Skurdo rizikos riba praėjusiais metais buvo 430 eurų per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 904 eurai – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus, pranešė Statistikos departamentas.
Anot statistikų, dėl gyventojų pajamų didėjimo skurdo rizikos riba pernai, palyginti su 2019 metais, padidėjo 13,4 proc.
Pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste gavo 18,3 proc. gyventojų. Penkiuose didžiausiuose miestuose šis rodiklis sudarė 14,9 proc., kituose miestuose – 24,1 proc., kaime – 26,3 proc.
Skurdo rizikos lygis mieste per metus padidėjo 1,2 punkto, kaime – sumažėjo 1,6 punkto.
Didžiausias skurdo rizikos lygis (36 proc.) buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje, per metus rodiklis padidėjo 4,4 proc. punkto.
Vaikų iki 18 metų skurdo rizikos lygis sumažėjo 2,7 punkto iki 20 proc., 18-64 metų amžiaus asmenų – sumenko 0,2 punkto iki 16,3 proc.
Statistikų teigimu, mažėjimui didelės įtakos turėjo piniginės socialinės paramos, teikiamos vaikus auginančioms šeimoms, augimas.
Namų ūkiuose su vaikais skurdo rizikos lygis per metus sumažėjo 1,3 proc. punkto iki 17,1 proc. Tarp dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 8 proc., tarp bedarbių – 56,4 proc., tarp senatvės pensininkų – 39,5 proc.
Absoliutaus skurdo lygis šalyje pernai sudarė 5,1 proc. ir buvo 2,6 punkto mažesnis nei užpernai. 2020 metais žemiau absoliutaus skurdo ribos gyveno apie 140 tūkst. šalies gyventojų.
Absoliutaus skurdo riba pernai buvo 257 eurų per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 540 eurų šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus.
Pajamas, mažesnes už absoliutaus skurdo ribą, mieste gavo 3,9 proc. gyventojų, kaime – 7,5 proc.
Tarp dirbančių asmenų žemiau absoliutaus skurdo ribos buvo 1 proc., tarp bedarbių – 31,7 proc., tarp senatvės pensininkų – 5,2 proc.
Dirbančių asmenų absoliutaus skurdo lygis, palyginti su 2019 metais, sumažėjo 0,9 proc. punkto, bedarbių – 6,5 punkto, o senatvės pensininkų – 3,3 punkto.