„Apie prezidentą žinome tiek, kad toks yra ir kad jam patinka juo būti. O ką per dvejus metus pavyko nuveikti, bandau prisiminti ir sunkiai galiu ką nors įvardinti. Ką ir sakiau prieš dvejus metus – mano spėjimas buvo, kad galime turėti nelabai reikšmingą prezidentą, kuris bandys save visą laiką sureikšminti“, – sakė A. Kubilius.
Jo nuomone, valdantieji pandemiją suvaldė ir už tai reikėtų jiems padėkoti.
„Pandemiją suvaldė Ingrida Šimonytė ir Arūnas Dulkys ir už tai galima juos tik pagirti ir jiems padėkoti. Lygiai taip pat su problemomis pasienyje dabar tvarkosi I. Šimonytė, ministrė Agnė Bilotaitė, ministras Arvydas Anušauskas“, – kalbėjo A. Kubilius.
Europarlamentaro teigimu, problema, kad prezidentas „nelabai žino, kokie yra jo darbai ir ką jis nori pasiekti“: „Ta frazė apie gerovės valstybę yra graži, bet ji neturi jokio turinio. Tada, kai neturi bendrų darbų su Vyriausybe, ir yra taip, kad nori save parodyti per kažkokius filmukus, kritikas ar metines spaudos konferencijas.“
„Prezidentas nelabai atranda, kas yra jo pagrindiniai darbai ir tikslai, todėl jo reikšmė valstybės gyvenime nėra tokia, kokia galėtų būti ir kokia būdavo kitų prezidentų“, – apibendrino A. Kubilius.
Kirkilas: viešai kritikuoti Vyriausybės narius jau yra karo kelias
G. Kirkilas sakė, kad jį nustebino prezidento metinės spaudos konferencijos turinys.
„Buvo anonsuota, kad čia bus prezidento pasisakymas apie nuveiktus darbus, bet iš tikrųjų daugiau vietos buvo skirta Vyriausybės kritikai. Kas mane dar labiau nustebino, kad buvo leista užduoti gal penkis klausimus ir tiek. Manyčiau, kad ataskaitą galima buvo įteikti žurnalistams raštu ir atsakinėti į klausimus. Jau nekalbu apie klipus – šiek tiek vaikiškai viskas atrodė“, – apibendrino G. Kirkilas.
Anot jo, ir Lietuvoje planuojamas NATO viršūnių susitikimas, kurį kaip savo pasiekimą įvardijo prezidentas, yra bendrų valdžios institucijų pastangų rezultatas: „NATO susitikimas yra visų institucijų reikalas, dėl jo prieš keletą metų pradėta dirbti.“
G. Kirkilas pastebėjo, kad Lietuvai kovojant ne tik su koronaviruso pandemija, bet ir su nelegalia migracija trūksta bendro valdžios institucijų darbo.
„Pati blogiausia situacija yra todėl, kad mes de facto esant jau dviem krizėms nematome bendro prezidento, Vyriausybės ir Seimo darbo. Tas mane labai stebina. institucijos nebendrauja net tose srityse, kur privalo bendrauti. Panašu, kad net užsienio politikos ir saugumo srityse lygiai taip pat“, – teigė politikas.
Jo manymu, kai prezidentas pradeda viešai kritikuoti Vyriausybės narius, įsiveliama į komunikacinį karą. Jis tarp prezidento ir valdančiųjų, teigė G. Kirkilas, jau yra prasidėjęs.
„Mano požiūriu, viešai kritikuoti Vyriausybės narius jau yra karo kelias, jie turės atsakyti. Prezidentas Valdas Adamkus turėjo priekaištų kai kuriems mano Vyriausybės nariams, bet jis niekada viešai to nekalbėdavo, jis pasikviesdavo premjerą ir pasakydavo“, – prisiminė buvęs premjeras.
Jo nuomone, nors iki rinkimų dar liko treji metai, matome, kad rinkimų kampanija jau yra
prasidėjusi.
„Rinkimai prasidėjo per anksti. Nors atsakydamas į klausimą, ar dalyvaus rinkimuose, jis (G. Nausėda – „Delfi“) sakė, kad apie tai negalvoja. Tai yra netiesa. Aiškiai matosi. Vyriausybė irgi negali nusileisti, todėl kad 2024 metais bus ir prezidento, ir po kelių mėnesių – parlamento rinkimai. Politinės partijos mąsto labai paprastai, kad prezidento rinkimai turės didelę įtaką parlamento rinkimams. Taip atsitinka kartą per 20 metų, bet 2024 metais taip bus“, – atkreipė dėmesį G. Kirkilas.
Galėtų atlikti svarbų vaidmenį
G. Nausėda savo spaudos konferencijos metu kritikavo SAM dėl sulėtėjusios vakcinacijos, kad iki šiol nepavyko pasiekti jo paties kelto tikslo iki Mindauginių paskiepyti 70 proc. suaugusių šalies gyventojų.
A. Kubiliaus nuomone, gyventojų aktyvumas skiepijantis gali būti sumažėjęs ir dėl to, kad pandeminė situacija apskritai smarkiai pagerėjo.
„Viena iš priežasčių gali būti tai, kad Vyriausybei pavyko suvaldyti pandemiją, skaičiai nukrito žemyn. Dabar yra signalų, kad gali vėl nauja banga prasidėti, bet sumažėjus pavojui žmonės nusiramino ir paprasčiausiai nebegalvoja, kad reikia apsisaugoti“, – sakė europarlamentaras.
Be to, pabrėžia A. Kubilius, prezidentas galėtų pats įvardinti, kaip vakcinaciją galima būtų paspartinti, o siekiant įtikinti skiepytis kai kurias visuomenės grupes jo vaidmuo net galėtų būti ypač svarbus.
„Nemaža dalis tų, kurie yra skeptiški vakcinacijos atžvilgiu, priklauso tai piliečių grupei, kuri pastaruoju metu labai ryškiai pasirodė „Šeimų maršuose“ ir t. t. Ten gi pastoviai sklido ir didžiulis pasipiktinimas vakcinavimu. Tai prezidentui šita grupė yra artima ir jis galėtų padaryti didelį darbą apeliuodamas į tuos žmones, kurie iki šiol netiki vakcinacijos nauda, bet kitais klausimais mąsto panašiai kaip jis. Prezidentas gali ne tik kritikuoti, jis gali atlikti labai svarbų vaidmenį, padėdamas pasiekti tuos pačius 70 proc.“ – „Delfi TV“ laidoje „Pokalbis su Daiva Žeimyte-Bieliene“ kalbėjo A. Kubilius.
