Apie tai Aplinkos ministerijos Gamtos politikos grupės vyr. specialistas Eduardas Vaitkevičius bei ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis kalbėjo antradienį „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“.

Kaip pažymėjo laidos vedėja, 1946 m. Smiltynė prarado kurorto statusą, nes buvo įtraukta į draudžiamąją pakrantės pasienio zoną. Smiltynė yra Kuršių Nerijos nacionalinio parko dalis, taip pat – įtraukta į UNESCO paveldo sąrašą.

„Šie dalykai yra ir juos galima suderinti. (…) Reikėtų paminėti, kad LR teritorijos bendrajame plane labai aiškiai įvardinta, kad tokios kurortinės teritorijos, kalbant apie pajūrį, galėtų atsirasti – viena būtų Smiltynė, kita – Giruliai“, – pažymėjo E. Vaitkevičius.

Jis atkreipė dėmesį į tikslų apibrėžimą – Smiltynė, jeigu tam pritartų institucijos, taptų kurortine teritorija.

Foto: Mindaugas Milinis

„Tai būtų ne kurortas, o kurortinė teritorija, bet esmės tai nekeičia. Ten turi būti tam tikra infrastruktūra, ji turi būti suderinta ir neprieštarauti visiems Kuršių Nerijos nacionalinio parko reikalavimams, „Unesco“, pasaulinio paveldo reikalavimams. Su protu galima viską suderinti, rasti sprendimą, atstatyti tą „Strandhallę“, kuri yra buvusi paplūdimio salė Smiltynėje – viską įmanoma padaryti“, – sakė Aplinkos ministerijos atstovais.

E. Vaitkevičius pažymėjo, kad Smiltynė kaip kurortinė teritorija yra numatyta ir valstybės, ir Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos bendruosiuose planuose.

„Teisinis valstybės lygmens palaiminimas yra, tik dabar reikia labai tvarkingai visiems susėti ir tą realizuoti“, – teigė jis.

Į klausimą, kodėl Smiltynė nebuvo anksčiau pripažinta kurortine teritorija, E. Vaitkevičius atsakė pažymėdamas, kad šios nuostatos nebuvo senajame Klaipėdos miesto teritorijos bendrajame plane, tačiau naujajame – yra.

„Šitą veiksmą turi daryti ne kas kitas – tai pirma savivaldos iniciatyva. (…) Tai savivaldybė savo darbą padarė, bendrajame miesto plane yra numatyta Smiltynės kurortinė vieta ir dabar prasideda techniniai sprendimai“, – sakė E. Vaitkevičius.

Specialistas atkreipė dėmesį, kad dėl tarpukario paplūdimio smūklės–salės Smilynėje – „Strandhallės“ („Paplūdimio halės“) atstatymo jau yra gautas pritarimas iš kai kurių institucijų.

Foto: Made in Klaipėda

„Atkurti tai, kas buvo, tas gerąsias tarpukario tradicijas – mes turime turėti tas gamtines, švarias, teisingas, geras kurortines teritorijas, kad jos netaptų Floridomis ar Monakais, ar dar kažkuo. Turime išpešti naudą iš to, ką turime ir kuo galime didžiuotis pasauliniame lygmenyje. Surėmus pečius galima tai išspręsti. Teisingai Seimo narys kelia klausimą ir jis bus realizuotas“, – pridūrė E. Vaitkevičius.

Viceministras: jeigu bus patenkinti reikalavimai, nematome tam jokių problemų

Laidoje dalyvavo ir ekonomikos ir inovacijų viceministras V. Jurgutis. Jo teigimu, Smiltynė jau dabar daugeliui žmonių natūraliai asocijuojasi su kurortu ir poilsiu.

„Matyt, jau dabar nemažai kam Smiltynė asocijuojasi su kurortine teritorija, kurortu ar vieta, kur leidžia laisvalaikį. Lygiai taip pat Klaipėdos miesto savivaldybė ne kartą yra bandžiusi artėti prie oficialaus kurortinės teritorijos statuso. Jeigu sulauksime kreipimosi, tikrai vertinsime ir, jeigu atitiks visus kriterijus, kurie numatomi kurortinėms teritorijoms ir jų statuso suteikimui, tikrai nematome jokių problemų, kad tai įvyktų, ir tikrai džiaugtumėmės“, – pažymėjo V. Jurgutis.

Jo teigimu, toks uostamiesčio savivaldybės prašymas buvo pateiktas praėjusios kadencijos Vyriausybei, tuomet savivaldybei buvo pateiktos pastabos, ką reikėtų įgyvendinti.

„Šios kadencijos metu mes jokio pasiūlymo nesame sulaukę. Šiuo metu šiek tiek tą kurortinių teritorijų aprašą atnaujiname, kad jis taptų aiškesnis, labiau suprantamas“, – akcentavo viceministras.

V. Jurgučio teigimu, reikalavimų kurortinei teritorijai yra nemažai.

„Visi suprantame, kad yra tam tikri reikalavimai aplinkos, infrastruktūros kokybei. Kalbame ir apie švarumą, ir tranzitinio eismo nebuvimą, ir apie pritaikymą neįgaliesiems, ir panašiai. Tai yra pakankamai objektyvūs kriterijai, kurie taikomi visoms teritorijoms Lietuvoje, norinčioms naudotis šiuo statusu“, – paaiškino jis.