindamas ir netinkamai kontroliuodamas ligoninės vidinius procesus, neužtikrindamas nediskriminacinės darbo aplinkos darbuotojams, neužkirsdamas kelio nesaugiam psichosocialiniam klimatui formuotis, toleruodamas ir nesiimdamas efektyvių priemonių psichosocialiniam klimato gerinimui.

Taip pat Sveikatos apsaugos ministerija pranešė gavusi informaciją iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Centrinėje tyrimų valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, susijusių su viešaisiais pirkimais sveikatos apsaugos sektoriuje. Šiame tyrime įtariamuoju patrauktas VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius R. Mažeika.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys atšaukė Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorių R. Mažeiką iš užimamų pareigų.

Rodos, problema turėjo būti išspręsta. Tačiau būtent tuo metu ji įgavo naujų atspalvių. Dalis jaunų medikų stojo dabar jau buvusio vadovo pusėn, o kai kurie jų tiesiog paliko arba svarsto palikti darbo vietą.

Traukiasi jauni medikai

Patys medikai apie situaciją kalba nenoriai, o jeigu ir sutinka papasakoti, tai tik anonimiškai. Suprantama, kai, pasak jų pačių, kitaip manančių kolegų jie vadinami išdavikais.

„Buvo anonimas iš vienos pusės. Dabar tie, kas inicijavo pasisakymus socialinėse medijose, patys mato savo rezultatus, kad yra darbuotojų išeinančių ir jau išėjusių lauk“, – pasakojo medikas.

Pasak jo, jau pasitraukė iš pareigų vienas iš skubios medicinos administratorių.

„Jis atnešė daug naujovių ligoninei, ir skubi pagalba būdavo organizuojama neatsiliekant nuo universitetinio lygio, ko mus ir moko. Taip pat neurochirurgas yra susimažinęs (krūvį), ir atvažiuoja tik vieną kartą mėnesį kelioms dienoms. Nors mes teikėme paslaugas, prilygstančias ir Klaipėdos apskrities ligoninėms.

Nenoriu įvardinti, kol dar nėra priėmę sprendimų kiti žmonės. Bet yra labai svarbių ligoninei žmonių, kurie žada išeiti. Ir tada paslaugos nutrūksta, ir mes liekame tik su tuo, kas buvo prieš trejus metus“, – sakė pašnekovas.

Medikas pasakojo, kad juos demotyvavo pokyčiai ligoninės vadovybėje.

„Tas direktorius, kuris išleistas, yra žmogus, kuris matė ligoninės perspektyvą, ir padėjo mums taikyti naujoves, medicinos algoritmus. O dabar administracija, kuri yra likusi, yra tik tokia, kur dokumentuose pasirašinėja. Mes matome, kad labai toli nebegalime eiti, ir patys labai nebesistengiame tos ligoninės vardan“, – pasakojo jis.

Pasak mediko, labai geras rodiklis, kuris parodo, kad situacija prastėja – pacientų, laukiančių ambulatorinių paslaugų, eilės.

„Būdavo dvi savaitės. Dabar eiles mes turime keliems mėnesiams į priekį. Dabar miesto žmonės yra įspausti į kampą, iš kurio išėjimas – arba eina į privatų sektorių, ir moka labai didelius pinigus tam tikroms paslaugoms, arba važiuoja į kitų miestų ligonines“, – sakė medikas.

Nesupranta, kodėl reikėjo atleisti ligoninės vadovą

Jis pats nenorėjo nieko kalbėti apie tragediją, nutikusią ligoninėje, nes teigė dirbęs kitoje srityje.

„Negalima teigti, kad direktorius yra nekaltas, ir jo negalima atleisti. Galbūt ten yra jo kaltės, ir jis – kažkaip prisidėjęs prie tos didžiulės nelaimės. Bet, kai yra tokie rezultatai, ir jis nėra to skyriaus vedėjas, kur ta nelaimė įvyko, tai, ar negalima skirti kažkokių papeikimų, kažkokias kitas priemones, o ne imti ir atleisti žmogų, kuris puikiai tvarkėsi savo darbe“, – klausė gydytojas.

Pasak jo, vadovaujant R. Mažeikai ligoninės rezultatai pagerėjo.

„Ligoninė per dvejus su puse metų šoko į priekį. Tai buvo geras spyris ir Klaipėdos apskričiai, kad reikia pasistengti, ir jiems dirbti. Nes Šiauliai ėmė, susiėmė ir turi rezultatus. O dabar nebėra visa to, viskas – grįžtame į tą patį, tai yra darbas už valandinį atlyginimą. Tai yra milžiniškas žingsnis atgal“, – kalbėjo medikas.

Ligoninė: darbuotojų reakcijos į vadovo nušalinimą – skirtingos

Respublikinės Šiaulių ligoninės atstovė spaudai Sonata Tenytė paaiškino, kad „per pastarąsias dienas darbo sutartis Respublikinėje Šiaulių ligoninėje nutraukė įvairių sričių darbuotojai, specialistai: dėl sveikatos problemų darbo sutartis nutraukta su gydytoju otorinolaringologu, gydytoja onkologe-hemoterapeute, 3 pagalbinės darbuotojos buvo įdarbintos ekstremalios situacijos metu laikinam darbui COVID-19 skyriuose, tačiau ženkliai sumažėjus COVID-19 liga sergančių pacientų skaičiui šių darbuotojų poreikio neliko, 3 slaugytojų padėjėjai ir stalius darbo sutartis nutraukė dėl asmeninių priežasčių ir sulaukę pensijinio amžiaus“.

Ligoninės atstovė teigė, kad reakcija į buvusio vadovo nušalinimą tarp ligoninės darbuotojų buvo įvairi.

„Ligoninėje dirba apie 2400 darbuotojų. Kiekvienas iš jų turėjo skirtingą patirtį bendraujant su administracija, kitais darbuotojais ir su buvusiu vadovu, todėl į buvusio vadovo nušalinimą reakcijos buvo skirtingas, kas laikytina normalia situacija dideliame kolektyve. Nepaisant gydymo įstaigoje įvykusių pokyčių ir skaudžios patirties, pagrindinis dabartinės vadovybės tikslas yra ir toliau užtikrinti teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, prieinamumą pacientams, saugias darbo sąlygas kiekvienam darbuotojui“, – teigė S. Tenytė.

Eilių problemų ligoninės atstovė nesiejo konkrečiai su vadovybės pasikeitimu.

„Ženklus medikų trūkumas tam tikrose pozicijose buvo jaučiamas ir iki buvusio vadovo atšaukimo iš pareigų. Tai kompleksinė problema su kuria susiduria daugelis gydymo įstaigų regionuose“, – teigė S. Tenytė.

Ji atkreipė dėmesį, kad pandemijos laikotarpiu daugeliui medikų susidarė dideli atostogų kaupiniai, kuriuos jie, dar ankstesnės vadovybės prašymu, turi išnaudoti iki šių metų pabaigos, kadangi ruošiamasi ketvirtai pandemijos bangai, o medikai yra išvarginti pandeminio laikotarpio, darbo krūvių ir streso.

„Suprantama, kad dauguma medikų ir kitų sričių darbuotojų, atostogoms renkasi vasaros sezoną. Be to, medikai nori pailsėti išnaudodami galimybes, kurias suteikė pandemijos atlaisvinimai. Todėl eilės patekti konsultacijai pas kai kuriuos specialistus pailgėjo“, – teigė S. Tenytė.

Antra priežastis dėl ko pailgėjo eilės, pasak ligoninės atstovės, taip pat susijusi su buvusiais pandeminiais paslaugų ribojimais, kuriuos atlaisvinus atsirado didesnis paslaugų poreikis, pacientai aktyviau kreipiasi konsultacijoms.

„Ligoninė deda maksimalias pastangas perorganizuodama darbą taip, kad tos eilės kuo greičiau grįžtų į priešpandeminį lygį. Pažymėtina, kad eilės konsultacijoms pas gydytojus reumatologus, kardiologus jau sumažėjo, tačiau dėl specialistų trūkumo (jis buvo ir prieš pandemiją) išlieka ilgos eilės pas gydytojus gastroenterologus“, – rašė S. Tenytė.

Sejonienė: vadovas yra atsakingas už tai, kad darbuotojai jaustųsi komfortiškai

Parlamentarė iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos Jurgita Sejonienė nesivėlė į diskusiją klausimu, ar buvo teisinga atleisti tą konkrečiai tą vadovą.

„Manau, kad, jeigu buvo priimtas toks sprendimas, matyt motyvų, argumentų jam buvo. Mano nuomone, bet kuriuo atveju, jeigu įstaigoje yra ne tokia atmosfera, darbuotojų santykiai ne tokie, vis dėlto, pirmiausia, tai yra vadovo kompetencija ir pareiga užtikrinti taip, kad visi darbuotojai toje įstaigoje jaustųsi komfortiškai. Jeigu yra pasikeitimai, kad jiems būtų visiems tinkamai išaiškinama, kad jiems būtų sudaromos sąlygos įgyti naujas kompetencijas, kelti kvalifikaciją, keisti darbo pobūdį“, – sakė J. Sejonienė.

Pati iš medicinos į politiką atėjusi pašnekovė įsitikinusi, kad visais tokiais atvejais turi būti geranoriškas susitarimas.

„Kad jis būtų, turi būti nuolatinis bendravimas ir bendradarbiavimas tarp administracijos ir darbuotojų“, – teigė J. Sejonienė.

Mato iššūkių būsimam vadovui

Pasak politikės, kitas ligoninės vadovas, kuris dalyvaus konkurse, ir jį laimės, turi būti pasiruošęs, kad toje įstaigoje yra susiskaldymas tarp darbuotojų, ir reikės jį spręsti.

„Įstaigos darbo rodikliai yra viena, bet darbo aplinka, santykiai, kuriais pasiekiami tie geri rodikliai, yra svarbu. Negali sakyti, kad yra vieni darbuotojai svarbesni už kitus. Šiuo atveju atsitiko nepataisoma tragedija, ir tai, kas dabar vyksta, tai rodo, kad tikrai reikės naujam vadovui įdėti daugiau pastangų“, – teigė J. Sejonienė.

Politikė palaiko vadovų, ypač vidutinės grandies, rotacijos idėją.

„Ji padėtų bet kokioje įstaigoje užtikrinti, kad nėra amžino vadovo, nėra absoliučiai teisaus vadovo, ir, kad kiekvienas vadovas, kuris ateina, jis, visų pirma, įgija naują kompetenciją (administravimo). Antra, kad jis su savo kolegomis yra priverstas visą laiką derėtis, bendrauti ir ieškoti sprendimų būdų“, – kalbėjo J. Sejonienė.

Politikė vylėsi, kad Šiaulių ligoninė sugebės išlipti iš sunkios situacijos.

„Ir kad ji bus pavyzdys, kaip turėtų būti ne tik užtikrinami geri rodikliai, bet ir darbo sąlygos, darbo kokybė, atmosfera“, – sakė J. Sejonienė.

Parlamentarė yra įsitikinusi, kad Lietuvoje galima rasti tokį vadovą, kuris susidorotų su tuo uždaviniu. Ir, jos manymu, tai nebūtinai turi būti medikas.

„Kai kalbame apie sveikatos priežiūros įstaigą, ypač, jeigu tai yra valstybinė įstaiga, visada galvojame, ir konkurso sąlygos tokios yra, kad žmogus būtinai turi turėti ir medicininį išsilavinimą. Kitose šalyse ne į tai yra pagrindinis dėmesys. Ne įstaigos vadovo pareiga turėtų būti gydyti, bet užtikrinti vadybą, mikro ir makro klimatą įstaigoje.

Labai tikiuosi, kad konkurso sąlygos bus peržiūrėtos, ir, kad valstybės sveikatos priežiūros įstaigoms gali vadovauti ne tik sveikatos priežiūros specialistai su vadybinėmis kompetencijomis, bet ir apskritai administratoriai, vadybininkai, kurie to ir yra mokyti – vadovauti kolektyvams, kad tas kolektyvas paskui galėtų pasiekti rezultatų“, – kalbėjo J. Sejonienė.

Veryga: visas Šiaulių regionas gali likti be infarkto ir insulto klasterių

Kito buvusio mediko ir buvusio sveikatos apsaugos ministro, dabar Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos frakcijos Seime atstovo Aurelijaus Verygos nuomone sprendimas nušalinti R. Mažeiką nuo pareigų nebuvo teisingas.

„Neneigiant mobingo problemų, neneigiant problemų, kurios ten buvo, ministras turi suprasti, kad yra rizikos, kurias jam reikia suvaldyti. Mano supratimu, jis tų rizikų net nevertino. Nes yra jaunųjų medikų, kurie ten buvo pritraukti į ligoninę, tai yra žmonės, kurie turbūt jaučia, ir, jeigu atmosfera yra nepriimtina, jie turbūt negrįžtų iš užsienio ir nevažiuotų į tokią ligoninę dirbti.

Akivaizdu, kad tos rizikos buvo neįvertintos. Ir bent jau iš tos informacijos, kurią aš turiu, tai panašu, kad kyla labai realių grėsmių, kad visas Šiaulių regionas gali likti be infarkto ir insulto klasterių“, – kalbėjo A. Veryga.

Politikas nesutiko su J. Sejoniene, kad viltis, jog situacija išsispręs į gera, reikėtų sieti su naujo vadovo perrinkimu.

„Gal taip bus, o gal taip nebus. Aišku, kad nuo vadovo priklauso labai daug, bet supraskime, koks dabar yra laikotarpis. Yra besitęsianti kovidinė situacija, ir tai yra pats nepalankiausias laikas vadovus keisti. Aišku, juos galima keisti tam tikromis aplinkybėmis susiklosčius, bet, mano supratimu, tai buvo pigių politinių taškų pasirinkta“, – komentavo A. Veryga.

Jis atkreipė dėmesį, kad Seimo Sveikatos reikalų komitete ekspertai pažymėjo, kad tokių problemų sprendimas negali virsti atpirkimo ožių paieškomis.

„Panašu, kad šita situacija tokia ir virto“, – konstatavo A. Veryga.

Buvęs ministras skeptiškai vertina ir teiginius, kad sprendimas yra pateisinamas dėl to, kad įstaigos vadovas privalo suvaldyti visas rizikas.

„Jūs man parodykite įstaigą, kurioje nėra kažkokių sudėtingų procesų, ypač kalbant apie mediciną. Tai visus vadovus atleiskime. Tada avansu galima atleisti, ir praktiškai beveik visur būsime teisūs, nes kur nors kokiame nors skyriuje rasime vykstančius dalykus, kurių neturėtų vykti.

Bet taip nesidaro. Yra kitos rizikos, kurias ministras, būdamas sistemos pagrindinis vadovas, privalo vertinti. Tai nereiškia, kad neturi problemų spręsti, bet jis turi įvertinti rizikas, ir, jeigu jau imasi tokių sprendimų, tada užtikrinti, kad rizikos yra suvaldytos“, – sakė A. Veryga.